Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Forteras“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje dėl 9 440,23 Eur darbo užmokesčio dalies už 2019 m. kovo–spalio mėnesius, 203,59 Eur dalies kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2019 m. lapkričio mėnesį ir 2 263,32 Eur netesybų išieškojimo ir šiuos darbuotojo reikalavimus atmesti bei priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog darbo užmokestis jam turėjo būti mokamas du kartus per mėnesį ir darbdavys nuolatos vėluodavo jį sumokėti sutartomis dienomis. Paaiškino, kad šalių pasirašytoje darbo sutartyje buvo sutarta dėl darbo užmokesčio mokėjimo du kartus per mėnesį, tačiau atsakovas buvo pasirašęs nustatytos formos prašymą dėl darbo užmokesčio mokėjimo vieną kartą per mėnesį. Esant atsakovo žodiniams prašymams, ieškovė geranoriškai pervedinėjo darbo užmokestį du kartus per mėnesį, nors to daryti neprivalėjo. Atsakovas pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tačiau nenustačius tokių priežasčių, ieškovė pasiūlė atsakovui darbo sutartį nutraukti pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį bei grąžinti ieškovei visus darbo įrankius. Pažymėjo, kad atsakovas į ieškovės siūlymą neatsakė, darbe nepasirodė, neatsiliepė į skambučius, todėl mano, jog atsakovą teisėtai atleido iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais dėl viršvalandinio darbo ir mano, kad jie prieštarauja tikrosioms faktinėms aplinkybėms. Paaiškino, kad atsakovas pas ieškovę dirbo dviejuose statybos objektuose, kuriuose buvo nustatytos konkrečios darbo valandos ir ieškovės pavedimo dirbti viršvalandžius niekada nebuvo. Mano, kad atsakovo teikiamos fotonuotraukos bei susirašinėjimai negali įrodyti faktiškai dirbto viršvalandinio darbo laiko. Pažymėjo, kad atsakovo užfiksuotose fotonuotraukose nėra nei datos, nei laiko, nei nurodyta objekto vieta. Jeigu atsakovas kokį darbą ir dirbo po savo darbo valandų ieškovės objektuose, tai buvo dirbta išimtinai paties atsakovo iniciatyva ir savo noru, t. y. be ieškovės žinios ar pavedimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo papildomai mokėti darbo užmokestį atsakovui. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu ir dėl priteisto darbo užmokesčio už nemokamų atostogų laikotarpį. Nurodė, kad DK nėra nustatyta privaloma rašytinė prašymo forma dėl neapmokamų atostogų suteikimo, todėl ieškovė, remdamasi žodiniu atsakovo prašymu, yra suteikusi jam nemokamas atostogas. Mano, kad šią aplinkybę patvirtina ieškovės pasirašyti įsakymai dėl nemokamų atostogų suteikimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio, todėl dažnai nepasirodydavo darbe ar būdavo išprašomas iš objektų. Nurodė, kad esant tokioms situacijoms, pats atsakovas prašydavo suteikti nemokamas atostogas, su kuo ieškovė sutikdavo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėdavo pravaikštų. Ieškovės teigimu, su atsakovu, nutraukiant darbo sutartį, buvo visiškai atsiskaityta ir jokių darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo įsiskolinimo atsakovui neturi. Papildomai ieškovė paaiškino, kad nesutinka su darbuotojo teiginiais dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo. Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog atsakovas viršvalandinio darbo nedirbo. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis buvo paskirtas dirbti darbų vadovo pareigose. Teigė, kad atsakovas dirbo tik kaip statybos darbų vadovo R. B. asistentas. Darbuotojo argumentus paneigia kartu su ieškiniu pateikti įsakymai dėl statybos vadovo paskyrimo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. spalio 16 d. pradėjo dirbti UAB „Perfero“, todėl ieškovei kilo pagrįstų abejonių, kaip ir kokiu būdu atsakovas galėjo dirbti vienu metu dvejose įmonėse bei dar dirbdamas viršvalandžius. Papildomai pasisakydama dėl atsakovui suteiktų neapmokamų atostogų, ieškovė nurodė, kad pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog atsakovui buvo suteiktos neapmokamos atostogos. Ieškovė teigė, jog nenorėdama pradėti ilgų ginčų darbo ginčų komisijoje, už suteiktas neapmokamas dienas atsiskaitė su atsakovu priskaičiuodama 315 Eur dydžio premiją, tačiau darbo ginčų komisija to nevertino ir nepagrįstai priteisė darbo užmokestį už nemokamų atostogų laikotarpį. Pažymėjo, kad iš papildomai atsakovo pateiktų susirašinėjimų matyti, kad jam nebuvo duota jokių nurodymų dirbti viršvalandžius, o UAB „Mitnija“ statinio vadovų laiškai tik patvirtina nekvalifikuotą ir nekokybišką atsakovo darbą. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis grąžino visus darbo įrankius. Įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas grąžino „Bosch“ rotacinį nivelyrą, lazerinį nivelyrą, lazerinį atstumų matuoklį „Makita“. Ieškovė taip pat mano, jog atsakovo į bylą pateikti garso įrašai negali būti laikomi įrodymais, nes jie padaryti pažeidžiant asmenų privatumą, t. y. ieškovės įmonės vadovui R. K. ir statybų direktoriui N. J. nežinant apie daromus įrašus. Ieškovės teigimu, įrašų turinys patvirtina, jog atsakovas klausimus pateikdavo taip, kad tik gautų sau naudingos bei palankios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti įvairias prielaidas dėl dirbto viršvalandinio darbo. Ieškovė prašo teismo atsakovo pateiktus garso įrašus laikyti neleistinais įrodymais ir nevertinti jų kitų įrodymų kontekste. Teismui nusprendus įrašus pripažinti leistinais įrodymais, nurodo, kad įrašai neįrodo ir nepatvirtina atsakovo dirbto viršvalandinio darbo ar to, kad jam nesumokėtas visas darbo užmokestis.