Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. N., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovei Eglei Liudvinavičūtei viešame teisimo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-04-22 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-04-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 11), kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) filialo vadovas K. N. neužtikrino, kad 2010-03-10 Veiviržėnų ir Lapių gyvenvietėse nuotekų išleidimas į aplinką neviršytų nustatytų išleidžiamų teršalų ribinių verčių. Protokole nurodyta, kad Jūrinių tyrimų departamentui 2010 03 10 atlikus nuotekų tyrimus, nustatyta, kad Veiviržėnų gyvenvietėje BDS₇ (biocheminis deguonies suvartojimas) koncentracija išleidime į Veiviržą buvo 47 mgO₂/l, kai leistina TIPK leidime Nr. (11.2)-33-31/2005 yra 34 mgO₂/l, t.y. viršijo normatyvus 1,4 karto; Lapių gyvenvietėje BDS₇ koncentracija išleidime į Žvelsą buvo 44 mgO₂/l, kai leistina TIPK leidime Nr. (11.2)-33-31/2005 yra 34 mgO₂/l, t.y. viršijo normatyvus 1,3 karto. Nurodoma, kad K. N. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punktą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus (toliau- Institucija) 2010-04-22 nutarimu (b.l. 7) K. N. pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 700 Lt bauda.

Skundu (b.l. 4,5) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. N. prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Argumentuoja, kad nutarimas priimtas neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, jų neįvertinus, neatsižvelgta į jo paaiškinimą. Teigia, jog dėl dėl teisės aktų pažeidimo nėra jo kaltės, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nurodo, jog vandens lygis daugelyje pamario seniūnijų viršijo katastrofinį ir į nuotekų valymo įrenginius pateko paviršinis vanduo, kurio tokio didelio kiekio įrenginiai nepritaikyti išvalyti. Teigia, kad dėl nurodytos priežasties dalis neišvalytų nuotekų pratekėjo pro avarinę sklendę ir į valymo įrenginius pateko perteklinis kiekis vandens.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais.

Institucijos atsiliepime į skundą (b.l. 26) nurodoma, kad ji su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą argumentuoja tuo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos yra nustatyti 2006-05-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame nuotekų tvarkymo reglamente (su vėlesniais pakeitimais), kurio 29 punktas numato, kad į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK (didžiausia leistina koncentracija). Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. (11.2)-33-31/2005, kuriame pagal reglamentą nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės. Teigia, jog 2010-03-10 Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentui atlikus UAB (duomenys neskelbtini) Dovilų, Veiviržėnų ir Lapių gyvenviečių nuotekų tyrimus, nustatyta, kad Veiviržėnų ir Lapių gyvenviečių išleidžiamų nuotekų užterštumas viršija leistinas koncentracijas, numatytas TIPK leidime (b.l. 26).

Institucijos atstovė atsiliepimo argumentais prašo skundą atmesti.

Konstatuojama.

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas.

Ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių ir pažeidimo kvalifikacijos nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. N. neneigia, jog 2010-03-10 Veiviržėnų gyvenvietėje BDS₇ (biocheminis deguonies suvartojimas) koncentracija išleidime į Veiviržą buvo 47 mgO₂/l, kai leistina TIPK leidime Nr. (11.2)-33-31/2005 yra 34 mgO₂/l, t.y. viršijo normatyvus 1,4 karto; Lapių gyvenvietėje BDS₇ koncentracija išleidime į Žvelsą buvo 44 mgO₂/l, kai leistina TIPK leidime Nr. (11.2)-33-31/2005 yra 34 mgO₂/l, t.y. viršijo normatyvus 1,3 karto.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. N. yra UAB (duomenys neskelbtini) filialo vadovas, atsakingas už Lapių, Žadeikių, Endriejavo, Vėžaičių, Dovilų, Veiviržėnų, Judrėnų, Šiūparių nuotėkų valymo įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą (b.l. 19). UAB (duomenys neskelbtini) filialo vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos 2007-12-27 įsakymu Nr. 46, 15.1 punkte nurodyta, kad filialo vadovas organizuoja ir kontroliuoja nuotėkų valymo ir šalinimo darbus (b.l. 20-24). Esant nustatytai aplinkybei laikytina, jog K. N. yra tinkamas ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 11-12), pažyma dėl valstybinės kontrolės rezultatų (b.l. 14), tyrimų rezultatų protokolais (b.l. 15, 16), nuotėkų mėginių ėmimo ir matavimo protokolais (b.l. 17, 18).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nors nustatyta, kad nuobaudos K. N. individualizavimo metu Institucijoje iš esmės buvo atsižvelgta į visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir jam paskirta minimali sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą numatyta nuobauda, teisės pažeidimo padarymo aplinkybės pripažintinos ypatingomis ir nors nepašalinančiomis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės, tačiau esančios pagrindu teisės pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-04-22 nutarimas keistinas, K. N. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-04-22 nutarimą, kuriuo K. N. pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį paskirta 700 Lt bauda, pakeisti ir K. N. paskirti 100 (vieno šimto) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.