Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutartimi, įvertinus mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytas aplinkybes, A. G. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Mokesčių administratoriaus atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, A. G. yra Bendrovės direktoriumi buvo nuo 2013 m., o vadovas paskiriamas tam kad būtų tam tikra atsakomybė už įmonės veiklą, tame tarp ir mokesčiu mokėjimą. Tai, kad A. G. įmonės vadovu buvo paskirtas formaliai, jo neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Šiai įmonei jau keliama bankroto bylą. Pats A. G. turėjo žinoti, kad vadovas prisiima atsakomybę ir kad jam reikės atsakyti už įmonės neatsakingus veiksmus. Taigi A. G. yra atsakingas už pažeidimą. Nėra duomenų, kad akcininkas būtų inicijavęs darbo santykių su A. G. pasibaigimą. Tai, kad asmuo (A. G.) išvažiavo į užsienį, nenurodęs savo kontaktinių duomenų, yra atsakomybės vengimas; dėl to A. G. nebuvo apklaustas. Pažymėjo, kad su Bendrovės akcininku taip pat nebuvo susisiekta, taip pat nebuvo būtinybės tikrinti, ar buvo mokomos socialinio draudimo įmokos. Galima preziumuoti, kad įmokos buvo mokomos, nes kitu atveju būtų susidariusi privalomo sveikatos draudimo mokesčio nepriemoka. Taigi, A. G. atsakingas už įmonės veiksmus tol, kol jis nebus atleistas iš direktoriaus pareigų. Darbo santykių nutraukimas net nebuvo inicijuotas. Mokesčių administratoriaus teigimu, A. G. pažeidimas buvo įrodytas byloje surinktais įrodymais. Buvo pažeisti Mokesčių inspekcijos, kaip kreditorės interesai. Buvo išnaudotos viso galimybės pranešti A. G. apie padarytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. G. paaiškino, kad ji Bendrovėje dirba nuo jos įsikūrimo 2012 metais, eina direktoriaus pavaduotojos pareigas; dabar Bendrovėje dirba apie 50 taksistų. A. G. buvo įmonės direktorius neužilgo, nuo jos susikūrimo, į pareigas jį priėmė akcininkas (duomenys neskelbtini), su kuriuo nepalaikomi jokie ryšiai, kur jis yra nėra žinoma. A. G. formaliai nėra atleistas iš pareigų, o ji nėra įgaliota atleisti direktoriaus; ją (J. G.) atleisti iš pareigų gal galėtų buhalterija. Pažymėjo, kad A. G. faktiškai baigė direktoriauti ir Bendrovėje nedirba nuo 2015 m. rudens. Visus būtinus mokėjimus ir atsiskaitymus su ūkio subjektais atlieka ji ir patys taksistai, kurie turi licencijas, veda žurnalus ir jiems duotas leidimas atsiskaityti. Vėliau taksistai atneša išlaidas aptvirtinančius dokumentus, kuriuos ji perduoda buhalterei. Patvirtino, kad šiuo metu Bendrovėje nėra didesnę kompetenciją turinčio asmens negu ji ((J. G.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Ž. paaiškino, kad paprašytas draugo Dariaus (pavardės nurodyti negali), su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje, sutiko būti naujai kuriamos Bendrovės direktoriumi, kol bus surastas kitas direktorius. Pasirašė kažkokius dokumentus banke, už tai gavo porą šimtų litų. Pažymėjo, kad tokių pareigų niekada nebuvau ėjęs, tačiau buvo patikintas, jog nereikės nieko daryti. Realiai jokių pareigų nevykdė, kad yra Bendrovės akcininku nežinojo, apie Bendrovės veiklą nieko nežino.

ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pariegūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 284 str.1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus; kad įrodymai byloje turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 248, 257 straipsniai). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y., visų pirma, jis turi būti pagrįstas išsamiu, laikantis procesinių taisyklių, visų byloje esančių duomenų objektyviu išnagrinėjimu ir įvertinimu.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla.

Iš Mokesčių inspekcijos teismui pateikto pareiškimo, matyti, kad A. G. kaltinamas tuo, jog būdamas Bendrovės direktoriumi pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių atsiskaitymų atlikimo tvarką, nuostatas, taip pat pažeidė kreditoriaus – Mokesčių inspekcijos – teises, nes Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga liudija, kad A. G. mokesčių administratoriaus atlikto administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu apklaustas nebuvo. Išvada, jog A. G. yra Bendrovės direktoriumi padaryta remiantis mokesčių administratoriaus duomenų bazėje esančiais duomenimis (b. l. 16). Į teisminį bylos nagrinėjimą šaukiamas A. G. neatvyko, teismo nutartis dėl jo atvesdinimo įvykdyta nebuvo.

Teismo bei mokesčių administratoriaus turimomis žiniomis A. G. yra išvykęs į Angliją, kur ilgą laiką gyvena ir dirba, tiksli jo buvimo šioje šalyje vieta nėra žinoma.

Kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. G., nors A. G. buvo nurodomas Bendrovės direktoriumi, jis jau ilgą laiką, t. y. nuo 2015 m. rudens, yra išvykęs iš Lietuvos ir Bendrovėje nedirba. J. G. taip pat patvirtino, kad su vieninteliu Bendrovės akcininku V. Ž., kuris galėjo A. G. atleisti iš pareigų, ji niekada jokių kontaktų nėra turėjusi, kur jis yra nežino, būdama Bendrovės direktoriaus pavaduotoja ji faktiškai visą laiką jai vadovavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Ž. patvirtino, kad niekada nežinojo, jog yra Bendrovės vieninteliu akcininku, nors pažįstamo Dariaus buvo prašomas pabūti jos direktoriumi, už kelių šimtų litų atlygį sutiko, pasirašė kažkokius dokumentus. Nieko apie Bendrovės vykdomą veiklą nežino.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad Bendrovės tikrasis savininkas ilgą laiką buvo nusišalinęs nuo jos realaus valdymo, nesirūpino jos vykdoma veikla, jos akcininku V. Ž. buvo įregistruotas formaliai, apie savo teisinę padėtį, taip pat vykdytinas pareigas bei turimas teises nieko nežinojo, o faktine Bendrovės vadove buvo J. G., kuri negalėjo atleisti formaliu direktoriumi paskirto A. G. iš pareigų.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. G. nagrinėjamai administracinio teisės pažeidimo bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2016-05-31, kai buvo vykdomi galimai pažeidžiant mokėjimų tvarką atsiskaitymai su kitais ūkio subjektais, Bendrovei nevadovavo, nevykdė direktoriaus pareigų, jo darbiniai santykiai su šia Bendrove faktiškai buvo pasibaigę, tačiau šis faktas nebuvo tinkamai įformintas jokiu Bendrovės akcininko patvarkymu dėl nuo paties A. G. nepriklausančių ir objektyvių aplinkybių – akcininko pareigų rūpintis Bendrove ir jos veikla nevykdymo.

Taigi, A. G., nors viešuose registruose ir yra nurodytas Bendrovės direktoriumi, faktiškai daug anksčiau negu buvo atliekami 2016-05-02 iki 2016-05-31 mokėjimai nutraukė savo santykius su Bendrove, todėl nelaikytinas asmeniu, atsakingu už Bendrovės vėliau vykdytus atsiskaitymus su ūkio subjektais, taip pat galimai padarytus mokėjimo tvarko pažeidimus.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju A. G. veiksmuose nenustatytas ABTĮ 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymis – Bendrovės mokėjimų organizavimo bei vykdymo tvarkos pažeidimas. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracini teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl A. G. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ABTĮ 50⁶ str. 1 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.