Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-661-603/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
2S-661-603/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Suinteresuotas asmuo
V. T.
Skolininkas
Regina A, V. T.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-661-603/2012Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 129.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria vykdymo procese skolininkė Regina A. T. pakeista skolininku V. T..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė N. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-593-31/2002, išduotą 2002-08-21 dėl 17 850 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės Reginos A. T. išieškotojos L. P. naudai. Pareiškėja nurodė, kad 2010-01-07 mirus skolininkei Reginai A. T. jos turtą pagal įstatymą paveldėjo jos sutuoktinis V. T.. Pareiškėja prašė pakeisti vykdymo procese skolininkę Reginą A. T. jos teisių perėmėju V. T..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir pakeitė vykdymo procese skolininkę Reginą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolininku V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dūkštų g. 2-37, Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad 2010-01-07 skolininkė Regina A. T. mirė. Vilniaus m. 9-asis notarų biuras 2011-04-26 Raštu Nr. 142 pranešė antstolei, kad 2010-01-07 mirus Reginai A. T. palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sutuoktinis V. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo V. T. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti; taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti pareiškėją antstolę N. Š. sugrąžinti apeliantui pinigų sumas, išieškotas iš V. T. kaip iš pakeisto skolininko. Tuo atveju, jei pareiškėja antstolė N. Š. yra paskirsčiusi išieškotas sumas ir pervedusi jas išieškotojai L. P. - įpareigoti L. P. grąžinti visas sumas, gautas iš V. T., kaip iš pakeisto skolininko. Nurodo, kad skolininko (šiuo atveju - mirusios Reginos A. T.) įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. išieškotoja L. P., siekianti, kad palikėjos Reginos A. T. prievolę (skolą) perimtų įpėdinis V. T., turėjo pareikšti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus (išieškotojos L. P.) reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorė nustatytais terminais įpėdiniui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jos reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad jokių reikalavimų pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnį L. P. V. T., kaip įpėdiniui, nėra pareiškusi. Pirmosios instancijos teismas neinformavo suinteresuoto asmens apie gautą antstolės prašymą, tokiu būdu buvo užkirsta galimybė pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 42 str. numatyta teise prieštarauti antstolės pareikštam prašymui bei raštu išdėstyti teismui savo argumentus pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. P. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palikėjai Reginai A. T. mirus, jos turtinės teisės ir pareigos nepasibaigė, nes įvyko universalus jos turtinių teisių ir pareigų perėjimas jos įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis nuo palikimo atsiradimo visą palikimą priima besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Taigi palikėjos sutuoktiniui V. T., kaip įpėdiniui, padavusiam pareiškimą notarui ir priėmusiam palikimą, perėjo Reginos A. T. pareiga atlyginti kreditorės L. P. reikalavimą. Teismui pateiktais papildomais paaiškinimais pažymėjo, kad nustatytų aplinkybių pagrindu V. T. tapo skolininkės turtinių teisių ir prievolių perėmėju, todėl visu savo turtu atsako už mirusiosios palikėjos skolas ir skolinius įsipareigojimus, t. y. galimas procesinių teisių perėmimas vykdymo procese CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka. Paaiškino, kad V. T. apie palikėjos Reginos A. T. mokėtiną skolą išieškotojai buvo gerai žinoma, pirma dėl to, kad tuo pačiu Vilniaus 1 apylinkės teismo 2002-05-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-593-31/2002 ir iš Reginos A. T. ir iš V. T. kreditorės L. P. naudai iš kiekvieno jų buvo priteista po 17000 Lt. Antra, teismo sprendimo pagrindu 2002-08-21 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-593-31/2002 ir jo pagrindu atitinkamai iš abiejų skolininkų pensijų buvo vykdomos išskaitos. Trečia, sutuoktiniai Trakimai iki skolininkės Reginos A. T. mirties gyveno kartu, ir mažai tikėtina, kad V. T. nežinojo apie neišmokėtą sutuoktinės skolą kreditorei. Atkreipė dėmesys ir į įpėdinio V. T. elgesį, nes jis pats nusprendė sutuoktinės palikimą priimti pateikdamas prašymą notarui ir tokio veiksmo pasekmės jam turėjo būti žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Procesinis teisių perėmimas – tai vienos šalies pakeitimas kita civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, lemiančių procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese, ir teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. (CPK 48 straipsnis). Taigi pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje.

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka.

Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Taigi nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar įpėdinis V. T. buvo informuotas apie palikėjos R. A. T. įsipareigojimus kreditorei L. P. palikimo priėmimo metu. Kaip matyti iš teismui pateikto notaro D. A. 2010-04-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, V. T. paveldėjo ½ dalį mirusios sutuoktinės R. A. T. piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“. Šio turto paveldėjimo pagrindas – 2010-02-11 UAB „Swedbank“ pažyma dėl informacijos apie R. T. turtą ir įsipareigojimus pateikimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įpėdinis, priimdamas palikimą, per notarą sužinojo apie palikėjos turtą ir įsipareigojimus. Konstatuojant įpėdinio informuotumą, atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad išieškotojo reikalavimo teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdomasis raštas išduotas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo ieškovės L. P. naudai iš atsakovų V. T. ir R. A. T. priteista po 17 000 Lt skolos (b. l. 198-200). Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad įpėdinis nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema, kadangi akivaizdu, jog V. T., dalyvavęs teismo posėdžiuose kartu su sutuoktine, žinojo apie L. P. priteistą dalį skolos iš R. A. T., kadangi kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, dar 2002-08-21 civilinėje byloje Nr. 2-593-31/2002 buvo išduotas vykdomasis raštas (v. b. l. 3), kurio pagrindu iš R. A. T. pensijos išskaičiuota ir ieškovei L. P. pervesta 8 722,96 Lt, o skolos likutis – 9 127,04 Lt. Kadangi V. T. ir R. A. T. gyveno santuokoje, teismo įsitikinimu, apeliantas turėjo informaciją apie palikėjos įsipareigojimų likutį jau palikimo priėmimo metu. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2011). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad kai skola priteista (taigi materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, t. y. notarui pateikus įpėdiniui informaciją apie R. A. T. turtą ir įsipareigojimus, sutuoktiniui V. T. buvus bendraatsakoviu civilinėje byloje, kurioje 2002-08-21 išduotas vykdomasis raštas (v. b. l. 3), apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo motyvą, jog L. P. privalėjo tiesiogiai pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad konstatavus, jog įpėdinis apie palikėjos įsipareigojimus žinojo jau palikimo priėmimo metu, teismas atmeta apelianto argumentus, jog L. P. praleido CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą reikalavimui pareikšti.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė