Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) vyr. patrulis 2010-04-07 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą T. B. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.5 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2010-04-07 apie 14.45 val. Dobužinskio g. Vilniuje, vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokį stovėjimo būdą nurodančio ženklo nėra. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124¹ str. 2 d. (b. l. 8).

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR komisaras inspektorius 2010-04-09 priėmė nutarimą Nr. F517839, kuriame pripažino, kad T. B. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė T. B. 100 litų baudą (b. l. 9).

T. B. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2010-04-07 apie 17.30 val. išėjęs iš darbovietės (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nėra jo automobilio, toje vietoje, kurioje jį paliko. Automobilį stovėti paliko šalia mokyklos esančioje M. Dobužinskio g., nevažiuojamoje gatvės dalyje su įrengta nuovaža. Šioje vietoje stato automobilius jo kolegos, taip pat mokinių tėvai, gretimos (duomenys neskelbtini) mokyklos bendruomenės nariai, nes trūksta vietos automobiliams statyti, ir šioje vietoje pastatyti automobiliai niekada niekam netrukdydavo. Paskambinus Bendrosios pagalbos telefonu 112, operatorė jai paaiškino, kad automobilį priverstinai nuvežė specializuota įmonė policijos pareigūnų sprendimu dėl to, kad esą automobilis kažkam trukdė, buvo pastatytas neleidžiamoje vietoje. Kai nuvyko į Kelių policijos valdybos budinčią dalį, jam buvo surašytas ATP protokolas dėl KET 155.5 p. pažeidimo. Surašant protokolą, jam nebuvo paaiškinta automobilio nutempimo apskundimo tvarka, išduotas tik leidimas atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės. Kai nuvyko į aikštelę, esančią Verkių g. 39A, Vilniuje, budėtojas paaiškino, kad iš karto automobilio atsiimti negalės, nes mokesčio už nutempimą (210 Lt) grynais pinigais aikštelė nepriima, todėl turi sumokėti banke. Buvo 21 val. Budėtojas taip pat paaiškino, kad jeigu automobilio neatsiims iki 22 val., atsiimti galės tik kitą dieną ir sumokėjęs didesnį mokestį. 21 val. bankas dirbo tik PC „Akropolis“. Automobilį iš aikštelės atsiėmė tik 21.30 val. Atsiimant automobilį, automobilio nutempimo tvarka nebuvo paaiškinta, nebuvo įteiktas, o tik parodytas automobilio nutempimo protokolas.

Paaiškino, kad nutarimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bylą nagrinėjusiam pareigūnui paaiškino apie automobilio statymo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos problemą, įteikė ir rašytinį paaiškinimą, tačiau pareigūnas net nesistengė įsiklausyti į problemas ir tikrąsias priežastis. Tiek pareigūnams, tiek Vilniaus m. savivaldybės tarnautojams, atsakingiems už automobilių eismo reguliavimą Vilniaus mieste, puikiai žinomos automobilių statymo problemos daugelyje Vilniaus rajonų, tame tarpe ir M. Dobužinskio g. ties (duomenys neskelbtini) mokyklomis, kad šių mokymo įstaigų bendruomenių nariai yra priversti statyti automobilius ant šaligatvių, nes daugiau nėra kur, ypač renginių mokyklose metu. Į tai atsakydamas bylą nagrinėjęs pareigūnas pasiūlė automobilį statyti aikštelėje prie Gariūnų turgavietės, o į darbą vykti viešuoju transportu. Pareigūnai, nagrinėjantys panašaus pobūdžio bylas, privalo įvertinti visas aplinkybes, taip pat „būtinojo reikalingumo“ taikymą, įvertinti realias vairuotojų galimybes išvengti tokių pažeidimų, taip pat miesto valdžios institucijų atsakomybę, užtikrinant parkavimo problemų sprendimą. Toje vietoje, kurioje stovėjo jo automobilis, yra visos galimybės dviejų automobilių statymui, šia šaligatvio dalimi pėstieji nesinaudoja, nes ji įrengta viduryje stovėjimo aikštelės ir gatvės važiuojamosios dalies, o be to įrengta ir nuovaža. Civilizuotas būdas šioje vietoje spręsti automobilių statymo problemą būtų papildomo ženklo įrengimas. Dabar formuojama praktika, kad visa automobilių statymo problemų našta užkraunama ant vairuotojų. Nutarime taip pat neteisingai nurodoma, kad jis per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Tai neatitinka tikrovės. Už tokį pažeidimą, kaip automobilio statymą ant šaligatvio, jis nebuvo baustas.

Teisme T. B. palaikė skundą. Pripažino, kad už stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tokio stovėjimo būdą nurodančio ženklo, jis buvo baustas. Pastatė automobilį neleistinoje vietoje ir šį kartą, tačiau nutarimą teismui skundžia dėl to, kad, jo nuomone, pareigūnai, nutempdami jo automobilį, taikė neadekvačią ir neproporcingą pažeidimo pašalinimo priemonę. Dėl to jis patyrė tiek turtinę, tiek moralinę žalą. Nėra įrodymų, kad jo automobilis kam nors trukdė praeiti, nėra duomenų tų asmenų, kurie pranešė policijai apie jo automobilį. Mano, kad ginčą spręsti būtina vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismui nustačius, kad jis pažeidė KET, prašo sušvelninti baudą, kad būtų išlaikytas teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 10 p.), teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str.), t. y. tiria, ar asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, ar teisingai kvalifikuotas pažeidimas ir ar nuobauda paskirta pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas patraukti T. B. administracinėn atsakomybėn priimtas dėl to, kad T. B. 2010-04-07 apie 14.45 val. Dobužinskio g. Vilniuje, vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokį stovėjimo būdą nurodančio ženklo nėra.

T. B. pripažįsta, kad ATP protokole nurodytą dieną nurodytoje vietoje paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, nors tokį stovėjimo būdą leidžiančio kelio ženklo ir nebuvo. Šias faktines aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: patrulio A. S. tarnybinis pranešimas, b. l. 12, nuotraukos, b. l. 11, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus raštas, b. l. 23, liudytojų A. S. ir A. K. parodymai teisme. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad jis yra SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojas, krano operatorius. Dėl automobilio nutempimo sprendžia policijos pareigūnas. liudytojas nuveža automobilius, kurie palikti neleistinose vietose. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad priimdamas sprendimą priverstinai nutempti neleistinoje vietoje pastatytą automobilį, vadovaujasi KET. Automobilis buvo paliktas ant šaligatvio, nors taip statyti automobilį nebuvo leidžiančio kelio ženklo, dėl to jis trukdė pėstiesiems. Automobilis buvo nutemptas, nes ratų užblokavimas yra neveiksminga priemonė, automobilis ir toliau būtų stovėjęs, trukdęs pėstiesiems. Į vietą atvyko, gavę pranešimą, kad automobilis stovi ant šaligatvio ir trukdo praeiti pėstiesiems. Tokie liudytojų parodymai atitinka rašytinę bylos medžiagą. Liudytojai T. B. nepažįsta, su T. B. pažeidimo vietoje nebendravo, todėl nėra įrodymų, kad liudytojai būtų suinteresuoti pažeidimo padarymu apkaltinti būtent T. B. Iš T. B. pateiktų nuotraukų (b. l. 26-28) taip pat matosi, kad šioje vietoje nėra kelio ženklo, leidžiančio statyti automobilį ant šaligatvio. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės. KET 155.5 punkte nurodoma, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai). Pažeidimui inkriminuoti neturi reikšmės tas faktas, ar ant šaligatvio stovintis automobilis trukdė pėstiesiems. Atsakomybei pagal ATPK 124¹ str. 2 d. kilti pakanka konstatuoti KET pažeidimą, o ne pėsčiųjų teisių pažeidimą, nes ATPK 124¹ str. 2 d. nustatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji. Formalioji administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra tokia, kuri nenumato šiuo pažeidimu padarytų kokių nors pavojingų, kenksmingų pasekmių. Tokioje sudėtyje konstatuojamas tik kažkokios taisyklės pažeidimas. Dėl to renkant įrodymus dėl T. B. padaryto KET 155.5 punkto pažeidimo nereikalinga surinkti pėsčiųjų, kuriems trukdė ant šaligatvio pastatytas T. B. automobilis, skundus. T. B. pažeidimo faktas nekelia abejonių. Darytina vienareikšmiška išvada, kad jo veikoje yra jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis, kuriai įrodyti surinkta pakankamai objektyvių įrodymų.

Kaip matyti iš T. B. paaiškinimų, nutarimą jis skundžia dėl to, kad jo automobilis buvo priverstinai nutemptas į saugojimo aikštelę, kad automobilio nutempimas nagrinėjamu atveju nebuvo adekvati pažeidimo pašalinimo priemonė. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (LR ATPK 264 str. 269 str.), kurios taikymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes kaip jau minėta, šioje byloje tiriamas tik inkriminuoto pažeidimo sudėties buvimo ar nebuvo klausimas. Tokios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės, kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, taikymas nagrinėjamu atveju galėjo būti skundžiamas aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui (LR ATPK 271 str.). T. B. skundu prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą pripažinti jo automobilio priverstinį nuvežimą 2010-04-07 nepagrįstu ir neteisėtu, tačiau teismas atsisakė priimti nagrinėti tokį T. B. skundą, kaip neteismingą administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-1726/2010). Teisme T. B. patvirtino, kad gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį atsisakyti priimti nagrinėti jo skundą, į bendros kompetencijos teismą jis šiuo klausimu nebesikreipė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patrulis, kuris priėmė sprendimą priverstinai nuvežti T. B. transporto priemonę (b. l. 10), 2010-04-07 Vilniaus mieste vykdė automobilių statymo kontrolę. Pagrindinė ekipažo VENTA 46 užduotis buvo nustatyti automobilius, kurių statymo būdas sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui bei pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir priverstinai juos nugabenti į saugomą aikštelę (b. l. 38, 12). Apie tai teisme patvirtino ir liudytojas A. S. Liudytojas parodė, kad priėmė sprendimą priverstinai nutempti neleistinoje vietoje stovintį automobilį, nes užblokavus tik automobilio ratą, tas automobilis ir toliau būtų stovėjęs ant šaligatvio ir trukdęs pėstiesiems. Dėl to nėra pagrindo abejoti tuo, kad buvo pagrindas priverstinai nuvežti T. B. automobilį, o T. B. argumentai šiuo klausimu nėra pagrindas naikinti nutarimą ar atleisti jį nuo administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, ar švelninti paskirtą nuobaudą.

Skundo argumentai dėl to, kad prie darbo nėra vietos automobiliams statyti, kad miesto valdžios institucijos ir policijos pareigūnai turėtų spręsti šią problemą, taip pat nepašalina atsakomybės už KET pažeidimą. Nutarimo panaikinimas neišspręs automobilių statymo Dobužinskio gatvėje problemų.

Dėl protingumo ir teisingumo kriterijų taikymo nagrinėjamu atveju pasakytina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., teisingumo ir protingumo kriterijai taikomi tik, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį ar panašius santykius. Nagrinėjamu atveju visuomeniniai santykiai yra sureguliuoti tiek KET, tiek ATPK normomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už KET 155.5 p. reikalavimų pažeidimą T. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. ATP protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Pažeidimas tinkamai kvalifikuotas. Paskirta maksimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda. Tokia nuobauda parinkta dėl to, kad nėra T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). T. B. neginčija Pažymoje apie asmens baustumą nurodytų jo 2009 metais padarytų KET pažeidimų, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos ir kurių jis neginčijo teisme. Tai 2009-06-30 priimtas nutarimas už vairavimą automobilio neužsisegus saugos diržo, 2009-10-28 nutarimas už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. 2010-01-13 nutarimas skirti administracinę nuobaudą dar neįsiteisėjo, nes T. B. nutarimą apskundė teismui (b. l. 15-18). Spręstina, kad nuobauda paskirta laikantis LR ATPK 30 str., 30² str. reikalavimų, tinkamai individualizuota. T. B. teisme prašė sušvelninti baudą, tačiau byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apie kurias nurodoma ATPK 30¹ str., reglamentuojančiame mažesnės ar švelnesnės nuobaudos, negu inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali, taikymą. T. B. nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios paskirtos 100 Lt baudos sumokėjimas jį finansiškai sunkiai paveiktų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Dėl nurodytų priežasčių keisti paskirtą nuobaudą nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės komisaro inspektoriaus 2010-04-09 nutarimą Nr. F517839, kuriuo T. B. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą paskirta 100 litų bauda, palikti nepakeistą ir T. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.