Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Giedrė Norvilienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Ovidijaus Ramanausko 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, kuria teisėjas Ovidijus Ramanauskas nusišalino nuo baudžiamosios bylos Nr. T-433-369/2025 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00082-2021-1) nagrinėjimo, bei baudžiamąja byla Nr. T-433-369/2025, kurioje Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius kreipėsi su teikimu dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistosios G. Š. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 13 d. buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu G. Š. paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo modulis šią bylą paskyrė nagrinėti teisėjui Ovidijui Ramanauskui.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, sprendimą motyvuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje, kurioje vykdomas G. Š. atžvilgiu priimtas 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, nukentėjusiuoju buvo pripažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius, t. y. teisėjo Ovidijaus Ramanausko kolega, dirbantis tame pačiame teismo aukšte, gretimame kabinete, su kuriuo bendraujama neformaliai. Aptartos aplinkybės gali kelti pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, jo suinteresuotumu bylos baigtimi.

2025 m. kovo 17 d. nutartis, kuria teisėjas Ovidijus Ramanauskas nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2025 m. kovo 18 d. rezoliucija.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir TĮ) 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 59 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas <...> privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. BPK 58 straipsnis nustato asmenų, tarp jų ir teisėjų, nušalinimo pagrindus. Nu(si)šalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nu(si)šalinimas gali būti grindžiamas ir kitomis nei konkrečiai BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis aplinkybėmis, kurios keltų abejonių teisėjų nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: subjektyvaus ir objektyvaus nešališkumo. Subjektyvus nešališkumas reiškia, kad teismas (teisėjas) neturi būti asmeniškai suinteresuotas, negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumas reiškia, kad turi būti pateiktos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokias su teisėjo nešališkumu susijusias abejones proceso dalyviams, neturi būti aplinkybių, kurios proceso dalyviui galėtų kelti abejonių, jog atitinkamas proceso dalyvis (teisėjas, prokuroras ar kt.) galėtų būti galimai šališkas, nepriklausomai nuo to, jog pats tas proceso dalyvis (teisėjas, prokuroras ir kt.) būtų visiškai subjektyviai įsitikinęs savo nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, dėl to, kad ji viešai, žodžiu ir raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Vitalijų Abramovičių. Ši byla, vadovaujantis TĮ 34 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2023 m. liepos 7 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus regiono apylinkės teismui. Teisėjas Vitalijus Abramovičius, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, ir šiuo metu dirba Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teismo pirmininko pavaduotojos vertinimu, Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą G. Š. atžvilgiu nagrinėjant bet kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui, tiek nuteistajai G. Š., tiek kitam išoriniam proceso stebėtojui galėtų kilti abejonių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumo (nepaisant to, kad teisėjai būtų subjektyviai įsitikinę savo nešališkumu). Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumo ir užtikrinti, kad nagrinėjant teikimą priimtas sprendimas nekeltų jokių abejonių tokio sprendimo objektyvumu, baudžiamoji byla perduotina Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

Teismo pirmininko pavaduotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58-89 straipsniais, 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. T-433-369/2025 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00082-2021-1), kurioje Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius kreipėsi su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistosios G. Š. atžvilgiu, perduoti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Nutartis neskundžiama.