Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

3. V. J. B. 2006-08-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise nupirko 471/941 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

4. Po 2003 m. įvykusio gaisro gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atkurtas, 2008-07-03 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 231, 2013-09-09 suformuoti du atskiri turtiniai vienetai, po ko V. J. B. nuosavybės teise atiteko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). V. J. B. visus rekonstrukcijos darbus po gaisro vykdė savo lėšomis, nes su buvusiu sutuoktiniu A. B. nebegyveno kartu ir nevedė bendro šeimos ūkio.

5. A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirė. Jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimas priimtas nebuvo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes ieškovas žinojo, kad tėvas nebuvo įgijęs jokio turto, kurį būtų buvę galima paveldėti.

6. V. J. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po V. J. B. mirties, jai priklausantį palikimą priėmė ieškovas, tačiau ieškovui iki šiol paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nėra išduotas, nes tik atliekant notarinius veiksmus tapo žinoma, kad mamos V. J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas santuokos metu. Kol nėra išspręstas šio turto teisinis režimas ar šis turtas padalintas, tol ieškovui paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą negali būti išduotas.

II. Paaiškinimai teismo posėdyje

9. Ieškovas A. B. ir jo atstovas advokatas Romanas Lupeika ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Ieškovas A. B. papildomai paaiškino, kad mama, gavusi pinigų iš senelių (mamos tėvų) nusipirko namo dalį (duomenys neskelbtini). Jis ir mama persikėlė į (duomenys neskelbtini) dviese. Tėvas liko gyventi (duomenys neskelbtini), tame name niekada negyveno ir į jį jokių pretenzijų nereiškė.

10. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas į teismo posėdį

neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

III. Faktinės aplinkybės

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo tėvai A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. B. (ikisantuokinė pavardė G.) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė sūnus A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (ieškovas).

12. V. J. B. 1987-06-04 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 807, pagal kurią už 10 000,00 rub. nupirko ½ dalį gyvenamojo namo, sandėlį, šiltnamį ir namo daliai priklausančius kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Šis turtas VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas V. J. B. vardu.

13. Kretingos rajono liaudies teismo 1988-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-344/88 nutraukta A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. B. santuoka, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Sprendimu santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimai spręsti nebuvo. Teismo sprendime užfiksuoti šalių paaiškinimai, kad jie kartu nebegyvena daugiau kaip metus, turtą yra pasidaliję gera valia.

14. 2003-10-25 gaisro metu apdegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008-07-03 V. J. B. ir kitai bendraturtei išduotas statybos leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Po turto atkūrimo suformuoti 2 turtiniai vienetai – 2 butai.

15. V. J. B. pagal 2006-08-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4121 asmeninės nuosavybės teise įgijo 471/941 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

16. A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Palikimas nėra priimtas.

17. V. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė sūnus ieškovas A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)).

18. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad jo mama nekilnojamąjį turtą pagal 1987-06-04 pirkimo – pardavimo sutartį įgijo asmeninės nuosavybės teise.

IV. Taikytina teisė ir teismų praktika

19. Pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymas Nr. VIII-1864) 19 str. 2 d., šeimos santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, LR CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (LR CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt.

20. Pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki LR CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį režimą teismas turi vadovautis 2000 m. LR CK teisės normomis.

21. Ginčo turtas yra įgytas 1987 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), tačiau bylą dėl šio turto pripažinimo asmenine nuosavybe teismas turi spręsti pagal galiojančio LR CK normas (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str.). Tiek SŠK, tiek LRCK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., LR CK 3.87 str. 1 d.). Santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

22. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal LR CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Asmuo, kuris nurodo, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti LR CK 3.88 str. 2 d. nustatytą prezumciją dėl sutuoktinių turto bendrumo.

23. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

V. Dėl ieškinio

24. Ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 1987 m., t. y. ieškovo tėvams - A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. B. būnant santuokoje. Turto pirkimo dokumentai buvo sudaryti tik V. J. B. vardu. Turtas VĮ Registrų centre įregistruotas tik V. J. B. vardu. 1988-11-22 teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Sprendime užfiksuoti šalių, taip pat ir ieškovo A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškinimai, kad šalys ilgiau nei metus neveda bendro ūkio, turtą yra pasidalijusios. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo turtas buvo įgytas kai sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio. Ieškovo paaiškinimais, mama turtą įgijo iš asmeninių – iš savo tėvų (ieškovo senelių) gautų lėšų. Šiuos paaiškinimus paneigiančių įrodymų byloje nėra. A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodytame turte negyveno ir jokių pretenzijų ir / ar turtinių reikalavimų V. J. B. dėl šio turto niekada nereiškė. Įregistravus ištuoką, V. J. B. toliau disponavo ginčo turtu kaip savu ir laikė save to turto savininke. Po 2003 m. gaisro turtas atkurtas V. J. B. asmeninėmis pastangomis ir lėšomis, jos vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. V. J. B. gyvenamoji vieta iki pat jos mirties buvo ginčo turto adresu (duomenys neskelbtini).

25. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nors ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau V. J. B. turėjo valią jį įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Pripažintina, kad ieškovas paneigė LR CK 3.88 str. 2 d. prezumpciją.

26. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys tenkintinas.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 428 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė nesavalaikis turtinių klausimų sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (LR CPK 93 str. 4 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad V. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1987-06-04 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 807, pagrindu nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), kurį sudarė ½ dalis gyvenamojo namo (dabar – butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (dabar – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis (dabar – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (dabar – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namo daliai priklausantys kiemo įrenginiai (dabar - ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.