Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-411/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-10
Bylos Nr.
1A-411/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Elena Vainienė (pran.), Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
Z. A., V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-411/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.1; 1.1.8.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų: Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. A. (Z. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Z. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. B., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo Z. A. apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. B., 1999 m. gegužės 12 d., apie 15 val., turint tikslą užvaldyti svetimą turtą įsibrovė į A. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur Z. A. pargriovė nepilnametį G. J. ant grindų, lipnia juosta surišo rankas ir kojas, užklijavo burną, tuo atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, bei panaudojo fizinį smurtą prieš pastarąjį, pasireiškusį tuo, kad jis kelis kartus kumščiu bei delnu sudavė G. J. per galvą, peiliu įpjovė dešinės ausies kaušelį, tuo padarydamas nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo (nežymų sveikatos sutrikdymą) bei bendrai užvaldė muzikinį centrą ,,Panasonic“, kainuojantį 3000 Lt, mobilaus ryšio telefoną ,,Ericsson“, kainuojantį 434 Lt, ausinuką, kainuojantį 200 Lt, raktus nuo buto, neturinčius vertės, vaizdo grotuvą ,,Orion“, kainuojantį 600 Lt, du auksinius žiedus, kainuojančius po 300 Lt, bendra vertė 600 Lt, fotoaparatą, kainuojantį 300 Lt, sidabrinių papuošalų komplektą, kainuojantį 1000 Lt, 30 kompaktinių diskų, kainuojančių po 20 Lt, bendra vertė 600 Lt, belaidį telefoną, kainuojantį 500 Lt, sidabrinę apyrankę, kainuojančią 500 Lt, odinę juodos spalvos striukę, kainuojančią 300 Lt, auksinę grandinėlę, kainuojančią 200 Lt, vieną porą auksinių auskarų, kainuojančių 180 Lt, padarant nukentėjusiajam A. J. 8614 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis Z. A. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Nurodo, jog visi jo įstatymui prieštaraujantys veiksmai buvo padaryti dėl to, kad jis vartojo narkotikus. Teisme jis nedalyvavo, nes bijojo būti suimtas. Be to, jis buvo pradėjęs gydytis nuo narkomanijos, todėl nenorėdamas nutraukti gydymo procesą neatvyko į teismą. Tačiau iš esmės jis niekur nesislapstė. Jis gydėsi (duomenys neskelbtini) bendruomenėje, vėliau (duomenys neskelbtini) narkomanų reabilitacinėje bendruomenėje. Dalyvavo ilgalaikėje narkomanų socialinėje -psichologinėje reabilitacijos programoje. Jau penkeri metai kaip nevartoja narkotikų. Iki suėmimo gyveno su drauge ir jos sūnumi, dirbo. Bandydamas įsidarbinti legaliai, suklastojo dokumentą, todėl buvo sulaikytas. Mano, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje gali vėl pradėti vartoti narkotikus. Todėl prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo Z. A. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl Z. A. padaryto plėšimo įsibraunant į patalpą, surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Apeliantas savo skunde neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam Z. A. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas Z. A. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia. Apeliantas padarė sunkų nusikaltimą savanaudiškais motyvais, siekdamas pasipelnyti iš svetimo turto. Jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo aktyvus – jis plėšimo metu naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį (pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, lipnia juosta surišo rankas ir kojas, užklijavo burną, kelis kartus kumščiu bei delnu sudavė nukentėjusiajam per galvą, peiliu įpjovė dešinės ausies kaušelį). Apelianto atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas savo apeliaciniame skunde pripažįsta savo kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis neigė padaręs plėšimą ir teigė apie tai nieko nežinantis.

Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje baustas administracine tvarka, teistas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas pasislėpė nuo teismo, jam buvo paskelbta paieška. Jis slapstėsi ilgą laiką, beveik 6 metus (paieška buvo paskelbta 2002-10-11 (t. 4, b. l. 177), sulaikytas buvo 2008-07-15 (t. 5, b. l. 122)).

Apeliantas savo skunde teigia, kad jis iš esmės niekur nesislapstė, į teismą neatvyko, nes bijojo būti suimtas, taip pat buvo pradėjęs gydytis nuo narkomanijos, todėl nenorėjo nutraukti gydymo procedūros. Šios apelianto nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys negali būti laikomos svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežastys, kurios laikomos svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese. Nei vienos iš minėtame straipsnyje nurodytos priežasties apeliantas nenurodė. Nors BPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, tačiau tokių priežasčių teismas nenustatė. Apelianto nurodytos priežastys – baimė būti suimtam bei gydimasis nuo narkomanijos – negali būti laikomos svarbiomis. Be to, apie bet kurią priežastį, trukdančią atvykti dalyvauti procese, asmuo nedelsdamas privalo pranešti šaukimą išsiuntusiam pareigūnui ar teismui. Apeliantas apie savo nedalyvavimo priežastis pirmosios instancijos teismui nepranešė, jis paprasčiausia pasislėpė nuo teismo. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikto pažymėjimo iš narkomanų reabilitacinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantas dalyvavo ilgalaikėje narkomanų socialinės – psichologinės reabilitacijos programoje nuo 2003 m. rugpjūčio 10 d. iki 2005 m. vasario 22 d., o sulaikytas jis buvo tik 2008-07-15 (t. 5, b. l. 122), taigi apelianto skundo teiginys, kad jis iš esmės nesislapstė nuo teismo, o tik gydėsi nuo narkomanijos, neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad apeliantas buvo sulaikytas paaiškėjus, jog siekdamas įsidarbinti, pateikė suklastotus dokumentus.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sukūrė šeimą, augina vaiką, taip pat jo gynėjo pateikti apeliantą charakterizuojantys duomenys byloja apie nuteistojo elgseną po nuosprendžio priėmimo, jam slapstantis ir vengiant paskirtos bausmės. Apeliantas gi skundžia nuosprendį ir nesutinka su bausme, kuri buvo paskirta išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant ir slepiantis nuo teismo. Teismas, skirdamas bausmę, nuosprendyje rėmėsi ir vertino byloje turimą charakterizuojančią medžiagą. Apeliacinės instancijos teisme nauji, po beveik penkerių metų nuo nuosprendžio, kuris nebuvo vykdomas dėl nuteistojo slapstimosi, priėmimo pateikti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys negali įtakoti nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Kolegijos nuomone, nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę teismas nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Z. A. (Z. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Kęstutis JucysVioleta Ražinskaitė