Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinys, kuriuo prašoma: 1) neterminuotai apriboti A. Š. tėvo valdžią dukters M. Š. atžvilgiu; 2) priteisti iš A. Š. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š. po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, 3) bylinėjimosi išlaidas išieškoti iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą M. Š., kurios atžvilgiu tėvo valdžios neįgyvendina. Civilinėje byloje Nr. N2-172-808/2010 Vilniaus miesto 4-os apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė A. A. tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiais vaikais ir neterminuotai apribojo atsakovei motinos valdžią M. A., atžvilgiu. 2010 m. rugpjūčio 18 d. M. A. atžvilgiu buvo nustatyta tėvystė ir jai suteikta tėvo pavardė ,,Š.“. Teismo sprendimu M. Š. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja paskirta močiutė S. Š., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. (duomenys neskelbtini) vaiko motina mirė. Vaiko globa vykdoma tinkamai. M. Š. Su tėvu nebendrauja, (periodiškai tik pasikalba telefonu, kuomet jis paskambina iš įkalinimo įstaigos). Tėvas vartoja narkotines medžiagas, didelę laiko dalį praleidžia įkalinimo įstaigose. 2021 metų lapkričio mėnesį Tarnyboje buvo gautas policijos pranešimas, kad A. Š., kuris tuo metu buvo paieškomas policijos, atvyko į savo tėvo, mergaitės senelio, laidotuves ir sukėlė konfliktą. A. Š. buvo sulaikytas. Rūpintoja nurodė, kad mergaitės tėvas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Sakė, kad jis apie 13 metų yra praleidęs įkalinimo įstaigose dėl vagysčių, narkotinių medžiagų vartojimo ir laikymo. Mergaitė su tėvu ryšių nepalaiko, nes pyksta ant tėvo, kad ją paliko. Rūpintoja S. Š. stengiasi atliepti M. poreikius, su anūke ją sieja artimas emocinis ryšys. Ji patenkina vaiko poreikius, rūpinasi sveikata, ugdymu, santykiai su anūke yra geri. Specialistų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės M. Š. tėvas visiškai yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir rūpinimosi, nėra požymių, rodančių, kad situacija galėtų keistis. Atsakovas yra teistas už sunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už svetimo turto sužalojimą. Pagal 2022 m. kovo 25 d. Sodros duomenimis, nedirba. Šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, ilgą laiką dukters gyvenime nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, todėl šiai dienai jis nėra pajėgus tinkamai užtikrinti savo nepilnametės dukters interesų. Nepilnametei M. Š. yra iškilęs realus pavojus jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jos tėvui A. Š. riboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Atsakovas vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvo pareigos, neteikia išlaikymo, nesidomi dukters poreikiais, ugdymusi, retkarčiais bendrauja su dukra tik ryšio priemonėmis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gali ir turi teisę kreiptis į Pataisos namų administraciją su prašymu dėl galimybės sudarymo dirbti ir iš gaunamų pajamų teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, todėl atsižvelgiant į nepilnametės M. Š. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, priteistinas išlaikymas iš atsakovo dukrai po 80 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. S. Š. skirtina nepilnamečio vaiko iš atsakovo priteisto išlaikymo administratoriumi.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė Danutė Rainienė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad mergaitei tėvystė nustatyta tik 2010 metais, Tarnybos specialistų iniciatyva. Atsakovas niekada nesirūpino vaiku, su juo nebendrauja. Yra daug kartų teistas, baustas administracine tvarka. Nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl privalo imtis visų priemonių ir teikti išlaikymą nepilnametei dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės atstovės paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovei motinos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Remiantis byloje pateiktu gimimo įrašu, nustatyta, kad atsakovas A. Š. yra nepilnamečio vaiko M. Š. tėvas (M. Š. Gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Mergaitės motinai S. Š. motinos valdžia neterminuotai apribota Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 201 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-172-808/2010. (duomenys neskelbtini) mergaitės motina mirė.

A. Š. tėvystė mergaitės atžvilgiu buvo nustatyta 2010 m. rugpjūčio 18 d.

Bylos duomenimis, atsakovas realiai dukros niekada neaugino, stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, dukters gyvenime niekada nedalyvavo, nuolat daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, todėl šiai dienai jis nėra pajėgus tinkamai užtikrinti savo nepilnametės dukters interesų.

Teismas sprendžia, kad atsakovas nevykdo savo pareigos auginti vaiką, juo nesirūpina, nesiekia jo susigrąžinti. Atsakovas savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nededa pastangų dukters susigrąžinti, neišlaiko jos, nėra tikimybės, jog atsakovas pakeis savo elgesį ir bus galima jam grąžinti dukterį. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, atsakovas užtikrinti negali. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų įgyvendinti savo kaip tėvo teisių bei vykdyti pareigų. Tėvas nesiekia pakeisti savo gyvenimo būdo, nesigydo nuo priklausomybių, ryšį su vaiku palaiko tik paskambindamas iš įkalinimo įstaigos, taigi, neatlieka jokių pareigų savo vaikui.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Siekiant užtikrinti normalų vaiko asmenybės vystymąsi, atsakovui tėvo valdžia jo dukters M. Š. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvų valdžią atsakovams sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikai be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą 80 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Remiantis Sodros duomenimis, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad būtų apribotas jo darbingumas, todėl, teismo vertinimu, jis privalo imtis visų galimų priemonių gauti lėšų savo nepilnametės dukros išlaikymui. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą šiandieninę ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, į vaiko amžių, t.y., kad mergaitei liko nebedaug laiko iki pilnametystės, iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra itin nedidelė. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo darbingą amžių, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

M. Š. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 201 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-172-808/2010 paskirtai mergaitės nuolatinei globėjai – S. Š. (CK 3.275 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 29 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o į bylą pateikiami jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai.

Mokant žyminio mokesčio išlaidas nurodomas įmokos kodas – 5660. Mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, – 5662.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 30 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise mergaitės nuolatinei globėjai S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio bei 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.