Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. Š. ir suinteresuoto asmens E. S. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Š. 2016-04-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 24 d. 10 val. 55 min. Šilutės r., Švėkšnos mstl., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,99 prom. neblaivumas, pakartotinai, kai asmeniui 2012-04-23 buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Šiais savo veiksmais O. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Akcentuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis nutarė konfiskuoti jo iš G. V. įsigytą automobilį. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas konfiskavo ne pažeidėjui priklausantį automobilį, o visai kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tokiu atveju teismas, nutardamas konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, privalėjo vadovautis ATPK 26 str. nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2016-01-01, nes pažeidimas padarytas jau galiojant naujai ATPK 26 str. redakcijai. Atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nenurodė nė vienos sąlygos, kuriai esant būtų pagrindas konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę, kuri dar iki šiol yra registruota G. V. vardu.

Dar kartą pažymi, kad teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, kad transporto priemonę įsigijo 2016-04-20. Kadangi automobilį reikėjo remontuoti, jį perdavė T. S., kuris turėjo tai padaryti. Kodėl jis jam priklausančią transporto priemonę perdavė vairuoti O. Š., jis nežino, apie tai nebuvo informuotas. Jokio sutikimo perduoti jam priklausantį automobilį pažeidėjui, su kuriuo jis nėra susijęs, nebuvo davęs. Akcentuoja, kad tas pačias aplinkybes teisme nurodė ir pažeidėjas O. Š., ir T. S.. Automobilį buvo patikėjęs tik T. S., kuris, prieš perduodamas automobilį vairuoti kitam asmeniui, apie tai jo neinformavo. Kaip ir kodėl jis buvo perduotas pažeidėjui, jam nėra žinoma. Nei su pažeidėju, nei su T. S. nėra giminės. Mano, kad šiuo atveju nėra nė vienos ATPK 26 str. 2 d. numatytos sąlygos, kuriai esant būtų galima konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas visiškai nepagrįstai už O. Š. padarytą pažeidimą konfiskavo jam priklausančią transporto priemonę, kuri vis dar registruota G. V. vardu. Pažymi, kad jei teismas vis tik sprendė, kad automobilis priklauso G. V., privalėjo taip pat nustatyti bent vieną ATPK 26 str. 2 d. numatytą sąlygą, būtiną konfiskuoti kitam asmeniui (G. V.) priklausantį automobilį. Nurodo, kad G. V. visiškai nesusijęs su padarytu pažeidimu ir apie tai net negalėjo žinoti. Šiuo atveju teismas visiškai neargumentavo automobilio konfiskavimo, o jo bei T. S. duotus parodymus teisme vertino tik kaip įrodymus apie O. Š. padarytą pažeidimą.

Pažeidėjas sutinka, jog padarytas pažeidimas yra itin pavojingas ir dėl to jis turi būti griežtai nubaustas, tačiau mano, kad taikant tik piniginę nuobaudą būtų pasiekti ATPK numatyti nuobaudos skyrimo tikslai. Pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Mano, kad pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą sudaro tai, kad pažeidimą padarė likus kelioms savaitėms iki ankstesnės nuobaudos galiojimo pabaigos. 2012-04-23 nutarimo dalis dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo baigėsi 2015-05-13. Pagal ATPK 36 str., jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, konstatuojama, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Ankstesnės nuobaudos vykdymas pasibaigė 2015-05-13, o nutarimas dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo priimtas po metų, tai yra 2016-05-13. Pažeidėjo manymu, tai rodo, jog jis labai stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų normų ir paskirta tik piniginė nuobauda, kuri taip pat yra labai didelė, neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, ją taikius bus pasiekti nuobaudos tikslai. Vien dėl to, jog iki nuobaudos galiojimo liko itin nedaug laiko, taikyti itin griežtą nuobaudą nebuvo jokio pagrindo.

Akcentuoja, kad teismas taip pat neįvertino labai didelės automobilio vertės. Sumokėti paskirtą piniginę nuobaudą ir atlyginti automobilio savininkui žalą jam būtų labai sunki našta. Iš viso paskirta nuobauda sudaro 2658 Eur, o toks nuobaudos dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui ir jo asmenybei. Sutinka, kad padarė itin pavojingą pažeidimą, tačiau paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui.

O. Š. manymu, teismas, konfiskuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, neįvertino ATPK 26 str. 2 d. numatytų sąlygų. Jis pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu nurodė, kad jo su automobilio savininku E. S. nesieja jokie ryšiai. Automobilį jam davė vairuoti T. S., kuris, kiek jam žinoma, automobilį savo žinioje turėjo keletą dienų dar iki pažeidimo padarymo. T. S. taip pat nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Asmens, kurio vardu registruota transporto priemonė – G. V., jis visiškai nepažįsta ir nėra matęs. Mano, jog įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą – nekonfiskuoti kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. pateikė atsiliepimus į E. S. ir O. Š. apeliacinius skundus. Nurodo, jog su apeliaciniais skundais nesutinka, ir prašo juos atmesti. Mano, kad priimtas Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

E. S. ir O. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numato, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota G. V. vardu, tačiau pagal 2016-04-20 pirkimo–pardavimo sutartį priklausanti jam, E. S.. E. Š. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimą pakeisti, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą pagal ATPK 130² str., t. y. 1158 Eur baudą, nekonfiskuojant automobilio, priklausančio kitam asmeniui. Taigi apeliaciniuose skunduose keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir jos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ATPK 302¹¹ str.)

Apeliantai prašymą neskirti transporto priemonės konfiskavimo grindžia ta aplinkybe, jog automobilio, kurio konfiskavimas numatytas ginčijamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo, o pati transporto priemonė buvo paimta automobilio teisėtam savininkui nieko apie tai nežinant. Apeliantai nurodo, jog apylinkės teismas nutardamas konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, privalėjo vadovautis ATPK 26 str. nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2016-01-01, ir įvertinti šiame straipsnyje numatytas sąlygas, kurioms esant transporto priemonės konfiskavimas būtų galimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Teismų praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011). Taigi, savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o nagrinėjamu atveju šios aplinkybės byloje nėra visiškai išsiaiškintos.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. Š., teismo posėdžio metu kaip liudytojai buvo apklausti E. S. ir T. S.. Apylinkės teismo nutarime nurodytas O. Š. prisipažinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir liudytojo E. S. nurodytos aplinkybės, kad automobilis priklauso jam pagal 2016-04-20 pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio nespėjo įregistruoti, automobilį davė remontuoti T. S., jokio sutikimo naudotis automobiliu nedavė ir jis nežinojo, kad automobilis buvo perduotas kitam asmeniui. Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad tas pačias aplinkybes teisme nurodė ir pažeidėjas O. Š., ir T. S.. Pažeidėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad automobilį jam davė vairuoti T. S., kuris, kiek jam žinoma, automobilį savo žinioje turėjo keletą dienų dar iki pažeidimo padarymo. T. S. nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad nors iš bylos duomenų patyti, kad T. S. kaip liudytojas buvo apklaustas posėdžio metu, pastarasis yra pasirašęs priesaikos tekstą (b. l. 28), tačiau teismo nutarime T. S. parodymai nėra užfiksuoti ir byloje nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti šių aplinkybių bei apylinkės teisme atlikto įrodymų tyrimo. Taip pat pažymėtina, kad, VĮ „Regitra“ duomenimis, konfiskuoto automobilio VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas – G. V. (b. l. 11). Iš bylos duomenų matyti, kad G. V. automobilį pardavė E. S. (b. l. 27). Tačiau duomenų, kad G. V. būtų buvęs apklaustas teismo posėdžio metu dėl automobilio pardavimo aplinkybių ir tikrojo automobilio savininko, byloje nėra. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą, neištyręs visų įmanomų bylos aplinkybių. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šioje byloje tai padaryta nebuvo. Iš nutarimo turinio nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas išdėstęs tik O. Š. prisipažinimą padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., ir E. S. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl automobilio perdavimo E. Š., vis dėlto priėmė sprendimą konfiskuoti, VĮ „Regitra“ duomenimis, G. V. vardu registruotą pagal 2016-04-02 pirkimo–pardavimo sutartį E. S. priklausantį automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo nutarime šis sprendimas iš esmės nemotyvuotas ir neįvertintas bei neargumentuotas ATPK 26 str. numatytų sąlygų buvimas ar nebuvimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nesant teismo posėdžio protokolo, neturi galimybės patikrinti apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų. Nutarime teismas visiškai nieko nepasisakė apie E. S. nurodytas aplinkybes bei jų vertinimą, neišdėstė T. S. pozicijos, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti teismų praktikoje minimą išskirtinę situaciją, t. y. teismas nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti apie teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos nemotyvuotai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 284 str. reikalavimų visapusiškai, iki galo ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, neapklausti bylos dalyviai, nėra teismo posėdžio protokolo. Be to, teismas priimtame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodydamas įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas nėra pakankamai motyvuotas. Skundžiamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimas yra naikintinas, o O. Š. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.