Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovei D. Š., ieškovės atstovui advokatui Ričardui Lilui, nedalyvaujant atsakovui K. K. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai (viešo paskelbimo būdu), neatvykimo priežastys nežinomos), institucijos, teikiančios išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-723-305/2015 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui K. K. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį taip pat neatvyko, nors apie posėdį buvo informuotas tinkamai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su atsakovu, kuris jiems nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, su kitais ieškinio reikalavimais sutinka (b.l. 22).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai savo išvadoje nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dukrai iš atsakovo priteisimo, dėl gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus (b.l. 21-23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Vaikas – R. K., gimė (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui nesant santuokoje, ieškovė ir atsakovas yra jos tėvai, mergaitė šiuo metu yra 9 metų amžiaus (b.l. 8). Ieškovė ir atsakovas nuo 2007 metų kartu negyvena, remiantis ieškovės paaiškinimais, nuo tada atsakovas dukros praktiškai nelanko, su ja nebendrauja. R. K. gyvena su motina, t.y. ieškove, ir jos vienos tik yra globojama, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje (b.l. 4, 22). Duomenų apie kokius nors R. K. sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių išlaikymui buvimą, byloje nėra. Vaiko tėvai, ieškovė ir atsakovas, abu taip pat yra sveiki ir vienodai visiškai darbingi (byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kitokias išvadas). Ieškovė be dukros R. K. taip pat turi dar vieną išlaikytinį – 6 metų nepilnametį sūnų, su kurio tėvu ieškovė kartu gyvena (b.l. 9, 22). Atsakovas kitų išlaikytinių be dukros R. K. neturi (b.l. 46). Duomenų apie šalių papildomus finansinius įsipareigojimus kredito bendrovėms ar kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims byloje nėra. Ieškovės pajamas 2014 metais sudarė pajamos iš individualios veiklos, tačiau tikslių duomenų apie šias pajamas nėra (b.l. 28), taip pat 15,06 Eur išmoka vaikui (b.l. 11). Šiuo metu ieškovė nedirba (b.l. 22, 28), jos mėnesines pajamas sudaro gaunama 15,20 Eur išmoka vaikui (b.l. 12, 48). Ieškovė nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto neturi (b.l. 40, 42). Atsakovo pajamas 2014 metais sudarė: darbo užmokestis – vidutiniškai apie 522,00 Eur kas mėnesį (neatskaičius mokesčių) (b.l. 27). Remiantis VSDFV duomenimis, atsakovas šiuo metu taip pat nedirba (b.l. 27), pastovių oficialių pajamų negauna: jam tik 2 mėnesius buvo mokama 102,00 Eur socialinė pašalpa (b.l. 26, 27, 49). Atsakovas registruotino kilnojamojo turto taip pat neturi (b.l. 44), tačiau turi nekilnojamojo turto – butą, kurio vidutinė rinkos vertė 2730 Eur (http://www.registrucentras.lt/masvert/ paieska_obj.jsp), butas areštuotas antstolio (b.l. 37-38).

Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių, gali būti išieškoma jo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos.

Šalių dukra R. K. nuo gimimo gyvena kartu su motina, t.y. ieškove (b.l. 5, 10, 22). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra R. K., todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus (b.l. 22). Atsižvelgiant į tai, jog mergaitei ypatingai reikalinga motinos globa, rūpestis, priežiūra, bei į tai, jog R. K. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, o jos ryšiai su tėvu praktiškai yra nutrūkę, nepilnametės R. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis). Pats atsakovas jokių prieštaravimų tam nėra pareiškęs.

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t.y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas nesiekia dažnesnio bendravimo su dukra (ieškovės teigimu, dukros nelanko, su ja nebendrauja), tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas su dukra R. K. gali bendrauti vieną kartą per mėnesį, dalyvaujant ieškovei, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš tris dienas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vai­kui skiriamo iš­lai­ky­mo dydis turi būti toks, kad vai­kui būtų sudarytos to­kios gy­ve­ni­mo są­ly­gos, ko­kių rei­kia jo visapusiš­kam ir har­mo­nin­gam vys­ty­mui­si. Įsta­ty­me įtvir­tin­tas vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės padėties ba­lan­so prin­ci­pas įga­li­na tiek vai­ko tė­vus iš­lai­kant vai­ką ben­dru su­si­ta­ri­mu, tiek klau­si­mą dėl iš­lai­ky­mo dy­džio spren­džiant teis­me, at­ras­ti vai­ko ir tė­vų in­te­re­sų pu­siau­svy­rą, pri­ori­te­tą tei­kiant vai­ko in­te­re­sams. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti šiuos tei­siš­kai reikš­min­gus fak­tus: 1) kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius; 2) abie­jų tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.

Teismas, vertindamas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į vaiko amžių (9 metai), į ekonominę situaciją šalyje, bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui – tenkinimas, todėl sprendžia, kad ieškovės ieškinyje nurodytas šiuo metu šalių dukros išlaikymo poreikių dydis – apytiksliai 200,00 Eur per mėnesį, yra pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šalių asmeninė ir turtinė padėtis yra panaši, tačiau atsakovo, vis dėlto, šiek tiek geresnė: ieškovė nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, o atsakovo vardu yra registruotas butas, kita vertus, butas yra tik 1 kambario, nedidelės vertės (2730 Eur), be to, areštuotas; ieškovė turi du išlaikytinius (be dukros R. K. dar turi nepilnametį sūnų), o atsakovas tik vieną (dukrą R. K.); nors ieškovė gauna minimalias pajamas (15,20 Eur/mėn.), o atsakovas oficialiai jokių pajamų negauna, tačiau atsakovas būdamas pakankamai jauno amžiaus bei darbingas turi ne tik galimybę, bet ir pareigą įsidarbinti ir taip užtikrinti pakankamų pajamų vaiko išlaikymui gavimą. Paskirstant vaiko išlaikymo naštą, atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl būtent ieškovei tenka pareiga suteikti šalių vaikui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat tenka kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis. Šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą nukrypti nuo išlaikymo vaikui iš abiejų tėvų lygių dalių prezumpcijos, ir vaiko – R. K., išlaikymo pareigą tarp jos tėvų paskirstyti nevienodomis dalimis, atsakovui paskiriant šiek tiek didesnę išlaikymo naštą, nei ieškovei: iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui jo vaikui periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur per mėnesį. Teismas, at­si­žvelg­damas į pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir intere­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), le­mian­tį, kad vi­sos abe­jo­nės dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, jo dy­džio, for­mos nu­sta­ty­mo ir pan. tu­ri bū­ti ver­ti­na­mos vai­ko in­te­re­sų nau­dai, sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo dukrai, kadangi, kaip minėta, būdamas jauno amžiaus bei darbingas, turi galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas. Be to, pažymėtina, kad atsakovas, turėdamas galimybę ginčyti prašomo priteisti išlaikymo dydį (jam ieškovės ieškinys buvo įteiktas asmeniškai ir jis buvo informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį), jokių prieštaravimų tam neišsakė (nei atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į teismo posėdį neatvyko).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Nepilnamečio vaiko R. K. išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2015 m. kovo 23 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Kadangi atsakovas neteikė savo nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2007 metų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo: iš atsakovo priteistinas nepilnametės dukros R. K. išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo (CK 3.200 straipsnis), t.y. nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 22 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 120,00 Eur, iš viso 4320,00 Eur.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė realiai bylinėjimosi išlaidų neturėjo, kadangi jai teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 13-14). Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 214 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (((120 Eur × 12 mėn.) × 3 % (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo)) + (4320,00 Eur × 3 % (už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo)) + 41 Eur (už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos)) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 293,29 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, advokatui paruošiant ieškovei procesinius dokumentus ir atstovaujant ją pirmosios instancijos teisme bei kt. (b.l. 65), bei 5,31 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3), iš viso – 512,60 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pakankamai sunkią atsakovo turtinę padėtį bei įvertindamas atsakovo procesinį elgesį, sprendžia, kad teisinga bus iš atsakovo priteisti tik dalį valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 293,29 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 307 ir 310 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) su dukra R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) galės bendrauti vieną kartą per mėnesį, dalyvaujant ieškovei D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) prieš tris dienas.

Priteisti iš atsakovo K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko – R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimties eurų) kas mėnesį nuo 2015 m. kovo 23 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) 4320,00 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų) nepilnamečio vaiko – R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 22 d.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 293,29 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 29 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.