Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" plataus profilio statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2023 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją išklausant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir alkoholį, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būtent: 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas neblaivus (1,96 prom.), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, sugyventinei J. P. išėjus iš buto į laiptinę, tyčia ranka sugriebęs J. P. už kairės rankos žasto, stipriai ją tempė ir spaudė, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas paraudimą kairiajame žaste, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto metu tyčia ranka sugriebęs J. P. už plaukų, juos pešė, sukeldamas J. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su savo sugyventine J. P. gyvena (duomenys neskelbtini), turi bendrą sūnų M. B.. 2024 m. rugpjūčio 30 d. jie buvo namuose. J. tvarkėsi, o jis gulėjo, kadangi vakarykščiai buvo grįžęs iš ligoninės, kur jam buvo atlikta nosies pertvaros operacija. Po operacijos jis nelabai gerai jautėsi, tačiau J. paprašė prižiūrėti jų sūnų, kol ji tvarkysis. Jis atsakė, kad blogai jaučiasi ir vaiką prižiūrėti atsisakė. Dėl šios priežasties tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis dėl to labai susinervino, todėl nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko tris butelis vyno. Grįžęs namo, jį pradėjo gerti. Vakare, galbūt apie 19:00 val., J. jam papriekaištavo dėl alkoholio gėrimo, todėl jie vėl susipyko. J. pasakė, kad arba jis turi išeiti, arba ji su sūnumi išeis. Jis supyko ir pamatęs, kad pasiėmusi sūnų ant rankų, ji išėjo į laiptinę, todėl tyčia sugriebė jai už kairės rankos, ją stipriai suspaudė ir patempė. J. sušuko, kad jai skauda ir grįžo į butą. Ji nuėjo į miegamąjį, o jis buvo virtuvėje ir toliau gėrė vyną. Po kiek laiko J. atėjo į virtuvę. Ji pasakė, kad nori parūkyti ir paprašė kaitinamojo tabako. Jis jai pasakė, kad tabako neduos, todėl ji išėjo į parduotuvę, iš kur grįžo apie 20:00 val. Kadangi buvo neblaivus, jam atrodė, kad J. labai ilgai užtruko parduotuvėje. Jai grįžus į butą, ją sugriebė už plaukų ir stipriai papešė. J. jam pasakė, kad jis jos netampytų ir nuėjo į miegamąjį. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į Šiauliuose esančias laikino sulaikymo patalpas. Kaltu dėl savo sugyventinei J. sukelto fizinio skausmo jis prisipažįsta visiškai, labai gailisi. J. atsiprašė, ji jam atleido. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam išaiškinta (b. l. 87-90).

3. Nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad ji ir jos sugyventinis A. B. gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. 2024 m. rugpjūčio 29 d. jos sugyventinis grįžo iš LSMU Kauno klinikų po nosies pertvaros operacijos. 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 12:00 val., ji tvarkėsi namuose, o sugyventinis gulėjo. Paprašė, kad kol ji tvarkosi, jis prižiūrėtų jų mažametį sūnų M. B.. A. B. supyko ir pradėjo šaukti, kad serga ir negali. Vėliau, apie 16:00 val., jis pradėjo gerti vyną, išgėrė tris 0,7 litro talpos butelius. A. B. po operacijos alkoholio vartoti negalėjo, jis tą žinojo. Kol gėrė alkoholį, jis visą laiką su ja konfliktavo, o ji mėgino su juo nekalbėti. Apie 19:00 val. pasakė jam, kad arba išeitų jis, arba išeis ji su vaiku. Kai laikydama ant rankų sūnų ji išėjo pro buto duris į laiptinę, jis išėjo paskui ją ir sugriebė dešine ranka jai už kairės rankos žasto. Jis partempė ją atgal į butą, kur jai pradėjo kaisti ranka suspaustoje vietoje, ją skaudėjo. Sukeltą fizinį skausmą ji vertina 4 balais iš 10. Kai ją partempė į butą, ji nuėjo į miegamąjį, o jis liko virtuvėje ir toliau gėrė vyną. Po kurio laiko ji nuėjusi pas jį į virtuvę ir pasakė, kad nori parūkyti, o jis pasakė, kad neduos kaitinamojo tabako. Ji išėjo į parduotuvę nusipirkti. Grįžusią iš parduotuvės ją A. B. pasitiko laiptinėje su vaiku, o įėjus į butą, sugriebė kaire ranka jai už plaukų dešinėje galvos pusėje ir tampė ją. Patempė apie 2-3 kartus ir savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais iš 10. Netrukus į namus atvyko policija. Kas ją iškvietė, ji nežino. Vėliau į namus atvykę GMP medikai nustatė jai paviršinį kairės rankos žasto sužalojimą. Vėliau per savo artimuosius A. B. jos atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi, ji jam atleido. Civilinio ieškinio ji nereiškia (b. l. 13, 62-64).

4. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 19:00 val. J. P. sugyventinis A. B., jai išeinant iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į laiptinę, dešine ranka sugriebė už kairės rankos žasto ir suspaudė, o praėjus apie 1:00 val., konflikto metu kaire ranka sugriebė jai už plaukų dešinėje galvos pusėje ir kelis kartus patempė (b. l. 12).

5. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Bute yra girtavimo pėdsakų (b. l. 14, 20-28).

6. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint ant J. P. kairės rankos žasto yra paraudimas, panašus į nubrozdinimą (b. l. 29-31, 32-34).

7. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad šeimyninio konflikto metu vyras suspaudęs nukentėjusiosios kairės rankos žastą, tempė. Stebimas paraudimas, pirštų spaudimo žymės, nežymiai skauda peties sąnario srityje (b. l. 40-42).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1955/2024 (02) nurodyta, kad J. P. objektyvių sužalojimų nenustatyta, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. J. P. nustatytas paraudimas, pirštų spaudimo žymės kairiajame žaste, kas neprieštarauja tam, jog užduotyje nurodytu laiku J. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 47-48).

5. Įrodyta, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, bute, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, sugyventinei išėjus iš buto į laiptinę, tyčia ranka sugriebęs nukentėjusiajai už kairės rankos žasto, stipriai ją tempė ir spaudė, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas paraudimą kairiajame žaste, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bute, konflikto metu tyčia ranka sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, juos pešė, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

7. Prokuroras siūlo A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būnant gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

8. Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarė vieną nesunkų nusikaltiną, į jo asmenybę: teistas, teistumas išnykęs (b. l. 112-119), administracine tvarka baustas (b. l. 123-124), dirbantis (b. l. 120-122), nėra duomenų apie įskaitas psichiatrinėje ir priklausomybių ligų įskaitose, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 130-131). A. B. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros. Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas paskiria ir įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p., 6 d.). Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigoti A. B. per visą bausmės vykdymo laiką neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500 Eur), tai yra penkių šimtų eurų, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. 20:55 val. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. 10:20 val. (2 paros), vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. B. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955), Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą banke „Luminor Bank“ AS Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.