- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-762-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00873-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „P. medis“
- Ieškovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P. medis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P. medis“ dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose gautas ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „P. medis“ dėl 2 691 Eur aplinkai padarytos žalos priteisimo, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkinto ir iš atsakovės UAB „P. medis“ priteisė ieškovei Valstybinei miškų tarnybai 2 691 Eur žalos atlyginimą ir 30 Eur žyminį mokestį valstybei. Atsakovei UAB „P. medis“ preliminarus sprendimas su ieškiniu ir visais procesiniais dokumentais buvo išsiųsti 2020 m. liepos 1 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą). Preliminariame sprendime išaiškinta, jog atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba pateikti Šiaulių apylinkės teismui Kelmės rūmams raštu motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme buvo gauti atsakovės UAB „P. medis“ prieštaravimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „P. medis“ prieštaravimus. Nurodė, kad UAB „P. medis“ Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 1 d. preliminarus sprendimas buvo išsiųstas per EPP sistemą 2020 m. liepos 1 d., todėl laikomas įteiktu 2020 m. liepos 2 d. Dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti atsakovei prasidėjo 2020 m. liepos 3 d. ir baigėsi 2020 m. liepos 22 d. Atsakovei per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2020 m. liepos 23 d. išdavė vykdomuosius raštus ieškovei Valstybinei miškų tarnybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „P. medis“ teismui prieštaravimus pateikė per EPP sistemą 2020 m. rugpjūčio 24 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „P. medis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prieštaravimus priimti; jei teismas laikys, kad terminas prieštaravimams paduoti yra praleistas, atsakovė prašo šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Atsakovė nėra pateikusi sutikimo gauti bylą inicijuojančius procesinius dokumentus elektroniniu būdu, todėl bylą inicijuojantys procesiniai dokumentai atsakovei privalo būti siunčiami registruotu laišku.
4.2. Atsakovės buveinė yra kaimo vietovėje, atsakovė neturi techninės galimybės turėti nuolat veikiantį interneto ryšį ir darbuotojų, kurie galėtų kasdien tikrinti elektroninę paskyrą. Atsakovė neturėjo nebaigtų civilinių bylų, dėl kurių būtų reikėję tikrinti elektroninės bylos paskyrą. Elektroninėje paskyroje nėra pateikta informacijos, kad norint gauti dokumentus registruotu laišku, paskyrą reikia išaktyvuoti. Teismui buvo žinoma, kad jokie procesiniai dokumentai šioje byloje atsakovei realiai nebuvo įteikti ir atsakovei apie civilinę bylą nėra žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 1 d. preliminaraus sprendimo.
7. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu iš atsakovės UAB „P. medis“ priteisė ieškovei Valstybinei miškų tarnybai 2 691 Eur žalos atlyginimą ir 30 Eur žyminį mokestį valstybei. Atsakovei UAB „P. medis“ preliminarus sprendimas su ieškiniu ir visais procesiniais dokumentais buvo išsiųsti 2020 m. liepos 1 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą). Preliminariame sprendime išaiškinta, jog atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba pateikti Šiaulių apylinkės teismui Kelmės rūmams raštu motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme buvo gauti atsakovės UAB „P. medis“ prieštaravimai.
8. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus). Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis UAB „P. medis“, dokumentai įteikti asmeniškai Ž. P. 2020 m. rugpjūčio 3 d.
10. Procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo 22 punktu, apie procesinių dokumentų išsiuntimą nurodytu būdu proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Tai posistemis daro automatiškai. Teismas, esant proceso dalyvio aktyvuotai LITEKO VEP posistemio paskyrai neprivalo siųsti papildomų pranešimų proceso dalyviui apie procesinių dokumentų įteikimą nurodytu būdu.
11. Aprašo 21 punktas numato, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 4 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
12. Nagrinėjamu atveju teismas nenurodė, jog atsakovė būtų pateikusi sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Teismas taip pat nevertino, kada paskutinį kartą atsakovė buvo prisijungusi. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas formaliai vertino procesinių dokumentų įteikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių dokumentų įteikimas yra itin svarbus asmenims ginant savo teises, siekiant atsikirsti į jiems pateiktus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aptartų aplinkybių nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė praleido dvidešimties dienų terminą prieštaravimams pateikti.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl atsakovės prieštaravimų nagrinėti pakartotinai (CPK 430 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P. medis“ prieštaravimų priėmimo nagrinėti pakartotinai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.