- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-102-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-0-00020-2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-29-831/2019 perduota prokurorui trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-29-831/2019, kurioje M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 283 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad pasikėsino išprovokuoti riaušes, o būtent: 2016 m. liepos 22 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamosios zonos A-o ir B-o būrių lokalinio sektoriaus kieme, veikdamas bendrai su A. D. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nuteistaisiais, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, neteisėtai pasišalino iš gyvenamųjų patalpų, tyčia organizavo neteisėtą nuteistųjų sambūrį, provokavo nuteistuosius viešai smurtauti ir pažeisti viešąją tvarką, tačiau nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai savo veiksmais, panaudodami specialiąsias priemones, užkardė neteisėtus nuteistojo M. B. veiksmus; A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 283 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad pasikėsino išprovokuoti riaušes, o būtent: 2016 m. liepos 22 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamosios zonos A-o ir B-o būrių lokalinio sektoriaus kieme, veikdamas bendrai su M. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nuteistaisiais, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, neteisėtai pasišalino iš gyvenamųjų patalpų, tyčia organizavo neteisėtą nuteistųjų sambūrį, provokavo nuteistuosius viešai smurtauti ir pažeisti viešąją tvarką, tačiau nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai savo veiksmais, panaudodami specialiąsias priemones, užkardė neteisėtus nuteistojo A. D. veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-29-831/2019 perdavė prokurorui ir nustatė trijų mėnesių terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
2.1. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Motyvuodamas šią išvadą, teismas pažymėjo, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinamiesiems inkriminuojant BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 283 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nors kaltinamieji nusikalstamą veiką pasikėsino įvykdyti atlikdami terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dėl ko jų veiksmai privalo būti kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat nurodė, jog nors BPK 256 straipsnyje įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo, tačiau BK 239 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, dėl ko, pakeitus veikos kvalifikavimą, baudžiamoji byla taptų teisminga apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog nurodyti kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą ir trukdo teismui priimti byloje teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
3.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą prokurorui, prieštarauja pats sau, teigdamas, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi nutartyje konstatuojama, jog kaltinamajame akte formaliai yra nurodyti padarytų nusikalstamų veikų vietos, laikas, būdai, padariniai ir kitos aplinkybės, t. y. kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų.
3.2. Teismo argumentas, jog kaltinamajame akte nurodoma netinkama (švelnesnė) nusikalstamos veikos kvalifikacija ir tai trukdo nagrinėti bylą, nes teismas pats to ištaisyti negali, neatitinka įstatymų nuostatų, kadangi galimybė teismui savo iniciatyva pranešti proceso dalyviams apie galimą kaltinimo pakeitimą pritaikant sunkesnius BK straipsnius numatyta BPK 256 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nesuprantami teismo argumentai, jog kaltinamojo akto trūkumai nustatyti tik išnagrinėjus bylą teisme ir nebuvo žinomi bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje. Teismas kaltinamojo akto trūkumus nustatė tik išėjęs priimti procesinį sprendimą, o atnaujinus įrodymų tyrimą nei prokuroras, nei kiti proceso dalyviai nekeitė kaltinimų į sunkesnius, kadangi teismas nenurodė jokių argumentų, t. y. nenurodė kokios naujos aplinkybės išaiškėjo atnaujinus įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje dėl kaltinamųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, jog BK 239 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymių analizė bei vyraujanti teismų praktika, leidžia daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamųjų veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas organizuoti riaušes, jie turėtų būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas dezorganizuoti laisvės atėmimo įstaigos darbą. Be to, net ir tuo atveju, jei teismas nustatė, kad kaltinamųjų veikoje yra BK 239 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, byla turėjo būti perduota pagal teismingumą, o ne prokurorui.
3.4. Prokurorės nuomone, nesutikęs su byloje pateiktu kaltinimu, apylinkės teismas išreiškė nuomonę, jog kaltinimas turėtų būti keičiamas sunkesniu, taigi, jis nustatė ne kaltinamojo akto trūkumus, kurie kokiu nors būdu pažeistų ar suvaržytų kaltinamųjų teises tinkamai gintis, bet nustatė aplinkybes, turinčias įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Esant tokiai situacijai, baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės perduoti bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir pateikto skundo argumentais, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas grąžinti bylą prokurorui, laiko nepagrįsta.
6. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą byla gali būti perduota prokurorui tik tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ar esant prokuroro prašymui papildyti ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo proceso įstatymo straipsniu, byla prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą.
7. Pagal BPK 219 straipsnį kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
8. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog žemesnės instancijos teismas kaltinamojo akto trūkumus išimtinai sieja tik su jame išdėstyta prokuroro pozicija dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kurių nėra galimybės ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kuo tai trukdo teismui nagrinėti bylą, apylinkės teismas nenurodė. Teismas pažymėjo, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo jam perduota kaltinant M. B. ir A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 283 straipsnio 1 dalį, nors, jo nuomone, kaltinamųjų veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį. BK 239 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 6 dalį priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o baudžiamosios bylos, kuriose asmenys yra kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, yra teismingos apygardos teismui. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog jis nebeturi net teorinės galimybės savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pakeisti kaltinimą, o vėliau, esant teisiniam pagrindui, remiantis pakeistu kaltinimu, pripažinti kaltinamuosius kaltais pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, kadangi tokiu atveju byla būtų išnagrinėta pažeidžiant dalykinio teismingumo taisykles, kam pritaria ir apygardos teismas, bei konstatavo, jog BPK nenumatant teismui kitokios minėto trūkumo pašalinimo procedūros, byla turi būti perduota prokurorui. Su pastarąja išvada aukštesnės instancijos teismas sutikti negali.
Šalies argumentai
9. Pažymėtina, jog kaip elgtis pirmosios instancijos teismui, kai prokuroras, nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikia prašymus keisti kaltinimus BPK 256 straipsnio tvarka, o priėmus tokius prašymus keičiasi dalykinis bylos teismingumas, yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1/2008, su kurios turiniu, kaip matyti, apylinkės teismas yra susipažinęs, kadangi ją mini skundžiamoje nutartyje. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra aiškiai pabrėžta, kad tokiais atvejais apylinkės teismas kuo greičiau privalo apsvarstyti tokių prašymų teisinį pagrįstumą, o pripažinęs, kad prašymai dėl kaltinimo keitimo yra motyvuoti teisiniais argumentais, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui ir tai padaryti iš karto, vos tik atsiradus pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinimas gali būti keičiamas į sunkesnį, dėl kurio nuspręsti pagal teismingumo taisykles gali tik apygardos teismas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu turėtų būti vadovaujamasi ir tokioje situacijoje, kai prokuroras ar nukentėjusysis prašymo pakeisti kaltinimą baudžiamojoje byloje nėra pateikę, tačiau pirmosios instancijos teismas mano, jog kaltinamo asmens veika gali būti kvalifikuojama pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, dėl ko keičiasi dalykinis bylos teismingumas.
10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su prokurorės skunde nurodomu argumentu, jog apylinkės teismas manydamas, jog kaltinamųjų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį, o ne BK 22 straipsnio 1 dalį ir 283 straipsnio 1 dalį, turėjo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui, o ne, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Akivaizdu, jog tokia žemesnės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl prokurorės skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-29-831/2019 grąžinti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.