- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-316-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00039-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, kuria A. V. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., vadovaujantis BK 28 str. 1 d. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., nutraukta. Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys 6038 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. balandžio 27 d. apie 17.20 val. V. L. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam A. G. tuščiu buteliu į veidą, perkirsdama jam dešinį antakį, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį, prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - pripažinti A. V. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ją nubausti ir priteisti jam iš A. V. 38 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, teigia, kad A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. l d. Teismo išvada, jog A. V. veikoje yra tik formalūs BK 140 str. l d. numatyto nusikaltimo požymiai, ji, besigindama nuo jo priekabių prisilietimų jį pastūmė nuo savęs ir taip jį sužalojo, yra neteisinga. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl teismo padarytos išvados yra neteisingos.
Nurodo, kad jis 2011-04-27 apie 17 val. 20 min. V. L. individualioje parduotuvėje, esančioje Rožių g.74, Panevėžyje, pamatė A. V., dedančią butelius į dėžę ir pamanęs, kad tai pardavėja, ją pakalbino juokaudamas „ne į tą krepšelį dedate“. Tada ji nieko nesakiusi, sudavė jam buteliu per veidą ir prakirto antakį. Nurodo, kad jos nelietė ir ji jo nestūmė.
Teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas rėmėsi A. V. parodymais, kuriuos ji nuolat keitė. Po įvykio, 2011-05-17 duodama paaiškinimą Panevėžio apskrities VPK, A. V. teigė, kad parduotuvėje buvo ji, pardavėja ir jis, kad jis čiupo jai už sijono, už bliuzelės, nutraukė pakabuką, tada ji rankine jį pastūmė ir griebė už tuščio butelio, kuris buvo ant žemės dėžėje, jis nugriuvo ant žemės, o antakį galėjo susižaloti nuo rankinės metalinės sagties, kai ji jį pastūmė. Šie A. V. parodymai paneigti teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 420/11(05), kurioje nurodyta, kad jam padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, duomenų, prieštaraujančių jo nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Ši specialisto išvada patvirtina jo parodymus, kad jam A. V. trenkė su buteliu į dešinę akį, todėl apeliantas teigia, kad teismas jo parodymus atmetė nepagrįstai. Po įvykio jis išsikvietė greitąją pagalbą, jis buvo nuvežtas į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur jam susiuvo antakį. Gydytojas neurochirurgas nustatė, kad jam yra padaryta kirstinė žaizda dešinio antakio srityje.
A. V. teisme davė kitokius parodymus ir nurodė, kad parduotuvėje buvo ji, pardavėja, jis ir dar du seneliai, kad jis grabaliojo jai apie sėdmenis, griebė už krūtinės, nuplėšė pakabuką bei kad ji rankoje butelio neturėjo, kai jį pastūmė, jis pasvyravo ir atsitrenkė į terminalą ir taip buvo sužalotas. Kituose savo parodymuose teisme A. V. teigė, kad įvykio metu parduotuvėje buvo mokiniai. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais parodymais, nes jis jos nelietė, o kai ji trenkė buteliu, jis nebuvo nei nugriuvęs ant žemės, nei atsitrenkė į terminalą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas turėjo objektyviai, pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, atsižvelgti į bylos įrodymų visumą, į tuoj po įvykio, 2011-04-28 pardavėjos J. V. duotus parodymus, kuri teigė, kad konfliktas kilo tarp vyro ir moters, kuri dėjo tuščius butelius į dėžę, kad moteris sakė, jog trenks vyrui buteliu. J. V. teigė, kad ji įvykio nepastebėjo, tik vėliau pamatė, kad vyras antakį prisidengė ranka, buvo iškviesta medicininė pagalba. Šie liudytojos parodymai atitinka A. V. parodymus, kuomet ji teigė, jog griebė už tuščio butelio, kuris buvo ant žemės dėžėje, taip pat liudytojo A. G. parodymus, jog jis įvykio metu matė parduotuvėje jį užspaudusį antakį ir šalia stovinčią su buteliu rankoje A. V.. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo A. G. parodymais. Nurodo, kad pardavėja V. A. nematė butelio, tačiau jos įvykio metu nebuvo, ji į darbą atėjo vėliau. Teigia, kad J. V. teisme duoti parodymai yra neteisingi, ji teisme teigė, jog pyksta ant jo, apelianto, jos parodymai prieštarauja jos parodymams, duotiems tuoj po įvykio - 2011-04-28.
Nurodo, kad įvykio metu parduotuvėje liudytojos G. S. nebuvo, tačiau teismas rėmėsi jos parodymais. Jos buvimo fakto parduotuvėje įvykio metu nepatvirtino nei vienas liudytojas. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad A. V. be jokios priežasties trenkė jam buteliu į veidą.
A. V. pateikė atsikirtimą į A. G. apeliacinį skundą. Ji nurodo, kad su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad apeliaciniame skunde A. G. atkartoja savo versiją dėl įvykio. Nurodo, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų V. A., J. V., G. S., G. V. parodymų objektyvumu. Nurodo, kad jai kelia abejonių liudytojo A. G. parodymai apie tai, kad ji neva stovėjo su buteliu rankoje. Pažymi, kad A. G. iš karto po įvykio buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas, o policijos pareigūnė nurodė, kad A. G. kalbėjo nerišliai ir įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negalėjo. Nurodo, kad ji niekada neteigė, kad trenkė jam buteliu per galvą. Nurodo, kad niekas smūgio į galvą buteliu nematė. Pažymi, kad ji gynėsi nuo A. G. veiksmų, kuriais jis ją viešoje vietoje pažemino, jį stumdama nuo savęs, o jis, būdamas neblaivus, nugriuvo. Nurodo, kad byloje yra duomenų apie A. G. polinkį lįsti prie moterų. Teismas teisingai konstatavo, kad A. G. elgesys sukėlė būtinosios ginties situaciją, kai ji niekaip kitaip, tik pastumdama nuo savęs agresyviai besielgusį jos atžvilgiu vyrą galėjo išvengti dar didesnio pažeminimo ir jos atžvilgiu vykdomos nusikalstamos veikos. Kitaip pasielgti, nei kaip tik atstumti nuo savęs agresyvų ir seksualiai priekabiaujantį girtą vyrą, ji tuo metu negalėjo. Nurodo, kad teismas teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus byloje, todėl skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis yra nekeistina, o A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo posėdyje A. G. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. V. – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai. Teismo išvada, kad A. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis yra pagrįsta.
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad A. V. jį sužalojo suduodama jam smūgį buteliu į galvą bei kad A. V. jo nepastūmė, o jis A. V. nelietė.
Teismas neturi pagrindo netikėti A. V. paaiškinimais, apie A. G. jos atžvilgiu atliktus veiksmus parduotuvėje, dėl ko ji gindamasi A. G. stūmė, o jis griūdamas susižalojo antakį. A. V. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojų I. A., J. V., G. S. parodymai, todėl netikėti A. V. nėra jokio pagrindo.
Iš baudžiamojoje byloje esančio 2011-05-17 A. V. paaiškinimo apie įvykio aplinkybes matyti, kad ji nurodė, jog prie jos parduotuvėje priėjęs neblaivus A. G. pradėjo lįsti - iš pradžių griebė už sijono, liepus jam liautis, šis atsakė, kad „aš dar ne tokių mačiau“ ir griebė už marškinėlių bei nutraukė nuo kaklo pakabuką, tuomet ji su rankine jį pastūmė ir paėmė tuščią butelį, pastūmus A. G., jis griuvo ant žemės, pastebėjo, kad iš antakio jam pradėjo bėgti kraujas. Tuščiu buteliu jam nesudavė, butelį tik laikė, paaiškino, kad ji nuo vyriškio gynėsi ( b. l. 44). Pirmosios instancijos teisme A. V. paaiškino, kad stovint parduotuvėje eilėje, pajuto, kad lietimą po sijonu, atsisukus suriko A. G. liautis, bet A. G. griebė už marškinėlių, išplėšė sagas ir nuplėšė grandinėlę, tada jį rankomis pastūmė ir jis atsitrenkė į loterijos bilietų terminalą ( b. l. 59). Liudytoja I. A. parodė, kad įvykio nematė, tačiau jai bendradarbė J. V. pasakė apie parduotuvėje įvykusį konfliktą, kurio metu A. G. kabinėjosi prie pirkėjos, jie susistumdė ir A. G. susižeidė. Liudytoja parodė, kad nuo A. G. jautėsi alkoholio kvapas, jis elgėsi kaip nuo alkoholio apsvaigęs žmogus ( b. l. 70). Liudytoja, J. V. parodė, kad girdėjo A. V. sakant „ką jūs sau leidžiat?“, matė, kaip A. V. stūmė A. G. kai šis prie jos lindo, jis suprato, kad A. G. prie jos lindo, mano, kad A. G. susižalojo krisdamas, iš A. G. elgesio matėsi, kad jis yra neblaivus, taip pat matė, kad jis parduotuvėje lietė A. V. krūtinės srityje ir kad A. V. parduotuvė tvarkėsi prasegtus ir išsitaršiusius marškinėlius ir buvo labai pasimetusi ( b. l. 72). Taip pat liudytoja parodė, kad parduotuvėje liudytojo A. G. nebuvo ( b. l. 72).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. V. paaiškinimai dėl įvyko aplinkybių yra nuoseklūs. Byloje duomenų, patvirtinančių A. G. nurodomą aplinkybę, kad jį A. V. sužalojo buteliu, nėra. Pats A. G. įvykio metu buvo neblaivus, tai nurodė liudytojos I. A. ir J. V., be to, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad A. G. buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas, jis tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo ( b. l. 39). Pats A. G. nurodė, kad jis pamanė, jog A. V. yra pardavėja, o liudytoja J. V. parodė, kad jai A. G. jai sakė, kad ji jį sumušė Iš bylos duomenų matyti, kas rodo kad pats apeliantas įvykio aplinkybių galėjo pilnai nesuprasti. Tuo tarpu liudytojo A. G., nurodžiusio, kad A. V. turėjo rankoje butelį, buvimo faktas parduotuvėje nenustatytas. Liudytoja J. V., pakankamai detaliai atpasakojusi įvykio aplinkybes, nenurodė mačiusi A. G. parduotuvėje, o A. V. įvykio metu turint butelį. Todėl kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina A. G. teigimo, kad A. V. įvykio metu jam sudavė smūgį buteliu. Tuo tarpu A. V. nurodomas aplinkybes, kad A. G. prie jos lindo ir ją lietė, dėl ko ji A. G. pastūmė, patvirtina bylos įrodymai. Tai, kad A. G. buvo agresyviai nusiteikęs, patvirtino ir netrukus po įvykio užėjusi liudytoja G. S. ( b. l. 73).
Teisėjų kolegija įvertinusi įvykio situaciją konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis, pagrįsta ir teisinga. A. V. turėjo teisę gintis nuo A. G. veiksmų, kurie laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, o A. V. veiksmai – pastūmimas, atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, ji gindamasi nuo pavojingo kėsinimosi neperžengė būtinosios ginties ribų. Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla A. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.