Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. rugsėjo 22 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2011 m. sausio 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista 45 parų arešto bausme;

2) 2011 m. balandžio 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunktį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2011 m. rugsėjo 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalis - 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2012 m. lapkričio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2013 m. liepos 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 3 dalį – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2013 m. lapkričio 15 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2014 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

8) 2014 m. gruodžio 3 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis – 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2015 m. liepos 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 4, 9 dalis – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2018 m. gruodžio 14 d., teistumas neišnykęs

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą, o būtent: 2021 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) esančio miškelio, surado ant žemės ir tokiu būdu įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – Italijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį 8 mm kalibro pistoletą POLICE Nr. E201734, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo 8 mm kalibro signaliniais (garsiniais) šoviniais, galintį šaudyti ir dujiniais to kalibro šoviniais, kurį neteisėtai laikė ir nešiojosi su savimi, ir kurį 2021 m. kovo 21 d. paslėpė kieme prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune iki kol 2021 m. kovo 22 d., apie 19 val. 45 min., parodymų patikrinimo metu, šį C kategorijos šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. L. 2021 m. kovo 19 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios K. J. akivaizdoje prie savęs laikytą C kategorijos šaunamąjį ginklą – Italijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį 8 mm kalibro pistoletą POLICE Nr. E201734, nukreipė į jos nepilnamečio sūnaus, nukentėjusiojo N. J., pusę, grasindamas N. J. „peršauti kojas“, tokiu būdu grasindamas nepilnametį nukentėjusįjį N. J. sunkiai sužaloti.

Motyvuojamoji dalis

1. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje, A. L. prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad ginklą rado (duomenys neskelbtini), galimai 2021 m. kovo 16 d. Ginklą laikė nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). K. yra jo buvusi sugyventinė. Kai rado ginklą, buvo su ja susipykęs. Kai su ja susitaikė, ginklą nusivežė pas ją. K. pykosi su savo sūnumi N. dėl jo (kaltinamojo). Konflikto metu jis išsitraukė ginklą. Tas ginklas buvo neveikiantis, be šovinių, nešaudė. Pagrasino N. J. peršauti kojas. Buvo nukreipęs N. J. ginklą į kojas. Po to jis nunešė tą ginklą ir padėjo į garažą. Nupjauti galvas ir susprogdinti namus negrasino. Nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. laikė ginklą garaže, nesinešiojo jo užsikišęs už diržo. Dėl veikos gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2021 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kuriame yra dviejų aukštų gyvenamasis namas su garažu (1 t., b. l. 46-52).

2021 m. kovo 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), K. J. paaiškino, kad į jos namus 2021 m. kovo 17 d., apie 23.00 val., atvyko jos buvęs sugyventinis, su kuriuo 8 mėnesius buvo išsiskyrę. 2021 m. kovo 19 d. vakare, įvykus žodiniam konfliktui tarp K. J. ir A. L., sūnus N. J. stojo ginti motinos. Tuomet iš kažkur A. L. į virtuvę atsinešė daiktą panašų į pistoletą ir grasino N. J. peršauti kojas, nupjauti galvą ir susprogdinti namus. Vyras buvo agresyvus, atrodė neadekvatus, tačiau alkoholio kvapas nuo jo nesklido (1 t., b. l. 53-56).

2021 m. kovo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad A. L. parodė vietą, netoli (duomenys neskelbtini), kur prie eglutės paslėpė šaunamąjį ginklą. Parodymų patikrinimo vietoje metu ginklas buvo rastas ir paimtas (4 t., b. l. 63-69).

2021 m. kovo 22 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), šalia kultūros ir sporto centro „Girstutis“. Apžiūros metu užfiksuota vieta, kur rastas šaunamasis ginklas (4 t., b. l. 70-78).

2021 m. kovo 26 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas ginklas, paimtas 2021 m. kovo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju A. L. metu. Ginklas – pistoletas, be šovinių dėtuvės, juodos spalvos. Bendras ginklo ilgis yra apie 150 mm. Aukštis apie 100 mm. Ant ginklo vamzdžio rėmo užrašas „POLICE kal 8 mm K made in Italy CAT 5722“ (4 t., b. l. 79-84).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Specialisto 2021 m. balandžio 12 d. išvada nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas – lygiavamzdis, trumpavamzdis, pusiau automatinis 8 mm kalibro pistoletas POLICE. Jis skirtas šaudyti centrinio įskėlimo 8 mm kalibro signaliniais (garsiniais) šoviniais. Pistoletas taip pat gali šaudyti ir dujiniais to kalibro šoviniais. Pistoletas yra Italijos pramoninės gamybos. Šis pistoletas užtaisomas ranka įdedant šovinį į lizdą, šaudoma atlenkus – paleidžiant gaiduką. Pistoleto Nr. E201734. Pistoletas tinkamas šaudyti iš dalies, nes netvarkingas jo paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas. Klausimas, ar iš pistoleto buvo šauta po paskutinio valymo, tiriant tokios rūšies ginklus, nesprendžiamas, kadangi jų vamzdžių kanalai su pertvarom, tik pavalomi specialiais šepetėliais ir juose gali likti šūvio produktų. Pistoletas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams (4 t., b. l. 89-95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T-N-721/2021(01) nustatyta, kad A. L. šlapime rasta amfetamino (3 t., b. l. 159).

2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtos (išklausytos) skambučių garso įrašų kopijos. 2021 m. balandžio 7 d. suvestinėje užfiksuotas 2021 m. kovo 21 d. pranešimas kaip nukentėjusioji K. J. bendrajam pagalbos centrui praneša apie A. L. grasinimus jai ir jos vaikui šaunamuoju ginklu. (1 t., b. l. 65-66). Kitame, tos pačios dienos, pranešime užfiksuota kaip A. L. susisiekė su bendruoju pagalbos centru norėdamas pranešti apie savo buvimo vietą (1 t., 66-67). 2021 m. kovo 22 d. pranešime užfiksuota kaip nukentėjusioji K. J. susisiekė su bendruoju pagalbos centru norėdama pranešti, kad A. L. bandė su ja susisiekti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu, grasindamas parašyti pareiškimą, jog tai nukentėjusioji turi ginklą (1 t., b. l. 67-68).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų nešiojamų Body kamerų. Juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą – nukentėjusiosios K. J. namus, nukentėjusioji parodo įvykio aplinkybes kaip A. L. buvo nukreipęs ginklą į jos nepilnametį sūnų, sakydamas: „Aš jam nieko nepadarysiu, tik kojas peršausiu“ (1 t., b. l. 71-76).

2021 m. kovo 22 d. nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad su A. L. kartu nesusituokę gyveno nuo 2018 m. iki 2020 m. Su jais kartu gyveno jos sūnus N. J., gimęs 2004 m. 2021 m. kovo 17 d., apie 23 val., kartu su A. atvyko į jos namus. Apie tai, kad A. L. tuo metu vartoja narkotines medžiagas, žinojo. 2021 m. kovo 19 d., pirmoje dienos pusėje, jos nepilnametis sūnus N. J. buvo su A. virtuvėje. Jau po įvykio, ji iš savo sūnaus sužinojo, kad tuo metu, kai jis su A. buvo virtuvėje, A. buvo pasidėjęs ginklą ant stalo. Sūnus A. nematant savo telefonu nufotografavo tą ginklą. Tos pačios dienos vakare, tarp jos ir A. kilus žodiniam konfliktui, jos sūnus N. pasakė A., kad liautųsi konfliktuoti su ja. Tada tarp A. ir N. kilo žodinis konfliktas. A. išbėgo iš virtuvės, ir po kelių sekundžių grįžo, rankoje laikydamas ginklą. Ji matė, kad ginklas buvo nukreiptas jos nepilnamečiui sūnui N. J. į krūtinę. Ji staigiai pribėgo atsistojo tarp vaiko ir A., tuo metu ginklas buvo nukreiptas į ją. Vaikui pasakė, kad jis užsidarytų vonios kambary. Nikita pasitraukė ir nuėjo į vonios kambarį. A. vieną kartą atitraukė ginklo spyną ir vamzdyje ji matė šviesaus metalo šovinį. Ar tuo metu į ginklą buvo įdėta šovinių dėtuvė, nematė, taip pat nežino kiek buvo tame ginkle šovinių. A. buvo pirštą uždėjęs ant nuleistuko. Atsimena, kad ji prašė ramintis, gražiuoju pradėjo kalbėti, kad nuleistų ginklą, nebūtų į ją nusitaikęs. Ji rankomis pastūmė A. į prieškambario pusę, priekaištaudama, kad jis grasina ginklu jos sūnui. A. atsakė „aš jo neužmušiu, aš jam tik kojas peršausiu, taip, kad žinotų“. A. nuleido ginklą ir užsikišo jį už džinsų. Tuo metu jis daugiau jos sūnui negrasino. Įėjęs į virtuvę, paėmė nuo stalo jos du telefonus, sakė juos paimantis, kad ji neskambintų policijai. Ji ramino A., vaikas iš vonios išėjo į savo kambarį. Visą naktį ji su vaiku nemiegojo, bijojo, kad bet kuriuo metu A. gali panaudoti šaunamąjį ginklą. Kitą dieną tarp jos ir A. vėl įvyko žodinis konfliktas dėl jo draugės S. A. jau prie savęs visą laiką nešiojosi ginklą, taip, kad ji su sūnumi matytų, kad jis turi tą ginklą, tokiu būdu juos baugino. Visą laiką bijojo, kad jis nepanaudotų ginklo. 2021m. kovo 20 d. A. L. stebėjo, ką ji ir jos sūnus daro, bijojo, kad neiškviestų policijos ir vis būdamas šalia jos su vaiku, išgirsdamas jos ir jos vaiko išsakytas tam tikras frazes, vis kartojo, kad jiems „nupjaus galvas“, „susprogdins namą“. Šiuos žodžius vis kartojo iki 2021 m. kovo 21 d. A. išsakytus grasinančio pobūdžio žodžius ji suprato kaip realią grėsmę, kad jis bet kada, bet kuriuo momentu gali savo grasinimus įvykdyti, kad šie grasinimai yra realūs, nes jis 2021 m. kovo 19 d. buvo nukreipęs ginklą į jos nepilnametį sūnų, vėliau ir į ją. 2021 m. kovo 21 d., apie 14 val., ji prikalbino A. važiuoti kartu su ja į Kauną. Nuvykęs į Kauną, paprašė, kad jį paleistų prie Girstučio. A. L. išėjo be savo daiktų. Jis pasakė, kad jai paskambins. Ji išvažiavo pas draugę, draugei papasakojo, kad A. tiek jai, tiek jos nepilnamečiui sūnui grasino ginklu. Būnant pas draugę, atvažiavo A., S. automobiliu „Citroen“ ir grąžino jai jos antrąjį telefoną, iš jos automobilio bagažinės pasiėmė jam priklausantį krepšį ir popierinį maišą su daiktais. Važiuodama iš draugės namo, automobilyje paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė visas aplinkybes, kaip A. su ginklu grasino. Kai atvyko į savo namus, iki jos atvyko policijos pareigūnai. Ji yra policijos pareigūnams pateikusi 4 nuotraukas, kuriose užfiksuotas A. L., laikantis rankoje ginklą, kurias į jos telefono aparatą jis buvo atsisiuntęs iš savo socialinio tinklalapio www.facebooc.com paskyros. Ji atpažįsta, kad A. L. yra fotografavęsis ne jos namuose, o savo draugo garaže. Savo namuose ji matė tik vieną ginklą. Matė ir šovinį ginkle. Atskirai šovinių ji nematė. Po šio įvykio buvo susitikusi su A. L.. Jie bendrauja ir iki šios dienos, tačiau jis realiai jos gyvenamosiose patalpose negyvena. Dėl to, kad A. L. grasino jos sūnui ir jai, ji jam pretenzijų neturės, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 1-5, 79-83, 84-87, 90-93).

2021 m. kovo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. J. pateikė fotonuotraukas elektroninėje laikmenoje (1 t., b. l. 97-99), kurios apžiūrėtos 2021 m. kovo 25 d. objektų apžiūros metu. Užfiksuotas vyras, laikantis (galimai) ginklą, bei (galimai) ginklas (1 t., b. l. 100-106).

Nepilnamečio nukentėjusiojo N. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad A. L. yra buvęs jos mamos K. J. sugyventinis. A. L. iki įvykio, maždaug 2 mėnesius, pas juos negyveno. Po tų dviejų mėnesių, kartą atvažiavo, atrodė įtartinas, mano, kad jis galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tarp A. ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Jis (N. J.) į šį konfliktą įsikišo. A. išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir šį ginklą nukreipė į jį (N. J.). A. L. pasakė „aš tau peršausiu kojas“. Mama iš karto pribėgo prie jų. Stojo priešais A. L. ir A. ranką, kurioje buvo ginklas, staigiai nuleido žemyn. Sakė apsiraminti, negrasinti. A. L. sakė, kad ginklą yra paėmęs iš draugų. Kiek matė, A. L. buvo išsitraukęs ginklą iš apkabos. Apkaba buvo odinė, spalvos nepamena. Kokios spalvos buvo ginklas, nepamena. Iš pradžių nežinojo, koks ginklo modelis. A. nusitaikęs į jį (N. J.), atitraukė spyną, daugiau jokio veiksmo su ginklu nedarė. Jokio spragtelėjimo iš ginklo negirdėjo. Ar tame ginkle buvo šovinių, nežino, ar buvo įdėta šovinių dėtuvė, nežino. Mamai tuo metu A. negrasino. Vėliau A. nuėjo į garažo pusę. Tada pas A. L. jokio ginklo ir ginklo dėtuvės nematė. Tos dienos vakarą jokių pykčių daugiau nebuvo. Vėlų vakarą jis (N. J.) iš antro aukšto nusileido į pirmą, atėjo į virtuvę, pamatė virtuvėje ant baro stalo padėtą ginklą. Jį savo mobilaus ryšio telefonu nusifotografavo. Vėliau A. L. sėdėjo virtuvėje ant sofos ir taisė ginklą. A. minėjo, kad ginklas užstrigęs. Vienu momentu A. L. nuėjo į tualetą, padėjęs ginklą ant palangės. Tuomet savo telefonu nusifotografavo tą ginklą. Kitą dieną jis A. L. su mama nuvežė į Kauną. Spėjo, kad A. L. kartu išsivežė ir ginklą. Dėl šio įvykio jokių sužalojimų nepatyrė, kai buvo į jį nukreiptas ginklas ir pagrasinta šauti į kojas, jis tuo metu elgėsi ramiai, nespėjo išsigąsti, nes jo mama labai greitai į šį įvykį sureagavo ir pribėgusi prie jų nuleido A. L. rankose laikytą ginklą. Tuo metu tikrai nežinojo, ar A. L. ketinimai šauti jam į kojas buvo realūs. Po šio įvykio buvo sutikęs A. L.. A. jo dėl šio įvykio atsiprašė (1 t., b. l. 113-116).

Liudytojos E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 20.00 val. – 20.30 val. K. su A. L. buvo pas juos atvažiavę. Ji bute pabendravo su K., o jos vyras - G. Š. bendravo su A.. Jiems išvykus, iš savo vyro G. sužinojo, kad A. parodė jam ginklą, kažką klausė apie ginklo užstrigimą. Jai ir G. A. elgesys pasirodė įtartinas, jo būsena buvo panaši į apsvaigusio asmens. Mano, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo neblaivaus būseną su G. buvo ne kartą matę. 2021 m. kovo 21 d., sekmadienį, pas ją atvažiavo viena K. ji prisipažino, kad A. ginklą buvo nutaikęs į vaiką ir grasino „nenušauti, o tik kojas peršauti“. Paklausė K., kodėl ji nekvietė policijos, į ką K. atsakė, kad bijojo skambinti policijai, taip pat sakė, kad iš jos buvo atimtas telefonas, A. klausėsi jos pokalbių ir jai nebuvo galimybės pranešti policijai (2 t., b. l. 3-6).

Liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad A. L. jo pažįstamas. Jam žinoma, kad jis gyveno su K. J.. 2021 m. kovo 20 d., šeštadienį, jam iš K. telefono skambino A., prašė dažų, juodos spalvos, purškiamų. Atvažiavęs su buvo su K.. A. jam parodė ginklą. A. jam pasakė, kad ginklo gaidukas neužsifiksuoja ir klausė, ką galima būtų padaryti, ar jis sutiktų pataisyti jo ginklą. Jis (G. Š.) nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad ginklas buvo be šovinių dėtuvės. Iš A. išvaizdos, jo elgesio matėsi, kad jis yra apsvaigęs, tačiau įtarė, kad gali būti apsvaigęs ne nuo alkoholio, o nuo kitų medžiagų. Paklausė A., ką jis vartojo. A. atsakė, kad išgėręs alaus (2 t., b. l. 9-12).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. L. neteisėtai įgijo ir laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą. Kaip nurodė kaltinamasis, ginklą jis rado prie Lampėdžių karjero. Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis turėjo suvokti, jog rasto ginklo jis pasisavinti negali, o ginklo turėjimui reikalingas leidimas. 2021 m. balandžio 12 d. specialisto išvada patvirtino, kad pas A. L. rastas ginklas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra priskiriamas C kategorijos šaunamajam ginklui. Kaltinamojo kaltę be jo paties paaiškinimų ir specialisto išvados taip pat patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, kita byloje esanti medžiaga. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir į tai, kad A. L. leidimo laikyti C kategorijos šaunamąjį ginklą neturėjo, konstatuotina, kad jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai pagal nurodytą baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuoti teisingai.

A. L. taip pat kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d., tai yra tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2021 m. kovo mėnesio 19 iki 21 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sistemingai baugino nukentėjusiuosius K. J. ir nepilnametį N. J. naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2021-03-19 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įvykus žodiniam konfliktui su buvusia sugyventine K. J. ir jos nepilnamečiu sūnumi N. J. metu, panaudojo psichinį smurtą nukentėjusiųjų K. J. ir nepilnamečio N. J. atžvilgiu, demonstravo neteisėtai, neturint leidimo įgytą ir prie savęs laikytą C kategorijos šaunamąjį ginklą - Italijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį 8 mm kalibro pistoletą POLICE Nr. E201734, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo 8 mm kalibro signaliniais (garsiniais) šoviniais ir kuris gali šaudyti ir dujiniais to kalibro šoviniais, šį šaunamąjį ginklą buvusios sugyventinės nukentėjusiosios K. J. akivaizdoje nukreipė į jos nepilnamečio sūnaus nukentėjusiojo N. J. pusę, pagrasino nepilnamečiui nukentėjusiajam N. J. „peršauti kojas“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 20 iki 21 d. nešiodamas su savimi atvirai demonstravo neteisėtai be leidimo įgytą C kategorijos šaunamąjį ginklą – Italijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį 8 mm kalibro pistoletą POLICE Nr. E201734 skirtą šaudyti centrinio įskėlimo 8 mm kalibro signaliniais (garsiniais) šoviniais ir kuris gali šaudyti ir dujiniais to kalibro šoviniais, bei grasino nukentėjusiųjų K. J. ir nepilnamečio N. J. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir sunaikinti jų turtą, sakydamas „nupjaus galvas“, „susprogdins namą“, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją K. J. ir nepilnametį nukentėjusįjį N. J. naudodamas psichinę prievartą.

Tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu A. L. pripažino tik vienkartinį grasinimo veiksmą, tai yra tą aplinkybę, kad jis nukreipęs ginklą į nukentėjusiojo N. J. pusę, pagrasino nepilnamečiui nukentėjusiajam N. J. „peršauti kojas“. Šią aplinkybę patvirtino tiek kaltinamasis, tiek K. J., tiek N. J.. Tuo tarpu kitus inkriminuotus sistemingo bauginimo veiksmus, kaltinamasis neigia. Nurodo, kad nežadėjo „nupjauti galvas“, „susprogdinti namą“, ginklo po namus demonstratyviai, turėdamas tikslą įbauginti nukentėjusiuosius, nenešiojo. Apklaustas N. J., taip pat nenurodė, kad kaltinamasis grasino „nupjauti galvas“ bei „susprogdinti namą“. Ginklą namuose matė po grasinimo, jį kaltinamasis bandė sutaisyti. Kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusioji K. J. galimai jį apkalba, nes jis sugrįžo pas kitą moterį. Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, parodė, kur paslėptas ginklas, sužinojęs, kad K. J. kreipėsi į policiją, pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nurodydamas savo buvimo vietą. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas kaltinamojo parodymais tiki. Vertindamas nukentėjusiosios K. J. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji apie grasinimus pranešė tik tuo metu kai kaltinamasis iš jos išėjo pas kitą moterį, todėl spręstina, kad K. J. gali turėti priežasčių kaltinamąjį apkalbėti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas K. J. parodymais tiki tiek, kiek juos patvirtina kiti ištirti įrodymai. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios parodymų, kad kaltinamasis grasino „nupjauti galvas“ bei „susprogdinti namą“, taip pat, kad sistemingai baugino ją ir jos sūnų, demonstruodamas šaunamąjį ginklą, nepatvirtina jokie kiti duomenys, šias aplinkybes iš kaltinamojo šalina, kaip neįrodytas. Nenustačius veiką kvalifikuojančio požymio – sistemingo bauginimo spręstina, kad A. L. veika atitinka ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, bet BK 145 straipsnio 1 dalyje, tai yra grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, požymius. A. L., demonstruodamas šaunamąjį ginklą, jį nukreipdamas į žmogų ir sakydamas, kad peršaus jam kojas, grasino sunkiai sutrikdyti nepilnamečio N. J. sveikatą. Kadangi grasinimą A. J. išsakė nukreipęs ginklą į nepilnametį, teismui nekyla abejonių, kad grasinimas buvo akivaizdus ir realus. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, A. L. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamojo A. L. veiksmai iš BK 145 straipsnio 2 dalies, perkvalifikuojami pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. L. kaltinamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnyje įvykdęs būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nesutinka su šia valstybinio kaltintojo pozicija dėl žemiau nurodytų priežasčių. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T-N-721/2021(01) nustatyta, kad A. L. šlapime rasta amfetamino (3 t., b. l. 159), tačiau išvadoje nėra nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2021 m. kovo 19 d., kaltinamasis buvo nuo šių medžiagų apsvaigęs. Šlapimo mėginys tyrimui paimtas 2022 m. kovo 22 d., amfetamino pėdsakai šlapime išlieka nuo 1 iki 3 dienų (Šaltinis: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-53068/straipsnis/Kiek-laiko-organizme-galima-aptikti-skirtingus-narkotikus), taigi amfetamino pėdsakų radimas šlapime patvirtina tik tai, kad kaltinamasis šių psichiką veikiančių medžiagų galėjo vartoti tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos. Pačiam kaltinamajam neigiant, kad veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, teismo vertinimu, vien liudytojų įtarimų, kad jis galimai buvo apsvaigęs, nepakanka šiai sunkinančiai aplinkybei konstatuoti, nes nėra galimybės patikrinti ne tik paties apsvaigimo fakto veikos padarymo metu, bet ir to, ar šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodytų aplinkybių kontekste, nurodytą sunkinančią aplinkybę teismas iš kaltinimo šalina kaip neįrodytą.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo jas išaiškinti, nuoširdžiai gailisi.

2. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių (BK 253 straipsnio 1 dalis), kitas – nesunkių (BK 145 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis teisiamas dešimtą kartą (3 t., b. l. 74-83), administracine tvarka baustas eilę kartų, baudos nėra sumokėtos (3 t., b. l. 59-68), Psichiatrinis gydymas, įskaitoje – VŠĮ Tauragės psichikos sveikatos centro psichiatro paslaugos buvo teikiamos nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2010 m. spalio 26 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3). Kaltinamasis nedirbantis (3 t., b. l. 68-71). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad praeityje kaltinamajam taikytos bausmės nebuvo efektyvios, nes kaltinamasis pakartotinai prasikalto, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už BK 253 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos jas iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į darytą nusikalstamą veiką, parinktina minimali pridedamos bausmės dalis.

Kadangi A. L. prisipažino kaltu, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) nuosprendžiui įsiteisėjus 3 elektroninės laikmenos su įrašais paliktinos saugoti prie bylos medžiagos;

2) šaunamasis ginklas – lygiavamzdis, trumpavamzdis, pusiau automatinis 8 mm kalibro pistoletas POLICE, kurio numeris E201734, be dėtuvės, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, saugojamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žiniai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu) ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti sudedant jas iš dalies ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. L. galutinę 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris elektronines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį 8 mm kalibro pistoletą POLICE, kurio numeris E201734, kuris saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žiniai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Suimtam nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo.