- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-20
- Bylos Nr.
- AS-858-527-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- O. R., J. R., V. R.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. R., J. R. (J. R.) ir V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. R., J. R. ir V. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai O. R., J. R. ir V. R. skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą su klausimu dėl O. R. ir J. R. šeimai per 18 metų nuo 1991 m. iki 2010 m. padarytos žalos dėl valstybės įstaigų, atsakingų asmenų veiksmais; panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (21.26)-308-3272 ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti prašymą sustabdyti veiklą O. R. IĮ (duomenys neskelbtini) iki tol, kol valstybės biudžetas išnagrinės klausimą dėl J. R. šeimai 240 392 320 litų grąžinimo, investuotų į kapitalinę statybą; atleisti nuo visų mokesčių ir kitų įmokų sumokėjimo (sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo) šeimos narius (O. R., J. R., V. R. ir D. R.) iki tol, kol nebus išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje klausimas grąžinti turtą, banko indėlius, PVM permokas, J. R. IĮ padaryta žalą; pripažinti, kad per Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir kitas valstybines struktūras R. šeimos nariams vykdomas neteisėtas persekiojimas; pripažinti genocidą prieš R. šeimos narius. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi (b. l. 34–35) nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, nes skundas neatitiko visų Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų.
Pareiškėjai O. R., J. R. ir V. R. 2010 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 37–41). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi (b. l. 42–43) nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, nes skundas neatitiko visų ABTĮ nustatytų skundui keliamų reikalavimų. Pareiškėjai O. R., J. R. ir V. R. 2010 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 45–48), kuriame prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą su klausimu dėl O. R. ir J. R. šeimai per 18 metų nuo 1991 m. iki 2010 m. padarytos žalos dėl valstybės įstaigų, atsakingų asmenų veiksmais; panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (21.26)-308-3272 ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją 2010 m. vasario 4 d. prašymą išnagrinėti iš naujo; atleisti nuo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo šeimos narius (O. R., J. R., V. R. ir D. R.) iki tol, kol nebus išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje klausimas grąžinti R.s turtą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi (b. l. 50–51) pareiškėjų skundą grąžino, kadangi pareiškėjai per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino.
II.
Pareiškėjai O. R., J. R. ir V. R. atskiruoju skundu (b. l. 53–58) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi (b. l. 59) nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, nes atskirasis skundas neatitiko visų ABTĮ nustatytų atskirajam skundui keliamų reikalavimų. Pareiškėjai O. R., J. R. ir V. R. pakartotinai atskiruoju skundu (b. l. 61–65) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teimą per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi (b. l. 66) nurodė, kad pareiškėjų atskirasis skundas laikytinas nepaduotu, nes pareiškėjai per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino.
Pareiškėjai O. R., J. R. ir V. R. atskiruoju skundu (b. l. 68) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nes teismui pateikė patikslintą skundą, pašalinę trūkumus nustatytu laiku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ Dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 straipsnis). Todėl atskirajam skundui mutatis mutandis taikomi reikalavimai, numatyti ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje, bei proceso nuostatos, numatytos ABTĮ 134 straipsnyje. Tarp atskirajame skunde nurodytinų yra atskiruoju skundu ginčijami klausimai; įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinis pagrindas); atskirąjį skundą pateikiančio asmens prašymas (atskirojo skundo dalykas); įrodymai, patvirtinantys atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes (mutatis mutandis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 5–8 punktai).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi (b. l. 59) nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, nes pareiškėjų atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties neatitiko visų ABTĮ nustatytų atskirajam skundui keliamų reikalavimų. Minėta 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjai įpareigoti iki 2010 m. liepos 7 d. pateikti nurodytus reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti atskirojo skundo trūkumai atitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje 5–8 punktuose nurodytus reikalavimus: pareiškėjų atskirajame skunde nebuvo pateiktas atskirojo skundo dalykas (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 7 punktas) bei kiti ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punkte nurodyti aspektai (nebuvo nurodyti atskiruoju skundu ginčyti klausimai, nenurodytos bylos aplinkybės ir įstatymai, kuriais remiantis pateiktas atskirasis skundas, nenurodyti įrodymai, patvirtinantys atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes). Pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir reikalavimai susiję su bylos sprendimu iš esmės, bet ne su atskirojo skundo dalyku, ginčijant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį (b. l. 50–51), kuria pareiškėjų skundas grąžintas pareiškėjams. Atskirojo skundo paskirtis yra ginčyti teismo nutartis, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, tuo tarpu pareiškėjai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąją skundą, kuriame nurodytos ne su procesine nutartimi grąžinti skundą susiję klausimai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalimi, nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjams pakartotinai pateikus atskirąjį skundą (b. l. 61–65), Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje skundžiama 2010 m. liepos 13 d. nutartimi konstatavo, kad atskirojo skundo trūkumai nėra pašalinti ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, grąžino atskirąjį skundą pareiškėjams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, kadangi pakartotinai pateiktame pareiškėjų atskirajame skunde nebuvo ištaisyti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyti trūkumai, t. y. nepateiktas atskirojo skundo dalykas, taip pat iš to sekantys kiti ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai, o atskirajame skunde keliami klausimai dėl bylos sprendimo iš esmės, kas, kaip jau buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo, nėra atskirojo skundo dalykas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjų argumentai, jog jų galimybės apginti pažeistas teises yra ribotos dėl nepakankamo lietuvių kalbos žinojimo, o valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos institucijos nenori suteikti pareiškėjams pagalbos, yra vertintini kritiškai, kadangi nėra pagrįsti jokiais įrodymais, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pažymėtina, kad skundo, atskirojo skundo ar apeliacinio skundo grąžinimas pareiškėjui dėl per teismo nustatytą terminą nepašalintų trūkumų neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su atitinkamai skundu, atskiruoju skundu ar apeliaciniu skundu.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą nutarė laikyti nepaduotu pagrįstai ir teisėtai. Naikinti šią nutartį, tenkinant pareiškėjų atskirąjį skundą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų O. R., J. R. ir V. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.