Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Artūro Skardžiaus atstovui advokatui Andriui Paulauskui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Jolantai Krasovskienei, Redai Skirkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Artūro Skardžiaus pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-213 redakcija) patvirtinto Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo (TAR, 2023, Nr. 2023-12609) nuostatų teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Artūro Skardžiaus (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti, ar:

1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-213 redakcija) (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo (TAR, 2023, Nr. 2023-12609) (toliau – ir Aprašas) 28 punkto dalis: „Kai dėl sumažėjusios vandens prietakos tvenkinyje ar patvenktame ežere vandens lygis nukrenta iki žemiausiojo leistino vandens lygio (toliau – ŽVL), tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba neskelbia hidrologinės sausros, hidrotechninio statinio (perteklinio vandens pralaidos, HE, išskyrus hidroakumuliacines elektrines) naudotojas <...> turi <...> ne vėliau kaip per 24 val. informuoti apie tai Aplinkos apsaugos departamentą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, jeigu vandens telkinys ar jo dalis yra saugomoje teritorijoje, – ir saugomos teritorijos direkciją.“, 32 punkto dalis: „Tvenkinyje ar patvenktame ežere vandens lygiui nukritus iki ŽVL, ne vėliau kaip per 24 val. nuo šio fakto nustatymo apie tai elektroniniu būdu informuojamos Aprašo 28 punkte išvardytos institucijos.“, 78.2 punkto dalis: „dėl gedimų nutrūkus vandens lygio automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui apie tai elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 24 val. informuojamas Aplinkos apsaugos departamentas“ ir 81 punkto dalis: „Kai vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere pasiekia pagrindinį AVL, arba tvenkinio ar patvenkto ežero žemutiniame bjefe pasiekia pagrindinį AVL <...> HE savininkas ar valdytojas – jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero yra HE, turi per vieną valandą apie tai elektroniniu būdu informuoti atitinkamą savivaldybės administraciją, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą ir žemiau esančių tvenkinių ar patvenktų ežerų hidrotechninių statinių naudotojus.“ ta apimtimi, kuria šiuose punktuose numatomas įpareigojimas hidrotechninio statinio naudotojams teikti informaciją, kurią jau turi kitos institucijos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, įtvirtinančiam, kad žemesnės galios teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintam vieno langelio principui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tikslui užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą bei šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai pareigai institucijoms keistis turimais duomenimis ir informacija;