Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 1989-02-10 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 91 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; pritaikius BK 25¹ str., priverstinai įdarbintas bausmės atlikimą prižiūrinčios teisėsaugos įstaigos nustatytoje vietoje;

2) 2004-04-28 to paties teismo nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d. areštu 20 parų; pritaikius BK 75 str., šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams laiko;

3) 2005-11-24 to paties teismo nuosprendžiu pagal BK 246 str. 1 d. areštu 25 paroms; pagal BK 64 str., ši bausmė subendrinta su 2004-04-28 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 35 paroms; 2006-02-13 šią bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 184 str. 2 d., 220 str. 1 d., 221 str. 1 d. ir 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. S., būdamas jo vardu registruotos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininku, todėl pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d. būdamas atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų išsaugojimą ir įmonės pateikiamų duomenų teisingumą padarė šias nusikalstamas veikas :

1) laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. neįtraukdamas į įmonės apskaitą dokumentų, susijusių su įvykusiomis ūkinėmis operacijomis, pažeisdamas BAĮ 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d. ir 19 str. 1 d. reikalavimus ir 1995-01-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1.2 p. reikalavimą, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies paminėtu laikotarpiu buvo negalima nustatyti jo įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio ar struktūros, o būtent :

- pažeisdamas BAĮ 6 str. 2 d. reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; BAĮ 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; BAĮ 12 str. 4 d. reikalavimą, kad ūkinės operacijos registruojamos apskaitos registruose kai yra galimybė tai padaryti; bei 1995-01-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1.2 p. reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-05-01 nesurašė apskaitos dokumentų apie 1302 (už 76953 Lt) kiaulių pardavimą, kritimą ar kitą netekimą ir šių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose; nesurašė apskaitos dokumentų ir į apskaitą neįrašė, kaip buvo panaudoti įmonėje neužpajamuoti 1700 Lt, kuriuos 2003-02-03 pagal kasos pajamų orderį Nr. LAA Nr. 380090 įmonė už parduotas kiaules gavo iš Pasvalio AK personalinės įmonės; 2003 m. gruodžio mėnesį nesurašė apskaitos dokumentų ir įmonės apskaitoje neužpajamavo 941 vienetų kiaulių įsigijimo (300 vienetų kiaulių perteklius nustatytas atlikus įmonėje inventorizaciją, tačiau jos po to neužpajamuotos, bei 641 kiaulė parduota gyventojams: 2003-12-26 R. G. – 285 vienetai, 2003-12-27 M. T. – 30 vienetų, 2003-12-28 P. L. – 25 vienetai, 2003-12-29 R. G. – 75 vienetai ir 2003-12-31 J. S. – 226 vienetai, kurios įmonėje irgi nebuvo užpajamuotos); 2004 m. rugpjūčio mėnesį, be pateisinančių dokumentų, t.y. į apskaitą neįtraukiant dokumentų, kam ir kada įmonė iš kasos išmokėjo pinigus, iš kasos išlaidavo 223894, 80 Lt grynųjų pinigų likutį;

- pažeisdamas BAĮ 12 str. 1 d. reikalavimą, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus – apskaitos dokumentus kiaulių pardavimui įforminti surašė vėliau, nei juose nurodyta kiaulių pardavimo data :

Eil. Nr. Pirkėjo pavadinimas Apskaitos dokumentais įformintas pardavimas Blanko įsigijimo data Ūkinės operacijos data Dokumento pajamos Lt PVM Lt Iš viso Lt Pavadinimas serija Numeris 1 Pasvalio AK personalinė įm 2003.01.03 Gyv pirkimo kvitas GŽA 6830581 388,57 69,93 458,5 2003.02.19 2 Pasvalio AK PĮ 2003.01.08 - “ - GŽA 6830582 747,48 134,52 882 2003.02.19 3 Pasvalio AK PĮ 2003.01.13 - “ - GŽA 6830583 732,65 131,85 864,5 2003.02.19 4 Pasvalio AK PĮ 2003.01.20 - “ - GŽA 6830584 845,37 152,13 997,5 2003.02.19 5 Pasvalio AK PĮ 2003.01.29 - “ - GŽA 6830585 676,29 121,71 798 2003.02.19 6 Pasvalio AK PĮ 2003.02.12 - “ - GŽA 6830586 308,48 55,52 364 2003.02.19 7 R. G. 2003.12.26 PVM sąskaita - faktūra LGA 8769301 15000 2700 17700 2004.03.15 8 J. S. 2003.12.31 - “ - LGA 8769302 11250 2025 13275 2004.03.15 Iš viso 29948,84 5390,66 35339,5

- pažeisdamas BAĮ 19 str. 1 d. reikalavimą, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą – neišsaugojo ir tyrimui nepateikė įmonės 2004 metų ūkinių operacijų registravimo žurnalo;

2) laikotarpyje nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2004 m. spalio mėn. tiksliai nenustatytos dienos, iššvaistė esantį jo žinioje didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, t.y. 32211 Lt pardavimo PVM, o būtent: 2004 m. rugpjūčio 3 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą LGA Nr. 8769307 pardavęs kiaulių ŽŪB „Žadeikoniai“ už 64310 Lt (tame tarpe gautas PVM 9810 Lt); 2004 m. rugpjūčio 4 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą LGA Nr. 8769309 pardavęs kiaulių ūkininkui V. Š. už 3894 Lt (tame tarpe gautas (duomenys neskelbtini) Lt), tą pačią dieną pagal PVM sąskaitą – faktūrą LGA Nr. 8769308 pardavęs kiaulių ŽŪB „Kiemeliai“ už 142957 Lt (tame tarpe gautas PVM 21807 Lt), ir iš viso gavęs 211161 Lt, tame tarpe 32211 Lt pardavimo PVM, šio mokesčio nepervedė į valstybės biudžetą, o nesurašęs atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų visus pinigus už pirktus parašus išdalino tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

3) pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, kad metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų spalio 1 dienos; 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 2 d. reikalavimą, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija turi būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų vasario 15 dienos; 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 str. 1 d. reikalavimą, kad PVM deklaracijos turi būti pateiktos iki ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos – nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pasvalio skyriui 2004 m. metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos ir PVM deklaracijos už 2005 m. vasario mėnesį po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pasvalio skyrius 2005-05-17 raštu Nr. (23.2.7) – 620 priminė jam apie pareigą paminėtas deklaracijas pateikti iki 2005-06-01; nepateikė 2004 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos, po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pasvalio skyrius 2005-10-20 raštu Nr. (23.2.7) – 1225 priminė jam apie pareigą pateikti šią deklaraciją iki 2005-11-03, bei papildomai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pasvalio skyrius 2006-03-22 raštu Nr. (23.2.7) – 835 priminė jam apie pareigą pateikti visas tris paminėtas deklaracijas iki 2006-04-03.

S. S. kaltu dėl visų jam inkriminuotų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad 2003 m. pradžioje daug kiaulių krito nuo infekcijos, veterinarai buvo surašę pažymą, kurią jis pateikė mokesčių inspekcijai. 2003 metais jis turėjo paršelių, kurių neįtraukė į apskaitą, todėl gavosi 1302 kiaulių skirtumas tarp esančių realiai ir pagal apskaitą. Kodėl nėra 2003-02-03 iš Pasvalio AK personalinės įmonės gautų 1700 Lt ir panaudojimą pateisinančių dokumentų, kodėl šie pinigai nebuvo užpajamuoti nežino, sutinka, kad tai jo aplaidumas. Neneigia, kad apskaitoje 2003 m. gruodžio mėnesį galėjo neužpajamuoti 941 kiaulių įsigijimo ir jų pardavimo, mano, jog tai atsitiko dėl jo aplaidumo. 2004 m. rugpjūčio mėnesį iš įmonės kasos grynaisiais jis išėmė 223894,80 Lt ir juos už skolas atidavė fiziniams asmenims už iš jų pirktus grūdus, jokių tai patvirtinančių dokumentų netvarkė. Pripažįsta, kad kaltinamajame akte nurodytais aštuoniais atvejais 2003 m. sausio, vasario ir gruodžio mėnesiais, kiaulių pardavimo dokumentai, t.y. sąskaitos – faktūros, buvo įforminti vėliau, negu kiaulės realiai buvo parduotos, nes ūkinės operacijos metu dokumentų neturėjo. 2004 metų įmonės ūkinių operacijų žurnalo mokesčių inspekcijai nepateikė, nes ko gero žurnalas sudegė gaisro jo namuose metu. Jokios specialios vietos įmonės dokumentams saugoti jis neturėjo. Pripažįsta, kad įmonės egzistavimo pabaigoje – 2004 m. rugpjūčio mėnesį, jis išpardavė visas turėtas kiaules, o gautus pinigus išdalino už pašarus žmonėms. 32211 Lt pardavimo PVM į biudžetą nepervedė, nes norėjo pirmiau atsiskaityti su žmonėmis. Kaltinime nurodytų 2004 m. metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio, PVM deklaracijos už 2005 m. vasario mėnesį ir 2004 m. metinės pelno mokesčio deklaracijų nepateikė laiku, nes tuo metu neturėjo įmonės dokumentų, kurie buvo išimti, bei jau nebuvo buhalterės, o pats jis nesugebėjo deklaracijų užpildyti.

Civilinio ieškovo atstovas A. V. paaiškino, kad Panevėžio apskrities VMI reiškia 13851,54 Lt civilinį ieškinį dėl specialisto išvadose nurodyto 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d. 1 p. pažeidimo S. S. įmonėje laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-05-01, kuomet įmonė realiai nepardavė kiaulių už 76935 Lt ir neuždirbo apmokestinamųjų pajamų, o 2003 metais apskaičiuotą sumokėti pardavimo PVM nurodyta suma sumažino ir taip liko skolinga valstybės biudžetui 13851,54 Lt.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2004 m. rugpjūčio mėn. jo vadovaujama bendrovė iš S. S. pirko veislines kiaules ir kuilius. Kiaulių kainą su S. S. derino jo pavaduotojas V. P.. Iš viso pirko 37 paršavedes bendro 4440 kg svorio, du kuilius bendro 300 kg svorio. Už paršavedes S. S. sumokėjo 51800 Lt, o už kuilius 2700 Lt. Atsiskaitė grynais pinigais, nes taip pageidavo pats S. S..

Liudytoja D. Š. parodė, kad S. S. įmonėje fermos vedėja dirbo nuo 2003-01-02 iki 2003-05-06. 2003-05-06 išeidama į dekretines atostogas, ji su S. S. žmona R. S. suskaičiavo kiaules – viso fermoje perdavimo metu jų buvo 392. Jai dirbant kiaulės krisdavo dėl ligų, dėl prastų auginimo sąlygų, nes jos buvo auginamos senoje fermoje. Visus kritimus ji įtraukdavo į apskaitą.

Specialistas Albertas Povilauskas pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu atliktų tyrimų išvadų teisingumą. Papildomai jis patikslino, kad 2003 metais, be atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų į apskaitą įtraukusi parduotas ar kritusias 1302 kiaules, S. S. įmonė apskaičiuotą sumokėti pardavimo PVM nepagrįstai sumažino ne 13581,54 Lt, kaip nurodyta jo išvadose, o 13851,54 Lt. Būtent šios sumos įmonė nesumokėjo valstybės biudžetui.

2006-07-31 specialisto išvada Nr. 5-5-53 ir 2007-09-28 papildoma specialisto išvada Nr. 5-5/61 (su priedais) įrodo, kad S. S., kaip savo įmonės savininkas, pagal BAĮ 21 str. 1 d., buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Specialistas nustatė, kad laikotarpyje nuo 2003-01-01 iki 2004-12-31 kaltinamasis įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas BAĮ 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d., 19 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-04 nutarimo Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1.2 p. reikalavimus, padarė kaltinime nurodytus pažeidimus, dėl kurių aukščiau nurodytu laikotarpiu iš dalies nebuvo negalima nustatyti jo įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio bei struktūros (1 t., 13 – 84, 87 – 186 b.l.).

Iš 2005-05-17 ir 2005-10-20 Panevėžio AVMI Pasvalio skyriaus priminimų matyti, kad kaltinamajam teisės aktų nustatyta tvarka buvo priminta apie jo pareigą pateikti 2004 m. metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją ir PVM deklaraciją už 2005 m. vasario mėnesį iki 2005-06-01; pateikti 2004 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją iki 2005-11-03. Be to pakartotinai, 2006-03-22 ta pati institucija priminė jam apie pareigą pateikti aukščiau paminėtas deklaracijas iki 2006-04-03 (2 t., 89, 90, 92 b.l.).

2008-01-31 Panevėžio apskrities VMI pažyma įrodo, kad S. S. taip ir nepateikė 2004 m. metinės pelno mokesčio, 2004 m. metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto pajamų mokesčio, ir 2005 m. vasario mėnesio PVM deklaracijos. Taip pat S. S. nesumokėjo ir 2004 m. rugsėjo mėnesį deklaruoto 32211 Lt pardavimo PVM (2 t., 132 b.l., 3 t., 96 b.l.).

Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.)

S. S. pilnai pripažino specialisto nustatytus kaltinime nurodytus įmonės buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir neneigė, jog buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai. Jo parodymus pilnai patvirtina specialisto išvados. Tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje specialistas nurodė, kad dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti kaltinamojo vardu registruotos įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio ar struktūros laikotarpyje nuo 2003-01-01 iki 2004-12-31. S. S. kaltė dėl šios veikos pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.

Dėl didelės vertės svetimo turto – 32211 Lt pardavimo PVM, iššvaistymo (BK 184 str. 2 d.)

S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu BK 184 str. 2 d. numatė baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Šioje byloje S. S. parodymais ir jau minėtomis specialisto išvadomis įrodyta, kad 2004 m. rugpjūčio 3 – 4 dienomis S. S. išpardavė visas jo turėtas kiaules, už kurias iš viso gavo 211161 Lt. Dalį šios sumos, t.y. 32211 Lt, sudaro pardavimo PVM, kurį kaltinamasis turėjo pervesti į valstybės biudžetą, tačiau to neteisėtai nepadarė. Visus grynais gautus pinigus jis išmokėjo fiziniams asmenims už iš jų įsigytus pašarus. Nors tai patvirtinančių dokumentų nėra, tačiau ši kaltinamojo versija nėra paneigta.

Į valstybės biudžetą turėjęs būti sumokėtas 32211 Lt pardavimo PVM buvo turtas, esantis S. S. žinioje, o ne jam patikėtas – kaltinamasis dėl savo užimamų pareigų, t.y. būdamas įmonės vadovu, turėjo teisę pavaldiniams, kuriems toks turtas būtų patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Todėl iš kaltinimo šalinama tai, kad S. S. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

BK 190 str. nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą <...>. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo 31250 Lt. Kaltinamojo iššvaistyto svetimo turto suma viršija šį dydį. Tokiu būdu kaltinamojo veika atitinka BK 184 str. 2 d. (2000-09-26 LR įstatymo Nr. VIII-1968 red.), nes šiuo metu galiojantis įstatymas sunkintų kaltinamojo teisinę padėtį.

Dėl deklaracijų nepateikimo (BK 221 str. 1 d.)

S. S. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos taip pat pilnai pripažino. Jo kaltę įrodo ir rašytiniai įrodymai – 2008-01-31 pažyma iš Panevėžio AVMI, kad kaltinamasis taip ir nepateikė 2004 m. metinės pelno mokesčio, 2004 m. metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto pajamų mokesčio, ir 2005 m. vasario mėnesio PVM deklaracijos. Apie pareigą pateikti šias deklaracijas jam buvo kelis kartus ir tinkamai pranešta. S. S. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 221 str. 1 d.

S. S. pagal BK 220 str. 1 d. yra kaltinamas ir tuo, kad siekdamas išvengti PVM mokesčio įrašė į PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pardavimo PVM ir ją pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: 2003 m. gruodžio mėnesį, pardavęs kiaules fiziniams asmenims, t.y. 2003-12-26 pagal sąskaitą – faktūrą LGA 8769301 R. G. pardavęs 285 kiaules už 17700 Lt (tame tarpe 2700 Lt PVM); 2003-12-27 pagal sąskaitą – faktūrą LGA 851650 M. T. pardavęs 30 kiaulių už 1770 Lt (tame tarpe 270 Lt PVM); 2003-12-28 pagal sąskaitą – faktūrą LGA 851651 P. L. pardavęs 25 kiaules už 902,70 Lt (tame tarpe 137,70 Lt PVM); 2003-12-29 pagal sąskaitą – faktūrą LGA 851652 R. G. pardavęs 75 kiaules už 2655 Lt (tame tarpe 405 Lt PVM); 2003-12-31 pagal sąskaitą – faktūrą LGA 8769302 J. S. pardavęs 226 kiaules už 13275 Lt (tame tarpe 2025 Lt PVM) – apskaitęs 5537,70 Lt pardavimo PVM mokesčio jo nedeklaravo, t.y. neįrašė į 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, ir deklaraciją su neteisingais duomenimis 2004-01-26 pateikė Panevėžio apskrities VMI Pasvalio skyriui.

Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia – turi būti neginčijamai įrodytas šios veikos tikslas (kaltininko siekimas neteisingus duomenis į apskaitą įrašyti siekiant išvengti mokesčių). Šioje byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaltinamasis S. S. parodė į 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją neįrašęs apskaityto 5537,70 Lt PVM ne tyčia, t.y. ne siekdamas išvengti PVM mokesčio, o per neapsižiūrėjimą. Šie jo parodymai nepaneigti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo įmonė liko skolinga valstybės biudžetui kaltinime nurodytą 5537,70 Lt sumą. Priešingai, 2004-03-10 Panevėžio AVMI patikrinimo akte Nr. 07-04-10-210, atlikus įmonės patikrinimą 2004-03-10, yra fiksuota, jog mokesčio mokėtojo kortelėje yra PVM permoka. Todėl, S. S. pagal BK 220 str. 1 d. išteisinamas jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šios veikos yra suėjusi ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 str. 1 d. 1 p. „a“ papunktis).

Pagal BPK 109 str. civilinį ieškinį baudžiamajame procese gali pareikšti asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Šioje baudžiamojoje byloje S. S. nėra kaltinamas padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, dėl kurios valstybė patyrė Panevėžio apskrities VMI ieškiniu prašomą priteisti patikslintą 13851,54 Lt turtinę žalą. Todėl šis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nepagrįstai, jis atmetamas.

Prokuroro pareikštas 32211 Lt civilinis ieškinys dėl S. S. iššvaistyto valstybės turto įrodytas jo paties parodymais, specialisto išvadomis, jis pagrįstas, tenkinamas pilnai.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamasis padarė tris veikas: viena jų (BK 184 str. 2 d.) yra sunkus, tyčinis, savanaudiškas, baigtas nusikaltimas; kita (BK 223 str. 1 d.) – nesunkus, tyčinis, baigtas, tačiau ne savanaudiškas nusikaltimas; BK 221 str. 1 d. numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas.

Atsižvelgiama ir į S. S. asmenybę: jis anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs; tačiau šiuo metu jis dirba ir iš darbovietės gautoje charakteristikoje apibūdinamas tik teigiamai; neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų; visos nusikalstamos veikos, kurias jis kaltinamas padaręs šioje baudžiamojoje byloje, yra betarpiškai susietos su praktiškai besibaigiančia jo vardu registruotos įmonės veikla, ir po šių nusikalstamų veikų padarymo daugiau kaip tris metus jis naujų nusikaltimų nepadarė; nors išsiskyręs, tačiau gyvena su buvusia žmona, kuri pagal terminuotas darbo sutartis uždarbiauja užsienyje; šeima augina du vaikus, iš kurių dukra Martyna šiuo metu dar yra mažametė, ir dirbdamas kaltinamasis realiai prisideda prie savo vaikų išlaikymo; byloje nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis šiuo metu charakterizuojamas tik gerai.

Taikyti BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatas ir už veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., skirti kaltinamajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, negalima, nes kaltinamasis neatlygino bent dalies valstybei padarytos turtinės žalos. Žala realiai gali būti atlyginta, jeigu kaltinamasis nepraras turimo darbo.

BK 54 str. 3 d. suteikia galimybę teismui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju aukščiau paminėti faktiniai duomenys apie realius kaltinamojo asmenybės pasikeitimus į teigiamą pusę suteikia pagrindą manyti, jog BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui – kaltinamasis prarastų darbą, gaunamas pajamas, kas neabejotinai turėtų įtakos tolesniam ne tik jo, tačiau ir jo šeimos gyvenimui, iš jo būtų atimta galimybė įrodyti, jog jis suprato ir įvertino savo neteisėtų veiksmų pobūdį, padarė išvadas iš ankstesnių teistumų ir stengiasi gyventi sąžiningai bei dorai. Todėl, pagal BK 184 str. 2 d. jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Už kitas nusikalstamas veikas jis baudžiamas sankcijose numatytomis švelnesnėmis bausmėmis.

Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė pagal BK 63 str. 9 d. taisykles bendrinama su 2005-11-24 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Prie bylos esančios deklaracija ir 3 sąskaitos – faktūros, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti prie bylos.

Iš kaltinamojo kaip proceso išlaidos valstybei priteistini 16 Lt liudytojos kelionės išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d., 221 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. ir nubausti :

- pagal BK 184 str. 2 d. (2000-09-26 LR įstatymo Nr. VIII-1968 red.), taikant BK 54 str. 3 d. – areštu 60 (šešiasdešimt) parų;

- pagal BK 221 str. 1 d. – 20 MGL, t.y. 2500 Lt, dydžio bauda;

- pagal BK 223 str. 1 d. – 40 MGL, t.y. 5000 Lt, dydžio bauda.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jam galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Pagal BK 63 str. 9 d. šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2005-11-24 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Jos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį. Į bausmę jam įskaityti 25 paras arešto, kurį jis atliko pagal 2005-11-24 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš S. S. 32211 (trisdešimt du tūkstančius du šimtus vienuolika) Lt valstybei padarytai žalai atlyginti.

Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 13851,54 Lt civilinį ieškinį atmesti.

Deklaraciją ir 3 sąskaitas – faktūras – nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti su byla.

Išieškoti iš S. S. į valstybės biudžetą 16 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.