Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B. ir V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po pareiškėjų tėvo mirties liko palikimas – asmeninio pobūdžio daiktai, dokumentai ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu dar nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Po tėvo mirties pareiškėjų mama ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu ir priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Nors V. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo mirties atveju turtą paliko sūnui V. M. ir vaikaičiui M. B., tačiau po V. M. mirties įpėdiniai pagal testamentą į notarų biurą nesikreipė, palikimo nepriėmė ir į jį nepretendavo, jokių pretenzijų niekam nereiškė.

Po pareiškėjų V. M. mirties jų mama O. M. dėl teisinių žinių trūkumo ir dėl blogos sveikatos per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, laikė save paveldimo turto savininke. Ji buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes pastatus pasistatė gyvendami santuokoje.

O. M., likusi gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties, tuo metu jau turėjo sveikatos problemų, todėl pareiškėjai ją prižiūrėjo, jos pavedimu mokėjo mokesčius už elektrą, žemę, jos pavedimu šiuo turtu rūpinosi, jokių įsiskolinimų komunalines paslaugas teikiančioms įstaigoms nebuvo ir šiuo metu nėra.

Pareiškėjų mama mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjai, būdami pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą, per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Jų pareiškimų pagrindu Kauno m. 2-jame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir jiems išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į pinigines lėšas, esančias O. M. vardu atidarytoje sąskaitoje banke. Paveldėjimo teisės liudijimas į nekilnojamąjį imtą nebuvo išduotas, nes nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. M. per tris mėnesius po sutuoktinio V. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (e. b. kopijos b. l. 15-18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10, ), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), o pareiškėjų motina O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjai yra vieninteliai V. M. ir O. M. vaikai (b. l. 13). Suinteresuotas asmuo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. M. ir O. M. vaikaitis. (duomenys neskelbtini) V. M. Rokų seniūnijoje sudarė testamentą, (duomenys neskelbtini), kuriuo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko sūnui V. M. ir vaikaičiui M. B. (b. l. 14, 16, 17). Testamentiniai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, po pareiškėjų tėvo V. M. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 18). Po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti mirusių pareiškėjų tėvų V. M. ir O. M. santuokos metu (b. l. 7.), tačiau teisinė nekilnojamojo turto registracija buvo atlikta pareiškėjų iniciatyva ir lėšomis tik 2018 m. spalio 22 d. (b. l. 19-23). Pareiškėjų motina O. M. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Po pareiškėjų motinos O. M. mirties Kauno rajono II-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, jos palikimą, kurį sudarė akcinėje bendrovė „Hansabankas“ sąskaitoje esančios piniginės lėšos, priėmė pareiškėjai (b. l. 25, 26).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjų tėvo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą testamentiniai įpėdiniai V. M. (pareiškėjas) ir M. B. (suinteresuotas asmuo) dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjų motina O. M. per įstatymo nustatytą terminą taip pat nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau ne trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Suinteresuotas asmuo, kuris yra plikėjo vaikaitis ir testamentinis įpėdinis, prieštaravimų dėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad į palikimą nepretenduoja ir nepretenduos.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjų motina O. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jų motina O. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.