Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos mokestinės prievolės (3 219 Eur importo muito, 3 380 Eur importo PVM, 212 Eur PVM delspinigių, 37 Eur muito delspinigių bei 600 Eur baudos, viso 7 508 Eur) muitinei už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVK20001673AE93, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste prekei - strypai iš plieno (bruto svoris 20 175 kg) įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal 2019 m. sausio 15 d. deklaraciją T1 Nr. 19LTVK20001673AE93. Įformintos tranzito procedūros vykdytojas – uždaroji akcinė bendrovė „Tranzito paslaugų centras“, turinti leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Leidimo bei jo pagrindu išduotų sertifikatų duomenys užregistruoti Garantijų valdymo sistemoje (toliau – ir GMS) - GRN 13LTMM00G000VAHO4. Paskirties muitinės įstaiga – Belgijos muitinės Antwerpen dae douanekantoor (BE101000) postas. Tranzito procedūros įvykdymo terminas 2019 m. sausio 22 d.

6.1. Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės iki 2019 m. sausio 22 d. buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, 2019 m. sausio 30 d. NTKS programinės įrangos pagalba išsiuntė prašymą atlikti tyrimą paskirties muitinės įstaigai Belgijoje. Paskirties šalies muitinės kompetentinga institucija programinės įrangos pagalba 2019 m. vasario 12 d. pateikė atsakymą, nurodžiusi atsakymo kodą „1“ (apie gabenimą paskirties vietoje nežinoma). Kadangi gauta informacija nepatvirtino, kad prekės iki 2019 m. sausio 22 d. buvo pateiktos paskirties įstaigai, Vilniaus teritorinė muitinė apie nebaigtą tranzito procedūrą ir pradėtą tyrimą 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. (8.1/17)-2V-2329 informavo procedūros vykdytoją ir prašė pateikti alternatyvius dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/213, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - SMK ĮT), 312 str. 1, 2 dalyse.

6.2. Pareiškėja, atsakydama į Vilniaus teritorinės muitinės užklausą, pateikė minėto krovinio vežimui išrašyto CMR važtaraščio Nr. 285968, kurio 24 langelyje yra Nyderlandų gavėjo „Kloeckner Metals ODS Nederland“ antspaudas, kopiją. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi pateiktu dokumentu bei siekdama nustatyti prekių pateikimo Belgijos muitinės kontrolei faktą, per Muitinės departamentą raštais Nr. (8.1/17)-2V-3716 (2019 m. vasario 28 d.), Nr. (8.1/17)-2V-10108 (2019 m. birželio 12 d.) išsiuntė paklausimus (užklausos forma TC20A) Belgijos muitinės ir Nyderlandų muitinės administracijoms. Paskirties šalies kompetentingos institucijos atsakymų nepateikė.

6.3. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą sprendimu Nr. 18KP-17-574 (2019 m. rugpjūčio 20 d.) procedūros vykdytoją UAB „Tranzito paslaugų centras“ pripažino skolininku muitinei ir jo vardu įregistravo 3 219 Eur muito, 3 380 Eur PVM, 249 Eur delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 660 Eur baudą. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutiko ir įstatymų nustatyta tvarka minėtą Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 1A-151 muitinės sprendimą patvirtino. Pareiškėja pastarąjį Muitinės departamento sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-134 (7-128/2021) skundžiamą Muitinės departamento sprendimą taip pat patvirtino.

7. Pareiškėjos teigimu, tranzito procedūra turi būti pripažinta įvykdyta, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Nyderlandų muitinės atašė B. K. 2021 m. rugsėjo 9 d. el. laiškas apie prekių pristatymą į Nyderlandus, Belgijos muitinės atašė D. R.J. D. el. laiškai, Belgijos įmonės „Mechel Service Belgium BVBA“ 2019 m. spalio 11 d. raštas Antverpeno muitinei, CMR važtaraštis Nr. 285968 ir kiti dokumentai) vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 19LTVK20001673AE93 (2019 m. sausio 15 d.) deklaruotos prekės fiziškai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir Belgijos įmonės „Mechel Service Belgium BVBA“ nurodymu perduotos Nyderlandų bendrovei „Kloeckner Metals ODS Nederlands“, kuri apie prekių gavimą patvirtino CMR važtaraščio Nr. 285968 24 langelyje savo spaudu.

8. Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodamas, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti tranzito procedūros pagal lydintįjį dokumentą T1 Nr. 19LTVK20001673AE93 (2019 m. sausio 15 d.) užbaigimą, muitinei pateikė CMR važtaraščio Nr. 285968 kopiją su prekių gavėjo antspaudu. Tačiau šis dokumentas, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalis, nėra patvirtintas muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jo autentiškumu, taigi, CMR važtaraštis Nr. 285968 tranzito procedūros užbaigimo įrodymu negali būti pripažįstamas. Pareiškėjas nepateikė jokių priimtinų įrodymų, jog ginčo prekė buvo pateikta muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti paskirties valstybėje - Belgijos Karalystėje, taip pat nėra jokių įrodymų ir apie ginčo prekių pateikimą kitos Europos Sąjungos valstybės muitinei.

9. Teismas, analizuodamas tranzito procedūros pripažinimo įvykdyta teisinį reglamentavimą, pažymi, jog pagal SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punktą Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal SMK 215 straipsnio 2 dalį muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Vadovaujantis SMK 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.

10. Vadovaujantis SMK įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, 1 dalimi, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Sąjungos muitinės kodekso 79 str. 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

11. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės iki 2019 m. sausio 22 d. buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, 2019 m. sausio 30 d. NTKS programinės įrangos pagalba išsiuntė prašymą atlikti tyrimą paskirties muitinės įstaigai Belgijoje. Paskirties šalies muitinės kompetentinga institucija programinės įrangos pagalba 2019 m. vasario 12 d. pateikė atsakymą, nurodžiusi atsakymo kodą „1“ (apie gabenimą paskirties vietoje nežinoma). Kadangi gauta informacija nepatvirtino, kad prekės iki 2019 m. sausio 22 d. buvo pateiktos paskirties įstaigai, Vilniaus teritorinė muitinė apie nebaigtą tranzito procedūrą ir pradėtą tyrimą 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. (8.1/17)-2V-2329 informavo procedūros vykdytoją ir prašė pateikti alternatyvius dokumentus. Pareiškėja, atsakydama į Vilniaus teritorinės muitinės užklausą, pateikė minėto krovinio vežimui išrašyto CMR važtaraščio Nr. 285968, kurio 24 langelyje yra Nyderlandų gavėjo „Kloeckner Metals ODS Nederland“ antspaudas, kopiją. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi pateiktu dokumentu bei siekdama nustatyti prekių pateikimo Belgijos muitinės kontrolei faktą, per Muitinės departamentą raštais Nr. (8.1/17)-2V-3716 (2019-02-28), Nr. (8.1/17)-2V-10108 (2019-06-12) išsiuntė paklausimus (užklausos forma TC20A) Belgijos muitinės ir Nyderlandų muitinės administracijoms. Paskirties šalies kompetentingos institucijos atsakymų nepateikė.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis SMK ĮT 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 str. 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. SMK ĮT 312 str. 2 dalyje nurodoma, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Šiuo atveju nei Belgijos, nei Nyderlandų muitinės administracijos nepatvirtino ginčo prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai ar gavėjui. pareiškėjo pateikta CMR važtaraščio Nr. 285968 kopija su gavėjo spaudu nėra patvirtinta paskirties muitinės ar kitos kompetentingos institucijos spaudu, kaip to reikalauja SMK ĮT 312 straipsnio 2 dalies nuostatos, taigi negali būti pripažinta kaip alternatyvus įrodymas, patvirtinantis tranzito procedūros užbaigimą. Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos pateiktas Belgijos įmonės „Mechel Service Belgium BVBA“ ar atskirų Belgijos ar Nyderlandų muitinės atstovų tarpusavio susirašinėjimo kopijas.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama patvirtinti ar paneigti ginčo prekės pateikimo paskirties muitinei faktą ir prekių gavėjo įsipareigojimą importo mokesčius sumokėti savoje šalyje, per Muitinės departamentą Belgijos muitinei pateikė užklausą TC24 Nr. 209/2019 (2019-10-15) dėl kompetentingos muitinės įstaigos, atsakingos už importo mokesčių išieškojimą pagal tranzito deklaraciją T1 19LTVK20001673AE93 (2019-01-15) nustatymo, kartu pridėjo Belgijos įmonės „Mechel Service Belgium BVBA“ 2019 m. spalio 11 d. raštą, kad ji sutinka sumokėti priklausančius mokesčius už importuotas ginčo prekes. Todėl Muitinės departamentas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1A-235 sustabdė pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 5 d. skundo nagrinėjimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 18KP-17-574 iki bus gautas atsakymas iš Belgijos muitinės. Tačiau iš Belgijos kompetentingos institucijos atsakymas į minėtą užklausą nėra gautas ir importo mokesčių išieškojimo perėmimas šioje valstybėje narėje nepatvirtintas.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad prekės, kurios buvo gabenamos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVK20001673AE93 (2019 m. sausio 15 d.) nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir per nustatytą terminą šioms prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Todėl muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Teismas sprendžia, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a, b, c punktuose. Atliktus tyrimą nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b, c punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a punkte. Todėl pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytojas, ji turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkte, ji yra laikytina skolininku muitinei.

15. Pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. ESTT 2008 m. balandžio 3 d. byloje Nr. C-230/06, pasisakydamas apie procedūros vykdytojo atsakomybę, yra konstatavęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdymui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą, tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai.

16. Taigi, nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas, nustatęs, jog Vilniaus teritorinė muitinė kaip išvykimo muitinės įstaiga NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo apie tai, kad prekės, gabenamos pagal ginčo tranzito deklaraciją, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, taip pat įvertinęs Belgijos bei Nyderlandų muitinių administracijos pateiktą informaciją dėl pareiškėjos pateiktų alternatyvių įrodymų (Nyderlandų muitinės atašė B. K. 2021 m. rugsėjo 9 d. el. laiškas apie prekių pristatymą į Nyderlandus, Belgijos muitinės atašė D. R.J. D. el. laiškai, Belgijos įmonės „Mechel Service Belgium BVBA“ 2019-10-11 raštas Antverpeno muitinei, CMR važtaraštis Nr. 285968 ir kiti dokumentai), t. y. kad nei Belgijos muitinės administracija, nei Nyderlandų muitinės administracija nepatvirtino prekių (tranzito deklaracijos prekių - strypai iš plieno svoris 20 175 kg) pristatymą gavėjui, o pareiškėjai nepateikus kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, remiantis aukščiau minėtomis SMK 215 straipsnio 2 dalies ir SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, procedūros vykdytojas yra atsakingas už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, bei SMK 79 straipsnio 1 dalies a punkto bei 3 dalies a punkto nuostatomis (skolininku muitinei laikomas asmuo, kuris turėjo vykdyti atitinkamas pareigas). Pareiškėja ginčo prekių (plieno strypai 20 175 kg) atžvilgiu pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei ir nuo šių prekių jam pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.

17. Pareiškėjos teigimu, prekės į laisvą apyvartą išleistos Belgijos Karalystėje, tačiau Belgijos įmonės „Mechel Service Belgium BVBA“ nurodymu perduotos Nyderlandų bendrovei „Kloeckner Metals ODS Nederlands“, kuri CMR važtaraštyje Nr. 285968 ir patvirtino prekių gavimo faktą, todėl tiek ginčo prekių buvimo vieta, tiek valstybė narė, kurioje prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą yra aiški ir patvirtinta bylos duomenimis.

17.1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes jos pateikta CMR važtaraščio kopija negali būti laikoma priimtinu įrodymu, nes šis dokumentas nėra patvirtintas paskirties valstybės muitinės. Todėl dokumentinių įrodymų apie faktinę ginčo prekės paėmimo iš muitinės priežiūros vietą nėra, o vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad, sprendžiant dėl skolos muitinei atsiradimo vietos teisingo ir pagrįsto nustatymo, iš pareiškėjo papildomai pateiktų įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kur vis dėlto prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, kur jos nugabentos ir ar visas krovinys, deklaruotas ginčo tranzito deklaracijoje, buvo pristatytas gavėjams Belgijoje ar Nyderlanduose.

17.2. Iš byloje esančios medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Vilniaus teritorinė muitinė turėjo pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog tranzito deklaracijoje nurodytas prekių gavėjas Belgijos įmonė „Mechel Service Belgium BVBA“ ar Nyderlandų įmonė „Kloeckner Metals ODS Nederland“, kurios antspaudas yra uždėtas CMR važtaraštyje ties prekių gavimo žyma, todėl teisės aktais nustatyta pareiga prekes pateikti paskirties muitinės įstaigai nebuvo įvykdyta. Iš byloje pateikto CMR važtaraščio kopijos 5 langelio matyti, kad kartu su kroviniu pridedami dokumentai, jog prekių gavėjui kartu su kroviniu pridedama tik sąskaita faktūra (Invoice Nr. 73/01-8621/710, 2019-01-11). Todėl, muitinė teisingai konstatavo pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir įregistravo jam skolą muitinei, tuo tarpu solidariais skolininkais muitinei pripažinti prekių vežėją ir / ar gavėją muitinė neturi pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai, įrodinėjant kitų asmenų pareigų, susijusių su tranzito procedūra, neatlikimą ar netinkamą atlikimą, nepaneigia jo paties mokestinės prievolės muitinei.

17.3. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, nėra patikimų įrodymų apie jų pateikimą gavėjui, todėl jos buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir šioms prekėms nustojo būti taikoma išorinio Sąjungos tranzito procedūra, kaip jos taikymas apibrėžtas SMK 79 straipsnyje. Tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas, sąlygojantis šios procedūros užbaigimą pagal nurodytas SMK nuostatas, siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių perdavimu gabenti vežėjui ar jų pristatymu prekių gavėjui, kaip teigia pareiškėjas, tačiau su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą. Prekių paėmimas iš muitinės priežiūros - tai veiksmas, kuris yra pagrindas atsirasti importo skolai muitinei, vadovaujantis SMK 79 straipsniu. Pagal SMK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta, arba baigta su pažeidimais, jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra. Nagrinėjamu atveju prekių paėmimo iš muitinės priežiūros konkreti vieta nėra nustatyta, t. y. Vilniaus teritorinė muitinė. Iš pareiškėjo papildomai pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kur prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, kur jos nugabentos, neaišku, kas ir kur nuėmė muitinės plombas. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėja, kad visas krovinys buvo pristatytas gavėjams Belgijoje ar Nyderlanduose.

18. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus dokumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai sprendimu konstatavo, kad pagal T1 deklaraciją T1 Nr. 19LTVK20001673AE93 vykdytą Sąjungos tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, muitinė negavo duomenų apie prekių (20 175 kg) pateikimą paskirties muitinės įstaigai ar šios dalies prekių pristatymą davėjui, todėl nuo šių prekių jai pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamus sprendimus gavo laiku, nes juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtus sprendimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

20. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija pilnai ištyrė pareiškėjos skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helleprieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.