- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-2091-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00296-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- S. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Č. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Č. Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 10 metų.
Bausmės pradžia - 2008-10-24, bausmės pabaiga - 2018-10-24.
2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 94-406 Komisija nutarė taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (siekiant mažinti nusikalstamų veikų recidyvus); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
S. Č. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė Komisijos teikimą. Teismas rėmėsi 2014-10-15 Komisijos išvada, o ne dabartine, t.y. 2015-09-30. Per tą laiką daug kas pasikeitė ir teismo motyvai nepagrįsti.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Č. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis S. Č. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą S. Č. įvykdė – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, elgėsi gerai, toliau dalyvavo įvairiose programose, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybę, toliau dengė ieškinį (b.l. 8). Tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. Č. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 45 balai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas anksčiau taip pat buvo 45 balai. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau nekintantis vidutinis jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo pažangos nebuvimą, t.y. vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo S. Č. pakartotinį nusikalstamumą didinančiais veiksniais išlieka ankstesnis smurtinis elgesys išgėrus, ieškinys ir mąstymas bei elgesys (apsvaigęs praranda savikontrolę, elgiasi neprognozuojamai, kyla agresija).
Apeliantas skunde akcentuoja, jog reikia teikti pirmenybę 2015-09-30 Komisijos išvadoms. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad S. Č. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vis dar išlieka vidutinis ( 45 balai), todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo S. Č. skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.