Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Iš A. M. priteista Č. K. 3500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 415,50 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio atmesti kasacinį skundą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 26 d., apie 17 val., kelyje Jonava-Čičinai, Jonavoje, abipusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. K. metu tyčia peiliu smogė R. K. du smūgius į juosmens kairę pusę ir į kairę pilvo pusę, taip padarė nukentėjusiajam aklą durtinę–pjautinę žaizdą juosmens kairėje pusėje, kiauryminę durtinę–pjautinę žaizdą pilvo priekinės sienos kairėje pusėje su kepenų pažeidimu; tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, šoku po nukraujavimo, nuo to R. K. 2006 m. lapkričio 26 d., 18.10 val., VšĮ Jonavos ligoninėje mirė, t. y. tyčia nužudė R. K. .

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio apskundimo pagrindų (BPK 368 straipsnis) nurodymo

Reikalavimai kasaciniam skundui suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato du apskundimo ir bylos nagrinėjo kasacine tvarka pagrindus :

netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nuteistojo A. M. kasaciniame skunde nurodyti du apskundimo pagrindai : esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir neteisingas Baudžiamojo kodekso materialinės teisės normų pritaikymas. Tais pačiais pagrindais apskųsti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis. Toks apskundimo pagrindas kaip neteisingas baudžiamojo kodekso materialinės teisės normos pritaikymas nėra numatytas BPK 369 straipsnyje, kasatorius nenurodo konkretaus Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris, jo nuomone, neteisingai pritaikytas. Pirmasis apskundimo pagrindas kasaciniame skunde suformuluotas taip pat nekonkrečiai. Iš skundo motyvų daroma išvada, kad kasatorius paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrįstumą, mano, kad jo kaltė pagal BPK 129 straipsnio 1 dalį neįrodyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl nenagrinėtini nuteistojo A. M. kasacinio skundo argumentai dėl teismų sprendimų pagrįstumo. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestas motyvuota apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuri atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Kasatorius nenurodo konkrečių apeliacinės instancijos teismo nutarties apskundimo pagrindų ir pakartoja apeliacinio skundo argumentus, todėl išvados dėl kasacinio skundo atmetimo grindžiamos tais pačiais motyvais.

Dėl BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kasatoriaus argumentas dėl liudytojos I. M. parodymų leistinumo ir patikimumo yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad I. M. parodymai gauti neteisėtais būdais, ji patvirtino savo parodymus teismo proceso metu. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu I. M. nebuvo išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostata, kaltinamojo A. M. teisių nepažeidė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad I. M. sutiko duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, ir teismas, vadovaudamasis BPK 278 straipsnio 2 dalimi, ją įspėjo dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, ji buvo prisaikdinta. Šių parodymų patikimumą patikrino apeliacinės instancijos teismas ir, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutarties, I. M. parodymai pripažinti patikimu įrodymu, o jų įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Kasacinio skundo argumentas, kad negalima pripažinti patikimais įrodymais liudytojų parodymų, nes niekas nematė R. K. nužudymo įvykio, yra nepagrįstas. Įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimą (pirminiai ir išvestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai ir pan.). Visi įrodymai įvertinami bendra tvarka ir pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados.

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą reglamentuoja BPK 154 straipsnis : šiame straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę turi teisę taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, esant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, priimtai pagal prokuroro prašymą. Šioje byloje klausytis A. M. telefoninių pokalbių bei daryti jų išrašus ikiteisminio tyrimo pareigūnui pagal prokuroro prašymą leista Jonavos rajono apylinkės teisėjos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendis pagrįstas telefoninių pokalbių pasiklausymais teisėtai, nepažeidžiant BPK 154 straipsnio reikalavimų.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. K. buvo sužalotas dviem peilio smūgiais į juosmens kairę pusę ir į kairę pilvo pusę. Šią aplinkybę patvirtina Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 176/06(01). Tai, kad nebuvo surastas konkretus peilis, kuriuo buvo sužalotas R. K. , nereiškia, kad neįrodyta, jog sužalojimas buvo padarytas peiliu.

Iš specialisto išvados Nr. 11-273(06), 11-1176(06), 11-1214(06) matyti, kad R. K. , A. M. ir R. P. drabužiai ir batai tyrimui buvo pateikti pakuotėse. Byloje nėra duomenų, kad buvo pažeisti BPK 92 straipsnio reikalavimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinio įforminimo ir laikymo tvarkos. Taip pat nėra pagrindo abejoti išvados objektyvumu.

Dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų

Pagal BPK 44 straipsnio 7 dalį įtariamajam ir kaltinamajam suteikiama teisė apklausti liudytojus ar prašyti, kad jie būtų apklausti. Ši teisė realizuojama kaltinamajam dalyvaujant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nenustatyta, kad kol kaltinamajam A. M. , nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo trukdoma ar atimta galimybė užduoti klausimus liudytojams, nebuvo pažeisti ir BPK 282 straipsnio reikalavimai apklausiant liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad, baigiant įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme, kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą apklausti liudytojais A. Č. , V. P. , R. P. , D. Š. . Teismas atmetė prašymą motyvuodamas tuo, kad šie asmenys buvo apklausti kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir iš apklausos protokolų matyti, kad jų parodymai neesminiai, be to, gynėjas nenurodė, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalinga apklausti minėtus liudytojus. Tuo tarpu BPK 270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigiamoje parengiamojo teisiamojo posėdžio dalyje nagrinėjimo teisme dalyviai gali pateikti prašymus šaukti naujus liudytojus, tačiau tokiame prašyme privaloma nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo apklausti liudytojai V. P. ir N. T. . Buvo iškviesti ir A. Č. , D. Š. , R. P. , tačiau paaiškėjus, kad šie asmenys stebėjo procesą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta jų neapklausti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė BPK 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimo.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.