Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta;

vadovaujantis BK 67 straipsniu, 70 straipsniu R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

A. P., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta

Priteista iš kaltinamųjų R. M., R. P. ir A. P. solidariai 53,05 Lt (penkiasdešimt trys litai 05 ct) nukentėjusiajam N. K., iš dalies tenkinant jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Likusioje sumos dalyje iki 868,05 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš kaltinamųjų R. M., R. P. ir A. P. solidariai 1400Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai litų) nukentėjusiajam N. K., iš dalies tenkinant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje sumos dalyje iki 5000 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš kaltinamųjų R. M., R. P. ir A. P. solidariai 800 Lt (aštuoni šimtai litų) proceso išlaidų nukentėjusiajam N. K., už advokato pagalbą.

Išaiškinta R. P. ir A. P., kad jiems per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi ištaisytas 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis netikslumas, nurodant: priteisti iš kaltinamųjų R. M., R. P. ir A. P. subsidiariai po 266,66 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus, 66 ct) iš kiekvieno atskirai nukentėjusiajam N. K. jo patirtų proceso išlaidų apmokėjimui už advokato pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. ir A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2010 m. lapkričio 7 d. apie 21 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje su R. M. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, viešoje vietoje, daugiabučio namo gyventojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, R. M. sudavus galva vieną kartą N. K. į veidą, sudavus kumščiu ne mažiau 2 smūgių į galvą ir spyrus nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, R. P. kumščiu sudavus ne mažiau 2 smūgių N. K. į galvą ir ne mažiau 3 smūgių į krūtinę bei spyrus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, o A. P. spyrus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, bei dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims spyrus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniais skundais, kurie yra iš esmės analogiški, atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. ir R. P. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo bei proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.

Skunduose apeliantai nurodo, kad 2012 m. balandžio 12 d. jie teismui pateikė susitaikymo su nukentėjusiuoju N. K. protokolą, kuriame nurodyta, kad jie abu sumokėjo pastarajam po 500 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. K. nurodė, kad jiems, t. y. A. P. ir R. P. reiškė po 500 Lt civilinį ieškinį, o R. M. reiškia 1500 Lt civilinį ieškinį. Be to, N. K. prašė iš R. M. priteisti 800 Lt už advokato paslaugas. Kadangi R. M. teismo posėdžio metu sumokėjo nukentėjusiajam 100 Lt, ieškinys buvo sumažintas iki 1400 Lt. Šią sumą nukentėjusysis N. K. prašė priteisti iš R. M..

Skunduose taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo arba visiems kaltinamiesiems bendrai, arba kiekvienam atskirai. Šia teise nukentėjusysis ir pasinaudojo teisiamojo posėdžio metu pakeisdamas savo 2011 m. rugsėjo 16 d. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Teigia, jog nukentėjusiojo teisė dėl išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, taip pat yra išskirtinė: jis to gali prašyti, gali neprašyti, gali nurodyti, iš ko konkrečiai priteisti prašomą sumą.

Anot A. P. ir R. P., teismas, ignoruodamas visų proceso dalyvių nuomones, dėl nesuprantamų priežasčių jiems uždėjo papildomą naštą – solidariai atlyginti tai, ką privalėjo atlyginti R. M.. Atkreipia dėmesį, kad R. M. charakteristikoje nurodoma, jog pastarasis nedirba, vengia išlaikyti vaiką ir pan. Apeliantų vertinimu, tai yra pagrindas išvadai, kad R. M. nesiruošia atlyginti padarytos žalos, todėl teismas šią prievolę uždėjo tiems, kurie nukentėjusiojo prašomą žalą atlygino.

Apygardos teismo posėdyje atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. ir R. P. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas K. Valys, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. ir R. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis N. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų R. M., R. P. ir A. P. 868,05 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (2 t. 91 b. l.). Pastebėtina, kad spręsdamas nukentėjusiojo N. K. pripažinimo civiliniu ieškovu klausimą, teismas nesilaikė BPK 110 straipsnio reikalavimo asmenį pripažinti civiliniu ieškovu teismo nutartimi. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu įstatymo pažeidimu, nes, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų, N. K. teismas išaiškino jo, kaip nukentėjusiojo teises, be to, niekas iš nagrinėjimo teisme dalyvių neprieštaravo, kad civilinis ieškinys būtų prijungtas prie bylos (2 t. 130 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. prašė priteisti iš kaltinamųjų 868 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 133-134 b. l.). Baigiamųjų kalbų metu N. K. nurodė, kad A. P. ir R. P. žalą jam atlygino, o R. M. atlygino tik 100 Lt, todėl iš pastarojo prašo priteisti 2200 Lt (141 b. l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas įvertino visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nustatydamas priteistinos sumos turtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas tik 53,05 Lt sumai (2 t. 92 b. l.), o likusioje dalyje ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nepagrindė.

Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalis nuostas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kai prievolę pažeidusi šalis yra keli skolininkai, jų atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar pažeista prievolė yra dalinė ar solidarioji. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstamą veiką padaryto žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“).

Kartu pažymima, kad nors BPK 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. Tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad nukentėjusiajam turtinę žalą nuteistasis padarė ne vienas, o kartu su atleistais nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkais, žala priteisiama iš nuteistojo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų bendrininkų solidariai, nes tokiu atveju minėti asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuo bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. ir R. P. atlygino nukentėjusiajam po 500 Lt neturtinės žalos, o nuteistasis – 100 Lt neturtinės žalos. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad likusios neatlygintos neturtinės žalos dydis yra 1400 Lt ir pagrįstai turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš visų kaltinamųjų solidariai. Tai, kad dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos A. P. ir R. P. atlygino, nėra pagrindas nepriteisti iš jų nukentėjusiajam solidariai su nuteistuoju R. M. likusią neatlygintą žalos dalį. Kartu pažymima, kad nors nukentėjusysis ir turi teisę prašyti priteisti civilinį ieškinį iš visų kaltinamųjų subsidiariai arba solidariai, kaip ir turi teisę pareikšti kitus prašymus, tačiau šiuos prašymus teismas sprendžia ne tik atsižvelgdamas į nukentėjusiojo bei kitų proceso dalyvių nuomonę, bet, pirmiausia, vadovaudamasis įstatymu ir susiformavusia teismų praktika. Apeliantų skundų argumentas, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam iš jų ir nuteistojo R. M. civilinius ieškinius solidariai taip jiems uždėjo papildomą naštą, nes dalį žalos jie jau atlygino, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymima, kad tuo atveju, jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę regreso (atgręžtine) tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. 405189 (2 t. 94 b. l.) patvirtina, jog nukentėjusysis N. K. advokatui A. D. už civilinio ieškinio parengimą ir jo atstovavimą teisme sumokėjo 800 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir priėmė sprendimą išieškoti minėtas išlaidas iš kaltinamųjų.

Tačiau teismas nepagrįstai priteisė proceso išlaidas iš R. M., R. P. ir A. P. solidariai. Bylos duomenys liudija, kad šią klaidą teismas taisė nutartimi, vadovaudamasis BPK 308¹ straipsnio nuostatomis, nors šiuo atveju minėtas įstatymas teismui tokios galimybės nesuteikia.

Atkreipiamas dėmesys, kad 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Taigi, iš esmės minėtas straipsnis gali būti taikomas tik dėl aiškių techninio pobūdžio klaidų, dėl kurių iš esmės ginčų neturėtų kilti. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju teismas ištaisė ne apsirikimą, o klaidą, kurios ištaisymas keičia nuosprendžio esmę. Dėl to apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų išieškojimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

išieškoti iš nuteistojo R. M. ir atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. bei R. P. nukentėjusiajam N. K. subsidiariai po 266, 66 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus 66 ct) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria ištaisytas 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis netikslumas, nurodant: priteisti iš kaltinamųjų R. M., R. P. ir A. P. subsidiariai po 266,66 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus, 66 ct) iš kiekvieno atskirai nukentėjusiajam N. K. jo patirtų proceso išlaidų apmokėjimui už advokato pagalbą.

Nuteistųjų A. P. ir R. P. apeliacinius skundus atmesti.