Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, vertėjaujant I.Pikčilingienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. M., jo atstovui advokatui R. D., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato atstovei G.Markevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. M. atstovo advokato R. D. skundą ir patikslintą skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. H229065, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir nubaustas 28 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresn.tyrėjos Genės Markevičienės 2015 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. H229065 L. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015-06-01 apie 13:19 val., viešoje vietoje Sausupio gt. 15, Vilniuje įžeidžiamai kibo prie V. K., atėmė jo asmeninį mobilaus ryšio telefoną, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 28 eurų bauda.

L. M. atstovas advokatas R. D. pateikė teismui skundą dėl 2015 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad 2015-10-20 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pažeidimui išaiškinti nebuvo panaudotos techninės priemonės. Pažeidimas konstatuotas remiantis suinteresuoto asmens V. K. pareiškimu ir jo pateiktu vaizdo įrašu. Paminėtina, kad V. K. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str. (2015-09-08 medžiaga Nr. 13N-3755294915). Pažeidimo faktą liudijančių asmenų nėra. Protokole užfiksuotas tik L. M. paaiškinimas. Prie protokolo nepridėta jokių priedų. Pareigūnas, nagrinėjęs L. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi vien tik savo vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, kadangi protokole nurodė nesant jokių įrodymų, objektyvių duomenų, tokiu būdu pažeistos LR ATPK 256 str. nuostatos. Pareigūnė, nagrinėjusi bylą, L. M. neišklausė, nesurašė jo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, neatsižvelgė į aplinkybes, jog pati pareigūnė, išnagrinėjusi kitą administracinę bylą dėl V. K. veiksmų, konstatavo jo veiksmuose pažeidimą ir viešos tvarkos sutrikdymą L. M. atžvilgiu. LR ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Tyrėja nevertino duomenų, jog būtent L. M. siekė sulaikyti V. K., reikalavo kviesti policijos pareigūnus dėl V. K. padarytos veikos ir siekdamas, jog pažeidėjas nepasišalintų iki policijos atvykimo, paėmė pažeidimą padariusio asmens mobiliojo ryšio telefoną. Atkreiptinas dėmesys, jog protokole nurodyta, kad L. M. įžeidžiamai kibo prie V. K.. Šios aplinkybės yra priešingos faktinėms aplinkybėms, o būtent: 2015-06-01 į UAB „Sausupio projektai“ teritoriją atvyko asmuo, kuris filmavo telefonu, kas vyksta teritorijoje bei ten esančius asmenis, po ko L. M. kartu su apsaugos darbuotoju A. K. priėję pasiteiravo, kodėl filmuoja privačią teritoriją bei paprašė išvykti iš teritorijos, po ko, kaip dabar žinoma, V. K. buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais, po ko L. M. bandė sulaikyti pažeidėją ir pranešė policijai apie galimai padarytą V. K. pažeidimą, dėl ko, kaip minėta, pastarasis yra nubaustas. Taigi, tyrėja medžiagoje neapklausė įvykį mačiusio apsaugos darbuotojo A. K., nesiaiškino pareiškimą parašiusio asmens parodymų atitikimo faktinėms aplinkybėms ir nepagrįstai vertino, kad L. M. įžeidžiamai kibo prie V. K., kai yra akivaizdžiai priešingos aplinkybės, be to neteisingai vertino V. K. mobilaus ryšio telefono paėmimą, nes L. M. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, sulaikė asmenį galimai neteisėtai filmavusį privačią teritoriją ir padariusį administracinį teisės pažeidimą, kas sutrukdė teisingai išnagrinėti administracinę bylą. Tokiu būdu pareigūno vidinis įsitikinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi yra paremtas be pilnutinio, išsamaus bei pilno visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl 2015-10-20 priimtas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kadangi byloje reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o būtent apklausti asmenis, mačiusius įvykį, išklausyti L. M. paaiškinimą bei kitus procesinius veiksmus. Patikslintu 2015-12-21 skundu pareiškėjas prašo atsižvelgiant į 2015-12-09 skundo argumentus panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atsiliepime nurodoma, kad institucijos nuomone, skundas yra nepagrįstas. Medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad L. M. savo elgesiu viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl jo veika atitinka LR ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį. Priimtas nutarimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo jį palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. M. teismo posėdyje palaikė savo skundą jame išdėstytais pagrindais ir paaiškino, kad jo manymu, buvo neteisingai ištirtos įvykio aplinkybės. Jis dirba UAB „Transimeksa“ ūkvedžiu. Buvo savo darbo vietoje, yra atsakingas už saugomą teritoriją, atliko savo darbines pareigas. Į teritoriją galima įvažiuoti tik su leidimais. Teritoriją saugo „Ekskomisarų biuro“ apsaugininkai, bet jis pagal pareigas jiems vadovauja. V. K. ir kitas asmuo į saugomą privačią teritoriją pateko neteisėtai, apgavę apsaugą. Jam paskambino apsauga ir pranešė, kad bendrovės teritorijoje yra pašalinių asmenų, kad G. K. pravedė žmogų, kuris filmuoja teritoriją. Jis pravedė jį eidamas su kitais keturiais vairuotojais, ir jį slėpdamas. Ėjo pasižiūrėti. Eidamas sutiko bendrovės vairuotoją G. K.. Paprieštaravo šiam, kad jis į teritoriją atsivedė pašalinių asmenų, šis bandė L. M. pastumti, negražiai pavadino. Kai ėjo per įmonės aikštelę, pamatė V. K. sėdintį už automobilio vairo ir filmuojantį įmonę per atidarytą langą. V. K. neteisėtai fotografavo teritoriją ir jį patį. Priėjęs paklausė, ką jis čia daro ir kodėl filmuoja. Atėmė iš V. K. telefoną ir pasakė, kad kvies policiją ir aiškinsis, kas dėl to kaltas. Tuomet nežinojo, kad jis (V. K.) - profsąjungos narys. V. K. jis neįžeidinėjo, tik paėmė jo telefoną, nes teritorija buvo filmuojama neteisėtai. V. K. išlipęs bandė suduoti jam į tarpukojį, bet nepataikė. Pasakė, kad bus kviečiama policija, tuomet V. K. sėdo atgal į mašiną. V. K. liepė jam atiduoti telefoną. Pasakė jam, kad atiduos telefoną tik tuomet, kai šis išvažiuos iš įmonės teritorijos. Turėjo tą telefoną tik keletą minučių. Kai atidavė telefoną, V. K. išvažiavo, bet darė tai lėtai, vėl kažką fotografuodamas. Abu iš jo tyčiojosi, po to įrašą neteisėtai įkėlė į internetą. Tai buvo provokacija. Dabar visi iš jo juokiasi. Vilniaus miesto 2 PK taip ir nesugebėjo pilnai išsiaiškinti visų aplinkybių. Veikė esant būtinajam reikalingumui. Įvykio vieta privati, ne vieša. Aikštelėje, kurioje buvo V. K. ir kurioje buvo filmuojama, nėra aptverta, bet tai įmonės teritorija. Susinervino, nes pirmą kartą be leidimo buvo filmuojamas. Telefoną atėmė todėl, kad jam nepatiko, jog be leidimo buvo filmuojamas. Profsąjungos darbuotojai neturėtų taip elgtis. Jie turi bendrauti su žmonėmis. Policijos jis taip ir neiškvietė, neturėjo telefono. Grąžino telefoną V. K., o šis nuvažiavo rašyti pareiškimo.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovė paaiškino, kad abiejų konflikto dalyvių: tiek V. K., tiek L. M. elgesys buvo įvertintas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Buvo peržiūrėtas konflikto vaizdo įrašas, bendrauta su abiem pusėm, paimti pareiškimai. Visos aplinkybės buvo tinkamai ištirtos ir nustatyta, kad abu asmenys padarė pažeidimą. Į teritoriją, kurioje vyko konfliktas, gali patekti bet kas, ji nėra aptverta. Kam tiksliai ta teritorija priklauso, nesiaiškino. Be to konfliktas įvyko ne aptvertos teritorijos viduje, o viešoje aikštelėje.

Suinteresuotas asmuo V. K. paaiškino, kad įvykio dieną jis sėdėjo automobilyje aikštelėje, kuri nėra saugoma. L. M. jau prieš tai buvo priėjęs ir buvo labai agresyviai nusiteikęs. Matydamas, kad šis vėl eina prie jo, nutarė jį filmuoti, nes negalėjo prognozuoti jo veiksmų. Priėjęs L. M. griebė jo telefoną. Kodėl jis taip pasielgė – nesuprato. Jei jis turėjo konfliktą su G. K., su juo ir turėjo aiškintis. Prieš tai su G. K. buvo užėjęs į teritoriją pro apsaugą. Padarė keletą nuotraukų. Eidamas tikėjosi, kad apsauga jį patikrins, tačiau niekas nieko neprašė ir jis praėjo. Jei būtų buvęs paklaustas, būtų pranešęs, kad ruošiasi fotografuoti. Telefono paėmimas įvyko, kai jis jau grįžęs sėdėjo mašinoje. Tik todėl ir buvo iškviesta policija. Tai L. M. pats sakė „kviesk policiją“. Vaizdo įrašas nutrūksta, kai telefonas buvo L. M. rankoje. Visa istorija prasidėjo nuo to, kad įmonėje dirba Baltarusijos vairuotojai, kuriems neleidžiama grįžti namo, iš jų yra paimami asmens dokumentai, buvo siunčiami raštai, reakcijos nebuvo, tuomet buvo važiuojama į vietą žiūrėti situacijos. Ten nebuvo fotografuojamos jokios komercinės paslaptys. G. K. buvo su profsąjungos liemene ir buvo padaryta reklaminė nuotrauka. Ši akcija su bendrovės vadovybe suderinta nebuvo. Vėliau komisija nustatė, kad buvo darbuotojų diskriminacija. Jį, kaip profsąjungos atstovą, nustebino telefono atėmimas. Įmonės pavadinimą, sunkvežimius, jo manymu, galima nufotografuoti. L. M. iki tol nė nepažinojo. G. K. po įvykio buvo atleistas. Teismas vėliau jo atleidimą pripažino neteisėtu.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad tyrimą atliko pagal surinktą medžiagą, iškvietęs konflikto dalyvius. Su jais buvo kalbėta atskirai. Abiejų elgesys neatitiko elgesio normų. Komisariate vėl pasipylė priekaištai, kaltinimai ir pasiūlymai taikytis žlugo. Abiem buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Iš vaizdo įrašo buvo matyti, kaip V. K. buvo išplėštas telefonas. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, viskas vyko viešoje vietoje, t.y. teritorijoje, kur gali būti bet kas ir be jokio leidimo. Tai į aptvertą įmonės teritoriją galima patekti tik su leidimu. V. K. parašė pareiškimą iš karto po įvykio, o L. M. tik tuomet, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą. Iš esmės jis savo paaiškinimą pateikė pareiškimo forma.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba “Ekskomisarų biure“ objekto UAB „Transimeksa“ apsaugoje. Įmonės teritorija aptverta, yra vartai ir varteliai. Apsaugos darbą kuruoja įmonės ūkvedys L. M.. Kiek liudytojui yra žinoma, yra keturios įmonės, priklausančios tiems patiems akcininkams ir registruotos vienoje teritorijoje. Dirbo apsaugoje nuo balandžio. Apsaugos darbuotojai turi savo patalpą. Buvo nurodyta, kad jeigu ateina asmuo, nesusijęs su įmone, asmuo turi pats pranešti vadovybei, arba per apsaugą kreiptis leidimo. Dauguma įmonės vairuotojų turi geltonus leidimus ir rodo, jeigu asmuo pažįstamas iš veido, praleidžiamas ir taip. V. K. iki įvykio nepažinojo, sužinojo jo pavardę tik po įvykio. G. K. buvo įmonės darbuotojas - vairuotojas, V. K. kartu su juo ir kitais vairuotojais įėjo į teritoriją. Liudytojui paskambino iš administracijos ir pasakė, kad teritorijoje - pašaliniai. Paskambino ir tai pranešė vyras, negali patvirtinti, kad tai buvo L. M.. Yra nuostata neįleisti pašalinių į įmonės teritoriją. Apie neteisėtus V. K. veiksmus įmonės teritorijoje jam pranešta nebuvo, tiesiog pasakyta, kad teritorijoje pašalinis asmuo. Užėjęs į teritoriją, pamatė vairuotojus, priėjo prie jų ir paklausė, kuris iš jų yra svetimas. Jie kalbėjosi tarpusavyje, buvo toks kaip ir mitingas. Rado tą žmogų ir paprašė jo išeiti iš teritorijos. V. K. nelabai noriai, bet nesipriešindamas išėjo iš teritorijos, liudytojas jį palydėjo. Žmogus išėjo, bet tebebuvo neaptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje, priklausančioje įmonei „Transimeksa“. Į ją laisvai gali bet kas įvažiuoti, tačiau yra nuostata, kad svetimiems negalima ten ilgai stovėti. Jeigu aikštelėje nėra vietos, tai apsauga turi pareigą paprašyti pasišalinti pašalinį asmenį. V. K. tuo metu buvo prie automobilio. Liudytojas matė, kad ginčas tęsėsi. L. priėjęs aikštelėje prie V. K. jam pasakė, kad negalima filmuoti. L. nepatiko, kad V. K. jį filmuoja. Girdėjo, kaip L. pasakė, kad jei V. K. išvažiuos iš teritorijos, jam telefonas bus atiduotas. Kadangi turėjo būti poste, išlydėjęs V. K. iš aptvertos teritorijos, grįžo į postą. L. garsiai kalba, todėl vis tiek šiek tiek girdėjo ginčą. L. kažką sakė, aš ne rusas, aš lenkas. L. reikalavo kviesti policiją, o V. K. nenorėjo. Nebuvo tokio pavojaus, kad liudytojas įsikištų ir turėtų kviesti savo apsaugos įmonės pagalbą, greitojo reagavimo būrį. Vėliau jis su L. M. grįžo išprašyti tą žmogų iš automobilių stovėjimo aikštelės. V. K. sulaukė, kol ateis G. K. ir išvažiavo. Nematė, kad V. K. įmonės teritorijoje būtų ką nors filmavęs. Jis tik kalbėjosi su įmonės darbuotojais. Išėjęs iš teritorijos V. K. sėdėjo automobilyje ir laukė kolegos. Grumtynių tarp V. K. ir L. M. nebuvo. Pastarasis tiesiog paėmė iš V. K. telefoną. V. K. liepė jam aparatą atiduoti. L. M. pasiūlė jam kviesti policiją. V. K. tos minties nepalaikė. Liudytojo manymu, L. M. negrėsė pavojus, situacija buvo konfliktinė, bet nebuvo pavojaus sveikatai ir gyvybei, kad jis įsikištų. L. M. tik norėjo išprašyti V. K. iš teritorijos. Kiek suprato, policija taip ir nebuvo kviečiama. Tačiau jei L. M. būtų liepęs kviesti policiją, liudytojas būtų ją iškvietęs.

Liudytojas G. K. teismui paaiškino, kad dirba vairuotoju įmonėje „Transimeksa“. Nežino, kokias pareigas įmonėje atlieka L. M.. Santykiai su L. M. pradžioje buvo geri. Įkūrus profsąjungą darbovietėje viskas pasikeitė. Prasidėjo spaudimas. Apsaugos patalpose buvo iškabintos jo (liudytojo) nuotraukos, kad po darbo jo neįleidinėtų į teritoriją. Jam ėmė nebeduoti darbų. Įvykio dieną su V. K. į UAB „Transimeksa“ atvažiavo paagituoti vairuotojus. Atvažiavo su profsąjungos tarnybine mašina, ant jos yra ženklai, užrašyta profsąjunga „Solidarumas“. Pastatė mašiną stovėjimo aikštelėje. Užėjo į teritoriją, jų niekas nestabdė, paagitavo vairuotojus. Atėjo apsaugos darbuotojas A. K., paklausė kas yra svetimas, V. K. pasakė, kad jis. Apsaugos darbuotojas paprašė palikti teritoriją, tas nesipriešindamas išėjo, o G. K. liko dar pabendrauti su vairuotojais. Išeinant liudytojui L. M. netoli langų pradėjo garsiai rėkti, ko jis vaikšto čia po teritoriją. Pasakė, kad paskambins „bachūrams“ ir liudytoją į mišką išveš. Nekreipė į jį dėmesio. Kai grįžo prie mašinos, sužinojo, kad įvyko incidentas, iš V. K. buvo atimtas telefonas. V. K. teritorijoje buvo pirmą kartą, kadangi liudytojas buvo su profsąjungos liemene, V. K. jį nufotografavo, negali pasakyti, ar filmavo. Dirbo 4,6 m. vairuotoju, profsąjungą įkūrė 2015 m. pastūmėtas problemų, neatsiskaitymų su vairuotojais, pinigų atskaitymų. Konfliktas įvyko aikštelėje, į kurią gali atvažiuoti bet kas.

L. M. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 174 str. numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Byloje nėra ginčo, kad 2015-06-01 apie 13:19 val., viešoje vietoje Sausupio gt. 15, Vilniuje tarp V. K. ir L. M. įvyko konfliktas, kurio metu L. M. iš V. K. be pastarojo sutikimo paėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir neatidavė, kol šis nesutiko išvažiuoti iš aikštelės. Šias faktines aplinkybes teigia V. K., patvirtina V. K. telefonu darytas vaizdo įrašas, šito neneigia pats L. M.. L. M. ginčija savo veiksmų vertinimą kaip viešosios tvarkos pažeidimą, teigdamas, kad jo veiksmai negali būti laikomi administraciniu teisės pažeidimu, kadangi jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Skunde nurodoma, kad L. M. veikė siekdamas sulaikyti pažeidėją, kad šis nepasišalintų iš pažeidimo vietos, kol atvyks policija. Tačiau iš teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad faktinės aplinkybės buvo kitokios. L. M. nesiekė sulaikyti V. K., kaip nurodoma skunde, o atvirkščiai siekė, kad V. K., kuris į įmonės teritoriją buvo atvykęs kaip profsąjungos „Solidarumas“ narys ir joje bendravo su bendrovės darbuotojais, paliktų įmonės teritoriją ir prie jos esančią aikštelę. Jis neneigė, kad policija taip ir nebuvo iškviesta, aiškindamas, kad su savimi neturėjo telefono (šią aplinkybę paneigia vaizdo įrašas, kadangi jame matyti, kad prie V. K. automobilio jis ateina laikydamas rankoje telefoną), neprašė jis to daryti ir šalia buvusio apsaugos darbuotojo, ką patvirtino liudytojas A. K.. Telefoną sutiko grąžinti V. K. tik tuomet, kai šis sutiko išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, ką nurodė pats duodamas paaiškinimus teisme. Analogiškas telefono grąžinimo aplinkybes savo pareiškime policijai nurodė V. K., teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. K.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. K. sekdamas paskui L. M. ramiu tonu prašo jo grąžinti asmeninį telefoną. L. M. karščiuojasi, kelia balsą ir telefono neatiduoda, kaltindamas V. K. neteisėtu jo paties filmavimu. Be to pats L. M. neneigė, kad jį asmeniškai sunervino būtent faktas, kad V. K. jį filmuoja. Tokiu būdu darytina išvada, kad telefono paėmimu buvo siekiama kitų tikslų, nei nurodoma skunde ir būtinojo reikalingumo veikti atimant telefoną, neva siekiant sulaikyti pažeidėją, neteisėtai fotografavusį įmonės teritorijoje, kaip nurodoma skunde, nebuvo. Liudytoju apklaustas tyrėjas V. S. nurodė, kad pretenzijos V. K. iš L. M. pusės atsirado tik tuomet, kai jis pats pagal V. K. pareiškimą buvo iškviestas aiškintis įvykio aplinkybių, ką patvirtina byloje esanti medžiaga. V. K. pareiškimas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK gautas 2015-06-01, o L. M. – 2015-06-23 d. Byloje nėra duomenų, kad L. M. ar kitas įmonės įgaliotas asmuo tuoj po įvykio būtų kreipęsi į teisėsaugos institucijas dėl, jų manymu, neteisėtų V. K. veiksmų įmonės teritorijoje, jo filmavimo ar fotografavimo. L. M. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad yra atsakingas už įmonės „Transimeksa“ teritorijos apsaugos organizavimą, kad vykdė savo darbo funkcijas neleisdamas V. K. būti ir fotografuoti įmonės teritorijoje, pateikė savo, kaip ūkvedžio pareiginius nuostatus. Pažymėtina, kad teismui pateikti ne UAB „Transimeksa“, o UAB „Sausupio projektai“ direktoriaus įsakymu patvirtinti ūkvedžio pareiginiai nuostatai. Minėtų nuostatų 2.1.7 punktas numato, kad ūkvedys privalo organizuoti teritorijos saugą, jos priežiūrą, tvarką, teritorijoje galiojančių taisyklių laikymąsi; 2.1.8 punktas numato, kad įtariant, jog prižiūrimose patalpose ar teritorijoje rengiamas, daromas, padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, gavus asmens žodinį ar rašytinį sutikimą, pareikalauti iš įtariamojo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir juos apžiūrėti arba paprašyti pasišalinti iš patalpų ir teritorijos, 3.2 punktas numato ūkvedžio teisę nesant atsakingų asmenų leidimo, neįleisti į bendrovei priklausančias patalpas ir teritoriją pašalinių asmenų. V. K. neneigia, kad apsaugos darbuotojo paprašytas palikti saugomą aptvertą įmonės teritoriją, tą nesiginčydamas ir padarė. Tiek jis, tiek liudytojas G. K. nurodo, kad telefonu buvo fotografuojama ne įmonės teritorija, o pats G. K., vilkintis profsąjungos liemene, jo paties sutikimu. Įeinančio į teritoriją, niekas V. K. nestabdė. Nepaisant to, paprašytas palikti aptvertą įmonės teritoriją, jis nesiginčydamas tą ir padarė. Jo nurodomas aplinkybes patvirtino apsaugos darbuotojas A. K.. Kaip teisės pažeidimas buvo įvertinti L. M. veiksmai, kai jis prie įmonės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš automobilyje sėdinčio V. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną, reikalaudamas nefilmuoti jo, pakeltu tonu reikšdamas pretenzijas, kad G. K. (ne V. K.) jį negražiai pavadino ir įžeidė, o V. K. neteisėtai pateko į teritoriją, nors šis ramiai aiškina, kad niekas įeinančio jo nestabdė. Tokios teisės nei minėti pareiginių nuostatų punktai, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, priešingai nei teigia L. M., jam nesuteikia. Iš vaizdo įrašo matyti, kad konfliktiškas elgesys buvo tik iš L. M. pusės, jis priėjo prie V. K. automobilio ir įžeidžiamai kibo prie jo, bendraudamas su juo pakeltu tonu, šaukdamas, kaltindamas, grasindamas, tuo tarpu V. K. atsakydavo į kaltinimus ramiu ir mandagiu tonu, galiausiai L. M. ištraukė V. K. iš rankų telefoną, po ko šis buvo priverstas sekti iš paskos ir prašyti jį grąžinti, į ką pašaipiai buvo siūloma kviestis policiją.

L. M. nesutiko, kad jo veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, teigdamas, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė, kurioje iš V. K. buvo atimtas telefonas, taip pat yra įmonės teritorija, o ne vieša vieta.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad V. K. ir L. M. konfliktas vyksta už aptvertos įmonės teritorijos, mašinų stovėjimo aikštelėje. Visi teisme apklausti asmenys patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra neaptverta, patekimas į ją nėra užtvertas, į ją gali patekti visi asmenys, tiek įmonės darbuotojai, tiek pašaliniai. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką vieta, į kurią laisvai gali patekti kiti asmenys yra viešoji vieta, viešąja vieta yra laikomos net įmonių tarnybinės patalpos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-04 nutartis byloje N575-332/2012). Pažymėtina tai, kad LR CK 2.22 str. 2 d. nuostatos numato, kad asmens sutikimo fotografuoti asmenį nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. L. M. net klaidingai manydamas, kad V. K. daro teisės pažeidimą jį fotografuodamas (filmuodamas), neįgijo teisės atimti iš asmens jo asmeninio telefono, manydamas, kad jos teisės pažeidžiamos, galėjo jas ginti teisėtomis priemonėmis, kviesdamas policijos pareigūnus.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad L. M. veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip nedidelis chuliganizmas, nes buvo atlikti viešoje vietoje, be to pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai, kad V. K. taip pat buvo nubaustas pagal LR ATPK 174 str., nešalina L. M. atsakomybės už savo paties neteisėtus veiksmus.

L. M. skunde teigiama, kad, bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti įvykio liudytojai, nepaimtas paties L. M. paaiškinimas, liudytojo A. K. paaiškinimas remtasi išimtinai tik V. K. pareiškimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti abu konflikto dalyviai L. M. bei V. K., konflikto liudytojai G. K., A. K., liudytojas V. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui suteikta galimybė užduoti klausimus, teikti prašymus, paaiškinimus. Jei nagrinėjant bylą teisme, asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, institucijos (organo) nutarimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad L. M. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., yra įrodytas, todėl naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. H229065 nėra pagrindo. Minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresn.tyrėjos Genės Markevičienės 2015 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. H229065, kuriuo L. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir nubaustas 28 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.