- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1945-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05000-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 3 mėn. viešųjų darbų;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-04 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., 5 MGL bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 20 parų arešto;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (už tris veikas) 9 mėn. laisvė atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2018 m. sausio 14 d., apie 10.30 val., nakvynės namų, esančių (duomenys neskelbtini), prausykloje tyčia savo galva vieną kartą sudavė nukentėjusiajam G. D. į veido sritį bei kojų keliais jam sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau nei tris smūgius į nugaros sritį, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį su linijiniu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas smakre ir nugaroje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą.
Kaltinamasis V. K., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad atvyko į nakvynės namus, esančius (duomenys neskelbtini). Gavo lovą, kambaryje gyveno aštuoniese. Gyveno kelis mėnesius, eidavo į darbą. Nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo, jis prisistatė kitu vardu. Nakvynės namuose su nukentėjusiuoju gyveno viename kambaryje, skirtingose kambario pusėse. Tarp jų jokių pykčių nebuvo. Sausio 14 d. ryte buvo virtuvėje, gaminosi valgyti. Ten ir kitų žmonių galėjo būti, nes virtuvė bendra. Prausykloje nebuvo, virtuvė ir prausykla yra atskirai. Nukentėjusįjį matė einant iš prausyklos, nepastebėjo, ar jis buvo sumuštas. Išvakarėse, prieš atvykstant policijai, nukentėjusysis su vienu jų kambarioku ir vyrais iš kitų kambarių ėjo į sporto salę. Grįžo su guzu ant galvos, buvo apdaužytas, atsinešė bokso kriaušę. Nukentėjusysis turi televizorių, jis eidamas uždarė duris, o nukentėjusysis suriko, kad nedaužytų durų. Jokių kitų konfliktų tarp jų nebuvo. Mano, kad nukentėjusysis turi problemų su galva, todėl jį apkalba.
Nukentėjusysis G. D., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad sausio 14 d. nakvynės namuose jį sumušė kaltinamasis V. K.. Jis prausykloje gėrė kavą, sėdėjo šonu, kaltinamasis atbėgo, pasilenkė ir trenkė savo galva jam į veidą. Jis norėjo stotis. Tada kaltinamasis jį prispaudė prie sienos ir keliais spardė į šonus. Kaltinamasis jam nieko nesakė suduodamas smūgius, prieš tai jis kažką sakė, bet neišgirdo ką. Jis su V. K. nakvynės namuose gyveno viename kambaryje. Gal prieš tris dienas iki įvykio kaltinamajam yra pasakęs, kad durų nedaužytų. Daugiau jokių konfliktų su juo nebuvo. Kaltinamasis jam sulaužė nosį, sumušė inkstą. Nakvynės namų budintis išgirdo triukšmą, atėjo ir pamatė, kad jam bėga kraujas iš nosies, kojas pakirto. Buvo iškviesta greitoji, policija. Jis nesportuoja, nakvynės namuose sporto kambarys neseniai buvo įrengtas. Iš vakaro iki įvykio grįžo iš darbo. Nakvynės namuose gyvena keturis metus, jokių konfliktų per tą laikotarpį nebuvo. Alkoholio nevartoja, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas. Jo niekas anksčiau nakvynės namuose nėra sumušęs skundų policijai nėra rašęs.
Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą, nukentėjusysis G. D. nurodė, kad jis buvo sumuštas nakvynės namų, esančiuose (duomenys neskelbtini), prausykloje. Užėjus į 2-o aukšto koridorių prausykla yra dešinėje pusėje, koridoriaus gale. G. D. atėjęs iki prausyklos durų parodo, kad jos yra atidarytos ir nėra rakinamos. Prausyklos patalpa yra maždaug 6 m. pločio ir 3 m. ilgio, aukštos lubos. Paprašius G. D. parodyti vietą, kurioje jis buvo sumuštas, G. D. užėjo į prausyklą ir ėjo link lango. Atsisėdo ant prie lango stovinčios kėdės. G. D. parodė, kad jis sėdėjo atsisukęs į lango pusę kairiu šonu ir kartais pasukdamas galvą į langą, gėrė kavą bei rūkė. G. D. taip pat parodė savo sėdėjimo padėtį, kai V. K. prie jo priėjo ir savo kakta sudavė jam vieną smūgį į nosį. G. D. nurodė vietą, kur V. K. jį nustūmė ir prirėmė prie durų, paaiškino kad jo dešinė pusė veido ir dešinė kūno pusė buvo prispausta prie durų, V. K. laikė jį prispaudęs savo kūnu, laikė abiem rankom, kad jis nenukristų bei savo kojų keliais sudavė ne mažiau 5 smūgių į nugaros sritį. G. D. taip pat nurodė vietą, kur koridoriuje jis sutiko E. J. (b. l. 41-45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 214/2018 (01) nurodyta, kad G. D. nustatytas nosies lūžis su linijiniu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos smakre, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2018-01-14). Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos smakre ir nugaroje, atskirai nuo minėto sužalojimo, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimai nėra būdingo savęs žalojimui ir vienkartiniam griuvimui. Paprastai padarius tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 10-11).
Liudytojas S. G., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykis vyko ryte, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), nakvynės namuose. Gavo iškvietimą, kad sumuštas žmogus. Jis atvyko su porininku U., kuris dabar jau nebedirba policijoje. Atvykus, poste buvo budėtojas, kuris pasakė, kad vienas nakvynės namų gyventojas sumušė kitą, į jš kreipėsi nukentėjusysis. Nukentėjusiajam buvo sumušta nosis, kraujavo. Kaltinamasis leidosi laiptais iš antro aukšto, jis pasakė, kad nukentėjusiam nieko nepadarė. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis. Jis iš karto nurodė, kad jį sumušė kaltinamasis, neabejojo. Kaltinamasis leidosi laiptais ir nukentėjusysis jį jiems nurodė. Kaltinamasis sakė, kad nieko nukentėjusiajam nepadarė, tačiau nenurodė, kas jį galėjo sumušti. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebuvo vakarykščiai, nosis buvo ką tik sumušta, bėgo kraujas, žaizda buvo. Kiek atsimena, ant kaltinamojo kraujo nepastebėjo.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio S. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018-01-14 apie 10.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nakvynės namuose sumuštas pilietis. Atvykus į vietą į policijos pareigūnus kreipėsi G. D. (kuriam stipriai buvo sumušta nosis, kraujavo), kuris paaiškino, kad ji sumušė šių namų gyventojas V. K.. G. D. V. K. atpažino ir parodė. G. D. buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri jį išvežė į ligoninę. V. K. buvo pristatytas į 2PK (b. l. 7).
Liudytojas E. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad ryte grįžo po 8.00 val. budėjimo pas save į kambarį nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Būdamas kambaryje išgirdo duslų trenksmą, du duslius garsus. Žmonių balsų negirdėjo. Jo kambarys antrame aukšte maždaug 15 metrų atstumu nuo prausyklos. Išbėgo į koridorių ir pamatė iš prausyklos išbėgantį V. K., kuris nubėgo į virtuvę. Nuėjo į prausyklą, prausykloje buvo sumuštas G. D., kuris kėlėsi nuo žemės, laikėsi už nugaros, jo veidas buvo kruvinas. Jis jam padėjo atsikelti. Tada į prausyklą įbėgo V. K. ir klausė, kas atsitiko. G. D. pasakė jam, kad tu mane ir sumušei. Prieš įeidamas į kambarį, koridoriuje matė žmogų, tačiau tas žmogus negalėjo sumušti G. D.. G. D. pasakė, kad jį sumušė K., su juo nuėjo į budėtojų dalį, iškvietė greitąją, policiją. Atvykus policijai, vedė pareigūnus į V. K. kambarį, tačiau jį sutiko lipantį laiptais. ir sutikome laiptais lipantį V. K.. Su V. K. iki tol nakvynės namuose konfliktų nebuvo. Jis (liudytojas) nakvynės namuose gyvena apie metus. G. D. yra ramaus būdo, nekonfliktuojantis. Jo žiniomis, G. D. nesportuoja. Tuo metu sporto kambarys buvo tik įrenginėjamas. V. D. matė iš vakaro, jis buvo sveikas. Taip pat jį matė ir tos dienos ryte, grįždamas iš darbo, jis iš lauko pareidinėjo, jokių sužalojimų nesimatė.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiojo G. D. nemušė, nakvynės namų, esančių (duomenys neskelbtini), prausykloje įvykio metu nebuvo. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis iš vakaro sportuodamas galėjo susižaloti pats. G. D. jį apkalba, nes, kaltinamojo manymu, jis turi psichinės sveikatos problemų.
Šiuos V. K. parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis G. D. iš karto po įvykio bei nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis V. K., gyvenantis tuose pačiuose nakvynės namuose. V. K., kaip jį sužalojusį asmenį, G. D. nurodė pirmajam į įvykio vietą atėjusiam liudytojui E. J. bei vėliau atvykusiems policijos pareigūnams S. G. ir V. U.. Liudytojas E. J. teismui paaiškino, kad iš girdęs duslius garsus bei išėjęs iš savo kambario pamatė, kad kaltinamasis V. K. išbėgo iš prausyklos. Prausykloje pamatė suklupusį nukentėjusįjį G. D., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Kitų asmenų, kurie galėtų sužaloti nukentėjusįjį prausykloje tuo metu nebuvo.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų daryti bent prielaidą, kad nukentėjusysis G. D. galėtų apkalbėti kaltinamąjį V. K., melagingai apkaltinti pastarąjį nusikalstamos veikos padarymu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teismui nurodė, kad prieš kelias dienas iki įvykio, D. D. V. K. pasakė pastabą dėl kambario durų trankymo, jokių kitų konfliktų tarp jų nebuvo kilę.
Tikrindamas V. K. parodymus, kad nukentėjusysis G. D. galėjo susižaloti iš vakaro sporto salėje, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo bei nešališko liudytojo G. J. parodymais, patvirtinančiais, kad G. D. nesportuoja, bet to, įvykio metu nakvynės namuose dar nebuvo įrengtas sporto kambarys. Liudytojas G. J. nurodė, kad G. D. matė tiek iš vakaro, t. y. 2018 m. sausio 13 d., tiek ryte grįždamas iš darbo, ir pastarasis nebuvo sužalotas. Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu nurodė, nurodė, kad atvykęs į nakvynės namus pamatė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo švieži, iš nosies bėgo kraujas, tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti iš vakaro. G. D. teismui paaiškino, kad nakvynės namuose gyvena kelis metus, niekada iki tol nebuvo sumuštas, neturėjo konfliktų su kitais šios įstaigos gyventojais, nevartoja alkoholio ir nėra gydytas dėl psichinių ligų. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojas G. J., kuris apibūdino nukentėjusįjį kaip ramų ir nekonfliktišką žmogų. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad nukentėjusysis jį apkalba dėl konfliktiško būdo ar elgesio sutrikimų.
Teismas, remdamasis išvardintų, nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma pripažįsta įrodyta, kad V. K. 2018 m. sausio 14 d., apie 10.30 val., nakvynės namų prausykloje tyčia savo galva vieną kartą sudavė G. D. į veido sritį bei kojų keliais jam sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į nugaros sritį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 214/2018 (01) nurodyta, kad G. D. padaryti sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos smakre ir nugaroje, atskirai nuo minėto sužalojimo, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Esant tokiems duomenims, V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis bei atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. Kaltinamasis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, be jokios aiškios priežasties. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - V. K. praeityje teistas šešis kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad kaltinamasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo bei suteiktos galimybės pasitaisyti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, reikiamų išvadų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nekeičia. Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka, buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (b. l. 97).
Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik V. K. paskyrus BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.
V. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą. Pagrindų dar kartą taikyti BK 75 str. nuostatas ir kaltinamajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas nenustatė.
BK 50 str. 3 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jam bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.
V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103) – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 143,57 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo G. D. gydymo išlaidų. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 112,90 eurų civilinį ieškinį dėl G. D. išmokėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų jo nedarbingumo laikotarpiu.
Civiliniai ieškovai į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikštų civilinių ieškinių pagrindą ir dydį (b. l. 14-17, 24-27). Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini pilnai ir priteistini atlyginti iš kaltinamojo V. K..
Nukentėjusysis G. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja iš kaltinamojo 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismo posėdyje pagrįsdamas padarytos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis G. D. paaiškino, kad dėl V. K. padarytų sužalojimų jis turėjo imti nedarbingumą, gydytis, nedarbingumas truko apie tris savaites. Jis patyrė skausmą, turėjo savaitę gulėti lovoje.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jo teismo posėdyje išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad G. D. prašomas 500 eurų neturtinės žalos dydis yra proporcingas jo patirtiems išgyvenimams bei atitinka protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo V. K..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti V. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš V. K. 500 eurų (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajam G. D. neturtinei žalai atlyginti, 143,57 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus penkiasdešimt septynis euro centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasai ir 112,90 (vieną šimtą dvylika eurų devyniasdešimt euro centų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.