- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- AS-146-453-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“
- Pareiškėjas
- Kauno miesto tarybos nario S
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 69.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto tarybos nario S. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VSGA“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. vasario 20 d. pareiškėjas - Kauno miesto tarybos narys S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)“ (toliau – ir Sprendimas) kaip iš esmės neteisėtą dėl to, kad, jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms.
2009 m. vasario 27 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti (administracinė byla Nr. 1-492-402/2009).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, pripažino pagrįstu. Nustatė, kad Konstituciniame Teisme jau yra priimtas nagrinėti toks pats prašymas, kurį pateikė Seimo narių grupė (bylos Nr. 10/2009). Atsižvelgęs į šią aplinkybę, Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 99 straipsnio 2 punktu, 2009 m. birželio 11 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. 1-492-402/2009 nagrinėjimą iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 10/2009 dėl Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio bei 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms.
III.
2009 m. birželio 18 d. tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VSGA“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčijamo individualaus administracinio akto – Sprendimo – teisėtumo klausimą, Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio nuostatos (dėl kurių konstitucingumo ir yra keliamas klausimas) netaikytinos. Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia procedūriniais pažeidimais, o ne minėtos įstatymo normos neteisingu taikymu.
2. Sprendimo priėmimo metu minėtoje Azartinių lošimų įstatymo normoje nebuvo įvirtintas draudimas steigti lošimo namus šalia švietimo įstaigų ar bažnyčių. Galiojantį įstatymą atsakovas privalėjo taikyti. Konstitucinio Teismo nutarimas teisines pasekmes sukelia tik į ateitį ir neturi atgalinio veikimo galios, o tai reiškia, kad Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas nagrinėjamu atveju negalės būti pagrindu spręsti byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumo klausimą.
3. Teismas nepagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ši įstatymo norma priimant skundžiamą nutartį negalėjo būti taikoma, kadangi ji leidžia sustabdyti bylą tik nesant galimybės jos išnagrinėti dėl kitos bylos, kuri nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Konstitucinės justicijos byla nėra pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjamu atveju, jei ir būtų iškilusi būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą, pirmosios instancijos administracinis teismas privalėjo pats kreiptis į Konstitucinį Teismą, o ne stabdyti bylą atsižvelgdamas į tai, kad Konstituciniame Teisme yra konstitucinės justicijos byla. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sustabdė bylą neišsprendęs iš esmės pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
4. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymas ir Konstitucinio Teismo nutarimas dėl šios normos atitikties Konstitucijai neturi jokios įtakos pareiškėjo, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos, kuri priėmė skundžiamą Sprendimą, nario teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjui nėra suteikta teisė administracinės teisenos tvarka ginti viešąjį interesą, todėl mano, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti administracinę bylą nurodytu pagrindu, piktnaudžiauja savo teisėmis
5. Jei bus sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, UAB „VSGA“ patirs didelius nuostolius (negalės tęsti savo suplanuotos veiklos). Be to, bus pažeisti Kauno miesto interesai (nebus įsteigtos darbo vietos, biudžetas negaus pajamų, kurias gautų iš Bendrovės mokesčių pavidalu).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Savo poziciją grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Akcentuoja, kad priešingai nei atskirajame skunde nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, šią bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui reikės taikyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnį, kurio konstitucingumas tikrinamas konstitucinės justicijos byloje Nr. 11/2009. Pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja faktinė situacija, kai siekiami steigti lošimo namai (kazino) veiks šalia švietimo įstaigų ir maldos namų: Kauno Saulės gimnazijos (Savanorių pr. 47), Kauno Jono Jablonskio gimnazijos (Aušros g. 3), taip pat Paminklinės Kristaus Prisikėlimo Bažnyčios (Žemaičių g. 31 B). Konstitucinės justicijos byloje Nr. 11/2009 pagal Seimo narių grupės prašymą reikės atsakyti į klausimą, ar situacija, kai įstatymų leidėjas nenustatė draudimo organizuoti lošimus maldos namuose, masinio susibūrimo vietose bei šalia švietimo įstaigų, reiškia, kad jis neįvykdė pareigos veiksmingai įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras, galimai pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 1 straipsnio ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Seimo narių grupės kreipimesi į Konstitucinį Teismą paminėtas ir ginčo Sprendimu duotas sutikimas steigti lošimo namus (kazino) Savanorių pr. 74, Kaune.
2. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją egzistuojanti teisės spraga, reguliavimo stoka turi būti traktuojama kaip „priešingas" teisinis reguliavimas ir gali būti pagrindu pripažįstant teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 1999 gegužės 11 d., 2002 m. sausio 14 d. nutarimai). Pažymi, kad kilus menkiausiai abejonei dėl įstatymo konstitucingumo, teismas negali tokio įstatymo taikyti, kol nebus įsitikinta jo atitiktimi pagrindiniam šalies įstatymui. Pritaikius teisės aktą, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas. Remdamasis Konstitucinio teismo jurisprudencija pažymi, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti.
3. Mano, kad Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijai, turi įtakos jo (pareiškėjo), kaip savivaldybės tarybos nario, teisėms ir (ar) tesėtiems interesams, nes galimai prieštaraujantis Konstitucijai įstatymų leidėjo teisės aktas tiesiogiai taikomas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procese. Savivaldybės tarybos narys, būdamas ne tik savivaldybės gyventojų atstovas, bet ir valstybės politikas, turi teisę turėti galimybę priiminėti sprendimus kolegialioje atstovaujamojoje savivaldybės institucijoje, vadovaujantis Konstituciją atitinkančiais aukštesnės galios teisės aktais.
4. Nesutinka su tuo, kad teismas sustabdė bylą vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu neišsprendęs pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
5. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens patiriamų nuostolių, pastebi, kad UAB „VSGA" jų nepagrindė. Pažymi, kad UAB „Taxillus" iš kurios UAB „VSGA" nurodo nuomojanti patalpas, yra valdomos to paties akcininko, abiejų įmonių administracijoje dirba tie patys asmenys. Tai leidžia abejoti, kad realiai yra patiriamos kokios nors realios išlaidos dėl patalpų Savanorių pr. 74 nuomos. Tuo labiau, kad 2009 m. gegužės 21d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-292 patvirtino Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, kuriame 13 eilutėje įrašyti UAB „Taxillus", priklausantys ūkinės komercinės paskirties pastatai, esantys Savanorių prospekte. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat gali užsiimti restoranų, barų, koncertine veikla ir valiutos keitimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprieštaravo pareiškėjo prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Mano, kad teismas pagrįstai sustabdė bylą, nors pats į Konstitucinį Teismą nesikreipė, šiuo atveju negalima traktuoti, kad pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas. Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas, kaip individualus teisės aktas nėra sukėlęs teisinių pasekmių, nes yra pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir jo galiojimas sustabdytas. Mano, kad netinkamos teisės normos, kuria vadovaujantis buvo sustabdyta byla, nurodymas negali būti priežastis naikinti iš esmės teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 punktą šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais administracinė byla sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis.
Aptartoje įstatymo normoje (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte) aiškiai nustatyta, jog administracinė byla sustabdoma remiantis šia įstatymo norma tik tais atvejais, kai jos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Konstitucinės jurisprudencijos bylos nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylų kategoriją, todėl negalima sustabdyti administracinę bylą šiame punkte numatytu pagrindu dėl to, kad Konstituciniame Teisme pagal teismo kitoje byloje ar kitų pareiškėjų prašymus turi būti nagrinėjama dėl atitinkamos administracinės bylos išsprendimui reikšmingų teisės aktų (jų dalių) atitikties Konstitucijai. Tokios minėtų teisės normų aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pav., Administracinės bylos Nr. AS556-217/2009, Nr.AS6-312/2006 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuris nors teismas, turintis nagrinėjamoje byloje taikyti teisės aktą (jo dalį), dėl kurio atitikties aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas (pavyzdžiui, kitas teismas), nei (jeigu jis pats abejoja to teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai) sustabdo atitinkamos bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad tos abejonės būtų pašalintos, nei (jeigu jis pats neabejoja to teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai) taiko šį teisės aktą (jo dalį), bet, turėdamas informacijos, kad dėl to teisės akto (jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas (pavyzdžiui, kitas teismas), sustabdo bylos nagrinėjimą ir nesprendžia bylos iš esmės tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinėja atitinkamą konstitucinės justicijos bylą pagal to kito pareiškėjo prašymą. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog teismų kreipimaisi yra ypatingi, be kita ko todėl, kad teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Administracinių bylų teisenos įstatymas tam administracinės bylos sustabdymo atvejui, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją, numato savarankišką bylos sustabdymo teisinį pagrindą – šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Remiantis pirmiau aptarta Konstitucinio Teismo doktrina, Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip sudarantis pagrindą teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl to, kad dėl teisės akto (jo dalies), kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, konstitucingumo į Konstitucinį Teismą jau kreipėsi kitas pareiškėjas (šiuo atveju – Seimo narių grupė). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog yra nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka kita byla, kurios neišsprendus, negali būti nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-492-402/2009. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis dėl bylos sustabdymo naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą sustabdė Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu nepagrįstai, teisėjų kolegija dėl kitų trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą turėtų išnagrinėti iš naujo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.