Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

K. M. (K. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975-03-05, Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 10.50 val. Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Verbuškių kaime, Tolimoji g., ties pastatu Nr. 21, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI 80 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,96 promiles etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. ryte buvo namuose Vilniaus rajone, Kalabariškių kaime, Kalabariškių gatvėje ir ten išgėrė apie 1 l alaus. Tą kartą alkoholinius gėrimus vartojo jau antrą dieną iš eilės, o po to jam prireikė nuvažiuoti į parduotuvę. Sėdo už automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo į parduotuvę, kuri yra Naujojoje Vilnioje. Minėtas automobilis priklauso jo sugyventinei, o jis žinojo, kur yra jo rakteliai, tačiau, kad ima automobilį ir ruošiasi jį vairuoti, sugyventinei tą kartą nieko nesakė. Bevažiuodamas atgal pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir dėl to išsigando bei padidino važiavimo greitį. Pamatęs, kad policijos pareigūnai apsisuko ir pradėjo važiuoti jam iš paskos, nuvažiavo į šalikelę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Privažiavę policijos pareigūnai patikrino jį alkoholio matuokliu ir jam buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių neblaivumas. Labai gailisi, kad pasielgė neapgalvotai ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39-40).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo M. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 10.50 val. patruliuodamas su kolega vyriausiuoju patruliu D. G. važiavo Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Verbuškių kaime, Tolimąja gatve. Tuo metu jie pamatė, kaip prieš juos ta pačia kryptimi važiavusio automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, tikriausiai norėdamas pasukti į 21 namo kiemą, suko į dešinę, tačiau nepataikė pasukti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Vairuotojas pavažiavo atbulas, po to įsuko į 21 namo kiemą ir lipo iš automobilio, o jie tuo metu prie jo priėjo. Vairuotojas buvo K. M., kuris savo dokumentų nepateikė, todėl jo tapatybė buvo nustatyta pagal asmens duomenų bazės duomenis. Pasak liudytojo, bendraujant su K. M. nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. K. M. buvo du kartus patikrintas alkoholio matuokliu ir pirmą kartą jam nustatytas 3,20 promilių neblaivumas, o antru bandymu - 2,96 promilių neblaivumas, todėl buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę, o K. M. pristatytas į kelių policijos tarnybines patalpas (b. l. 32-33);

- 2019 m. rugsėjo 5 d. Neblaivumo nustatymo aktu su priedais, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. 10.59 val. (pirmojo tikrinimo metu) K. M. nustatytas 3,20 promilės neblaivumas, o 11.16 val. (antrojo tikrinimo metu) - 2,96 promilės neblaivumas (b. l. 8-11);

- 2019 m. liepos 2 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi, jog automobilis AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. O., gim. 1971 m. kovo 18 d. (b. l. 18);

- VšĮ „Emprekis“ išrašo išrašo duomenimis, kad vidutinė automobilio „AUDI 80 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė Lietuvoje yra 612 Eur be PVM (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis K. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,96 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Įrodymų visuma yra pakankama K. M. atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes K. M. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 46), dirba (b. l. 45). Taip pat atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus kitiems eismo dalyviams pavojų, jo padaryta nusikalstama veika kėsinamasi į įstatymo saugomus viešuosius interesus. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis vairavo automobilį sunkiai apgirtęs - 2,96 promilės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūloma ir sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda. Pritaikius LR BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,96 promilės. Toks kaltinamojo elgesys, naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „AUDI 80 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždrausto veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso L. O. (b. l. 18), tačiau K. M. naudojosi jos automobiliu jai nežinant. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės automobilio „AUDI 80AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 612 Eur be PVM ir 740 Eur – su PVM (b. l. 21).

Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM.

Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-271-628/2018 ir kt.).

Šiuo atveju kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio „AUDI 80 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina be PVM, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 612 eurų. Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 1,05 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (b. l. 25-30), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo K. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. (K. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. M. konfiskuotino automobilio „AUDI 80 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 612 (šešis šimtus dvylika) Eur.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 1,05 Eur išlaidas už automobilio „AUDI 80 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš K. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

I. K. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.