Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. e2S-893-640/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
e2S-893-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00771-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
akcinės bendrovės SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-893-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00771-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB bankas (toliau-pareiškėja, bankas) pareiškimą dėl įstatyme įtvirtinto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusio skolininko įpėdinei atnaujinimo, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja AB SEB bankas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą I. S., mirusio 2015 m. rugpjūčio 19 d., įpėdiniui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškime nurodoma, jog antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00324 vykdo išieškojimą pagal išieškotojos AB SEB banko pateiktą 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3155-494/2010 dėl 2 318,31 Lt (671,34 Eur) skolos, 70,00 Lt (20,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. S.. Antstolis R. V. 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ Nr. S-18-179-17597 informavo pareiškėją, kad skolininkas I. S. 2015 m. rugpjūčio 19 d. mirė bei sustabdė vykdomąją bylą iki įpėdinių buvimo fakto paaiškėjimo. Gavusi informaciją apie skolininko mirtį, pareiškėja nurodė nedelsdamas ėmusis teisinių veiksmų (surinko duomenis apie skolininką) bei kreipėsi į teismą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškėjos žiniomis, po skolininko I. S. mirties yra likusios kauptos pensijų fondo lėšos, tačiau tikslių duomenų pareiškėja neturi. Pareiškėja pažymi, kad nuo 2011 m. perdavė antstoliui vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko, todėl neturėjo pagrindo ir poreikio gauti informacijos apie skolininko mirtį kitu būdu negu iš antstolio. Pareiškėja nurodo, kad iki šiol nėra įregistruotas faktas apie mirusio I. S. palikimo priėmimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime prašė taikyti naikinamąjį terminą ir pareiškimą atmesti. Teigė, kad 2018 m. gegužės 10 d. gavo iš antstolio R. V. kontoros pranešimą apie paveldimą mirusiojo I. S. turtą ir pradėjo veiksmus dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Nurodė, jog 2018 m. gegužės 16 d. raštu pareiškėja informavo suinteresuotą asmenį, kad 2018 m. gegužės 15 d. duomenimis I. S. įsiskolinimas bankui pagal 2007 m. gruodžio 29 d. kredito sutartį Nr. 1750718055201-69 buvo 24,33 Eur; taip pat pateikė informaciją apie pensijų kaupimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tuo tarpu prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą nebuvo gautas. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, palikimą sudaro 522,22 Eur piniginių lėšų suma, esanti AB SEB banko sąskaitoje. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja praleido ne tik įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, bet ir įstatyme įtvirtintą trejų metų naikinamąjį terminą, todėl pareiškėjai nebėra galimybės atnaujinti ir patenkinti kreditorinį reikalavimą. Pareiškėją apie skolininko mirtį informavo suinteresuotas asmuo 2018 m. gegužės 15 d., o ne antstolis 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu, tačiau pareiškėja jokių veiksmų nesiėmė bei nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, elgėsi pasyviai ir neapdairiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi tenkino AB SEB bankas pareiškimą – atnaujino pareiškėjai praleistą įstatymų terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą I. S., mirusio 2015 m. rugpjūčio 19 d., įpėdinei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

4. Nustatė, kad antstolis R. V. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3155-494/2010 dėl lėšų išieškojimo iš skolininko I. S. išieškotojo akcinės bendrovės SEB bankas naudai. Skolininkas I. S. mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d., kas reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas (kuris gali būti atnaujintas ir pratęstas) suėjo 2015 m. lapkričio 19 d., o CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas 3 metų naikinamasis terminas (kuris negali būti atnaujintas) būtų laikomas suėjusiu 2018 m. rugpjūčio 19 d., jei pareiškėja neįrodytų, kad iki pastarojo terminas atliko kokį nors veiksmą, atitinkantį reikalavimo įpėdiniams pareiškimą, nepaisant to, kad jos reikalavimą priverstine vykdymo tvarka vykdė antstolis. Antstolis R. V. 2018 m. gegužės 10 d. areštavo skolininkui I. S. priklausančias turtines teises į pensijų išmoką. Be to, pareiškėja 2018 m. gegužės 15 d. suinteresuotą asmenį atstovaujančią Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo apie I. S. įsiskolinimą pareiškėjai, atsakydama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paklausimą. Taigi, pareiškėjai per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos (2015 m. rugpjūčio 19 d.) atlikus veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomi naikinamojo termino, įtvirtinto CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, pabaigos padariniai, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėja pareiškimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo pateikė teismui tik 2019 m. sausio 10 d. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, atmetė kaip nepagrįstą ir neatitinkantį teismo praktikos suinteresuoto asmens poziciją pareiškėją laikyti praleidusia naikinamąjį 3 metų terminą reikalavimui skolininkės įpėdinei pareikšti, įtvirtintą CK 5.63 straipsnio 4 dalyje.

5. Lietuvos valstybė kaip potenciali įpėdinė apie pareiškėjos kreditorinį reikalavimą žinojo dar iki palikimo priėmimo. Be to, pati įpėdinė palikimo priėmimo procedūras vedė itin ilgai, tai yra daugiau kaip 7 mėnesius, kas kliudė ir pareiškėjai tinkamai realizuoti savo kaip kreditoriaus teisę kreiptis į skolininko įpėdinę dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Taigi, pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą mirusio skolininko įpėdinei reikalavimui pareikšti, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, dėl svarbių priežasčių, kurios nebuvo nulemtos pačios pareiškėjos pasyvumo ar/ir aplaidumo bei tiesiogiai nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Dėl nurodytų aplinkybių bei motyvų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir atnaujino terminą pareikšti reikalavimą mirusio skolininko I. S. įpėdiniui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti AB SEB prašymą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą I. S., mirusio 2015 m. rugpjūčio 19 d., įpėdinei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

7.1. AB SEB Bankas 2018 m. gegužės 16 d. raštu informavo, kad I. S. vardu sąskaitų, vertybinių popierių, kurių apskaita tvarkoma AB SEB banke, ir išnuomotų seifų nėra. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. kliento įsiskolinimas AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 29 d. AB SEB banko ir kliento pasirašytą kredito sutartį Nr. 1750718055201-69 buvo 24,33 Eur, bei pateikė informaciją apie pensijų kaupimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas įtraukti į kreditorinių reikalavimų sąrašus nebuvo gautas. Valstybei 2018 m. gruodžio 6 d. buvo išduotas I. S. palikimo perėjimo liudijimas. VMI prie FM paveldėjo I. S. pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje – 522,22 Eur. Kito privalomai registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, bei kitų piniginių lėšų I. S. vardu nebuvo.

Šalies argumentai

7.2. Pareiškėja savo pareiškime nurodo, kad apie I. S. mirtį sužinojo tik 2018 m. lapkričio 21 d., gavusi antstolio R. V. kontoros 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI prie FM pareiškėją apie mirusį asmenį informavo dar 2018 m. gegužės 15 d., tą patvirtino ir teismas, taigi pareiškėja turėjo galimybę pareikšti savo kreditorinius reikalavimus nesuėjus 3 metų naikinamajam terminui, bet nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų laikomi tinkamu kreditoriaus reikalavimų pateikimo būdu. Taigi, pareiškėja klaidina teismą, nurodydamas, kad informacijos apie mirusiojo likusias kauptas pensijų fondo lėšas neturi, nėra tas lėšas administruojanti įstaiga, nors būtent pačios pareiškėjos 2018 m. gegužės 16 d. rašte buvo pateikta informacija apie I. S. pensijų kaupimo sąskaitą.

7.3. AB SEB bankas ženkliai praleido 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Be to, pareiškėja kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 3 metams nuo palikėjo mirties dėl praleisto termino atnaujinimo. Toks ilgas termino praleidimas bylos kontekste yra nei protingas, nei sąžiningas, nei pagrįstas, nes pareiškėja jau 2018 m. gegužės 15 d. turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Apeliantės nuomone toks pareiškėjos ilgas savo teisių negynimas ir nesant tam svarbių priežasčių negali būti objektyvus pagrindas praleisto termino atnaujinimui.

7.4. Pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių ji neturėjo galimybės pareikšti turtinių reikalavimų apeliantei. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių ir jų pagrindimo, o teismas, nesant tam jokio faktinio pagrindo, savo iniciatyva nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neva dėl svarbių priežasčių negalėjo žinoti apie palikėjo mirtį. Be to, tai, kad pareiškėja apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2018 m. gegužės 15 d. yra teisiškai nereikšminga, kadangi informacija apie palikėjo mirtį yra susijusi su pareiškėjos darbo organizavimu ir vidine tvarka, t. y. priklauso nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam taikytini didesni protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl jai žinomi / turi būti žinomi teisiniuose santykiuose taikomi elgesio standartai, jų nesilaikymo pasekmės ir su tuo susijusi rizika.

7.5. Kaip liudija į bylą pateikti įrodymai, šiuo atveju net nebuvo pateiktas raštas notarui, siekiant išviešinti savo kreditorinį reikalavimą bei kartu nustatyti palikimą priėmusius asmenis.

7.6. Teismas neįvertino, jog pareiškėja, pateikdamas prašymą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti nebuvo pateikusi jokių rašytinių įrodymų, jog ji apie savo reikalavimą palikimą priėmusiai valstybei būtų pranešusi būdais, kurie pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką laikytini tinkamais reikalavimo pareiškimo būdais CK 5.63 straipsnio turinio prasme, ar jog būtų pasikreipęs į teismą dėl praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo ankščiau, nei 2019 m. sausio 10 d., kuomet nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo I. S. mirties praėjo daugiau kaip trys metai ir yra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus trejų metų naikinamasis terminas.

7.7. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atnaujino įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, neanalizavo, dėl kokių svarbių, ne nuo kreditoriaus valios nepriklausančių priežasčių buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, net neįvardijo dėl kokių „svarbių“ priežasčių atnaujintas terminas, remiantis tuo darytina išvada, kad teismo nutartis dėl termino atnaujinimo yra visiškai nemotyvuota, todėl naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

Atsiliepimas

8. AB SEB bankas atsiliepime prašė netenkinti atskirojo skundo.

9. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

9.1. Mirusiojo paveldėtojas (jo atstovas VMI) apie kreditoriaus AB SEB bankas buvimą ir skolą bankui buvo informuotas 2018 m. gegužės 10 d. antstolio raštu, to neneigia ir pats paveldėtojas. VMI 2018 m. gegužės 16 d. papildomai informuota, kad asmuo turėjo skolą kreditoriui. Be to, rašte buvo nurodyta ir kad dėl skolos išieškojimo bankas yra kreipęsis į antstolį ir yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje. Taigi, apie I. S. skolą AB SEB bankas informavo bent du kartus.

9.2. Nuo 2010 m. skolos išieškojimą kreditorius (bankas) vykdė ne pats, o buvo perdavęs antstoliui. Būtent antstolis vykdė tiesioginius skolos išieškojimo veiksmus skolininko I. S. ir jo turto atžvilgiu, kreditoriaus AB SEB bankas kaip išieškotojo naudai. Nuo vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui kreditorius pats lygiagrečiai nevykdė skolos išieškojimo iš skolininko.

9.3. Tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą (pvp, pareiškia ieškinį teisme dėl paveldėto turto; paduoda pareiškimą apie savo reikalavimus palikimo atsiradimo vietos notarui; apie savo reikalavimus įpėdinius informuoja per antstolį ir kt.), bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576—578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

9.4. I. S. mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d., todėl CK numatytas terminas per tris mėnesius pareikšti kreditorinius reikalavimus jo paveldėtojams baigėsi 2015 m. lapkričio 19 d., o trijų metų terminas — 2018 m. rugpjūčio 19 d. Anksčiausias momentas, kada paveldėtoja VMI buvo informuota apie I. S. mirtį ir jo skolą AB SEB bankui, buvo 2015 m. gegužės 10 d. raštas. Banko manymu, tai yra ne tik antstolio veiksmai, atlikti kreditoriaus vardu vykdant vykdymo veiksmus, bet ir atlikti nepasibaigus CK numatytam naikinamajam 3 metų terminui po palikėjo mirties. Maža to, 2018 m. gegužės 16 d. banko informacinis raštas apie palikėjo finansinį turtą, kuriame buvo nurodytas mirusiojo skolos bankui faktas, dydis ir pagrindas, taip pat buvo pateiktas paveldėtojui. Tai reiškia, kad paveldėtojas VMI apie I. S. egzistuojančią skolą AB SEB bankui buvo informuotas iki suėjus įstatyme numatytam naikinamajam terminui.

9.5. Paveldėtojas buvo informuotas apie skolos egzistavimo faktą ir, gavęs antstolio raštą, surašytą vykdant vykdomojoje byloje išieškojimą, VMI neturėjo pagrindo tikėtis, kad kreditorius AB SEB bankas atsisako savo reikalavimo teisės į mirusiojo I. S. skolą ar turi savo tolesnius nepakitusius ketinimus kaip nors patvirtinti. Anaiptol, banko manymu, esant priteistai skolai ir aktyviai vykdomajai bylai, visiškai aišku, kad kreditoriaus teisė yra aktyviai realizuojama.

9.6. Įstatymų leidėjo ir teisės normas aiškinusių nacionalinių teismų valia buvo ne nustatyti vienintelę paveldėtojų informavimo formą, pavyzdžiui, tiesioginis raštas paveldėtojams „kreditorinis reikalavimas“, o suformuoti patį kreditoriaus veiksmų, tinkamų ir pakankamų pripažinti jį informavusiu paveldėtojus apie savo reikalavimą, pavyzdinį sąrašą, apibrėžtį. Banko manymu, vertinant šioje byloje esančią ginčo situaciją ir faktines aplinkybes, antstolio raštas ir banko informacinis pranešimas neabejotinai atlieka informavimo funkciją ir kreditoriaus veiksmai pripažintini atliktais bei pakankamais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas terminas pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdinei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui I. S. ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2318,31 Lt (671,43 Eur) skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 70 Lt (20,27 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis minėtu sprendimu, 2010 m. spalio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir vėliau pradėta vykdomoji byla. I. S. 2015 m. rugpjūčio 15 d. mirė, o 2018 m. gruodžio 6 d. jo palikimas perėjo valstybei. AB SEB bankas 2019 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino pareikšti reikalavimą I. S. įpėdinei Lietuvos valstybei, atnaujinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė taikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą senatį ir pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi AB SEB banko prašymą tenkino ir atnaujino praleistą terminą. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti AB SEB prašymą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdinei. AB SEB bankas su tokiu atskirojo skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kyla CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas.

13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-93-684/2016). Taikant CK 5.63 straipsnio 4 dalį yra galimos skirtingos faktinės situacijos, pvz.: 1) kreditorius atlieka bet kurį iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškia reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, pareiškia ieškinį teisme ir pan.) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, tačiau nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino ir tuo pačiu metu kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo; 2) kreditorius atlieka bet kurį iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškia reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, pareiškia ieškinį teisme ir pan.) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipiasi šį terminą praleidęs; 3) neatlieka jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, bet nepraleidęs trejų metų termino kreipiasi į teismą dėl nurodytoje teisės normoje nustatyto termino atnaujinimo ir kt.

14. Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog būtų tinkamai pranešusi įpėdinei (išviešinusi) kreditorinio reikalavimo faktą ar kreipusi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo iki 2019 m. sausio 10 d., todėl laikytina, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytą maksimalų trijų metų naikinamąjį terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Pažymėtina, kad mirus skolininkui I. S. vis dar buvo vykdoma byla dėl skolos išieškojimo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Be to, įpėdinei pasikreipus į AB SEB banką dėl I. S. sąskaitų, 2018 m. gegužės 15 d. AB SEB bankas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją, kad I. S. skolingas bankui 24,33 Eur. Tokie pareiškėjos veiksmai laikytini tinkamu reikalavimo pareiškimu, t.y. informacijos apie esančią mirusiojo skolą įpėdiniui išviešinimu. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos (2015 m. rugpjūčio 19 d.) atlikto veiksmus, kurie atitinka reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, todėl pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikomas naikinamasis terminas įtvirtintas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje.

15. Šiuo atveju susidarė situacija, kai kreditorius atliko vieną iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškė reikalavimą įpėdiniams) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet nepraleidęs trijų metų naikinamojo termino, tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi jau šį terminą praleidęs. Tokioje faktinėje situacijoje, kai kreditorius, praleidęs nustatytą terminą, pareiškia reikalavimus įpėdiniams, o tik po to kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas sprendžia dėl termino jau pareikštam reikalavimui atnaujinimo, o teismui šį terminą atnaujinus, kreditorius nebeprivalo reikalavimų įpėdiniams reikšti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su priežastimis, kodėl ji praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atnaujino įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, neanalizavo, dėl kokių svarbių, ne nuo kreditoriaus valios nepriklausančių priežasčių buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, net neįvardijo dėl kokių „svarbių“ priežasčių atnaujintas terminas.

17. Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino tiek apeliantės, kaip įpėdinės, veiksmus, tiek banko, kaip kreditoriaus, veiksmus, ir atnaujino terminą įvertinęs svarbias aplinkybes, t.y. jog įpėdinė palikimo procedūras vedė itin ilgai, kas kliudė pareiškėjai tinkamai realizuoti savo kaip kreditoriaus teisę kreiptis į skolininko įpėdinę dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo; apeliantė apie banko kreditorinį reikalavimą buvo tinkamai informuota jau 2018 metų gegužės mėnesį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra tai, kad skolos išieškojimo priverstinį vykdymą pareiškėjas buvo perdavęs vykdyti antstoliui, kuris turėjo įstatyminę pareigą imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, įskaitant ir pareigą nedelsiant sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui mirus ir informuoti išieškotoją apie skolininko mirtį bei imtis veiksmų dėl skolininko įpėdino tinkamo informavimo apie kreditorinį reikalavimą per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

18. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė