Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-408-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
2A-408-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
Ieškovas
T. B.
Atsakovas
UAB „Tokvila“
Advokatai
Žygimantas Pacevičius, Andrius Mamontovas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovui T. B. ir jo atstovui advokatui Andriui Mamontovui,atsakovo atstovams advokatui Žygimantui Pacevičiui ir Ž. J. – A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-719-640/2009 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui UAB „Tokvila“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, pripažinimo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei išeitinės išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas T. B. 2008-12-01 pateikė ieškinį, prašydamas:

1) panaikinti 2008-11-04 UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. K-4-05-052 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimo ir pripažinti 2008-11-05 įsakymą Nr. K-4-08-052 dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtu;

2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos (2008-11-05) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti išeitinę išmoką bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004-03-09 iki 2008-11-05 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo automobilių pardavėju-konsultantu UAB „Tokvila“. 2008-11-04 UAB „Tokvila“ generalinis direktorius priėmė įsakymą Nr. K-4-05-052 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Atleidimo pagrindu buvo darbo vietos kompiuteryje instaliuota programa Emule, kurios buvimo faktas įvardytas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Su dokumentais, kuriais grindžiamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, ieškovas nebuvo supažindintas, jų nepasirašė. 2008-10-28 atsakovas pareikalavo ieškovo raštu pasiaiškinti, kokiu tikslu jo darbo vietoje esančiame personalo kompiuteryje buvo instaliuota ir naudojama programa Emule. Ieškovas į pareikalavimą neatsakė, nes šios programos asmeniškai neinstaliavo ir ja nesinaudojo. Prie kompiuterio galėjo prisėsti bet kuris darbuotojas, ši programa buvo daugumoje kompiuterių, tačiau tik ieškovas gavo griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kadangi atsakovas ateityje gali sudaryti nepalankias sąlygas dirbti, ieškovas neprašė grąžinti jo į ankstesnį darbą. Atsakovas skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, pažeidė DK nuostatas, nes neatsižvelgė, kaip ieškovas dirbo anksčiau (LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 140 str., 234 str., 235 str. 11 p., 236 str., 238 str., 297 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Tokvila“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, 2008-10-24 UAB „Tokvila“ automobilių pardavimo departamento direktorei J. M. pateikus tarnybinį raštą, kad ieškovas didesnę darbo laiko dalį praleidžia prie kompiuterio, žaisdamas žaidimus, siųsdamasis failus ar programinę įrangą, naršo internetiniuose puslapiuose, atsakovas kreipėsi į UAB „Blue Bridge Bond“, prižiūrinčią atsakovo kompiuterius ir programinę įrangą, prašydamas patikrinti ieškovo darbo vietos kompiuterį. Nuotolinio patikrinimo metu buvo rasta programa Emule ir 9 GB atsiųstos vaizdo ir garso medžiagos. UAB „Blue Bridge Bond“ raštu patvirtino, kad Emule kelia tiesioginę grėsmę atsakovo kompiuterinės sistemos saugumui, galimai pažeidžia autorių teises reglamentuojančius teisės aktus, gali apkrauti įmonės interneto liniją ir ši programa nėra susijusi su atsakovo vykdoma veikla. Tai, kad su darbinėmis funkcijomis nesusijusių programų įdiegimas ir naudojimas darbo vietos kompiuteryje yra neleistinas, atsakovo darbuotojai buvo perspėti 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir tai yra Darbo tvarkos taisyklių pažeidimas. Tai reiškia, jog ieškovas žinojo apie draudimą darbo kompiuterius naudoti asmeniniais tikslais. Be atsakovo sutikimo įdiegdamas Emule programą ir ją naudodamas asmeniniais tikslais, ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 3.3.3 punktą. Jis taip pat pažeidė taisyklių 3.2.5 punktą, t.y. programos Emule naudojimas galėjo pakenkti bendrovei ir jos įvaizdžiui. Ieškovui jau buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba dėl netinkamo darbo užduočių atlikimo, kurios ieškovas neginčijo. Kompiuteris ieškovui buvo suteiktas nuo ieškovo įsidarbinimo pradžios, sukuriant jam visiškai naują darbo vietą ir aprūpinant naujomis darbo priemonėmis. Į kompiuterį buvo įdiegta programinė įranga, reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Programos Emule atsakovas neįdiegė. Iš kompiuterio aplankų registro matyti, kad programa kompiuteryje buvo įdiegta 2006-02-02, o paskutinį kartą šia programa naudotasi 2008-10-27. UAB „Blue Bridge Bond“ patikrinus kompiuterį 2008-10-29, minėta programa bei parsiųsta medžiaga jau buvo ištrinta iš kompiuterio. Kompiuteriu naudojosi tik ieškovas, todėl būtent jis įdiegė programą ir ja naudojosi. Atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir 2008-10-28 paprašė ieškovo pasiaiškinti dėl programos Emule įdiegimo darbo kompiuteryje. Ieškovas per nustatytą terminą jokio paaiškinimo nepateikė (DK 136 str. 3 d. 2 p., 228 str., 234 str., 235 str. 1 d., 2 d. 11 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-29 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo T. B. 2856 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo UAB „Tokvila“ naudai. Teismas nustatė, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, t.y. pagal 2004-03-08 neterminuotą darbo sutartį ieškovas buvo priimtas dirbti automobilių pardavėju-konsultantu UAB „Tokvila“. Pagal atsakovo 2008-11-04 įsakymą Nr. K-4-05-052 ieškovas nuo 2008-11-05 buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Įsakyme nurodyta šiurkštaus pažeidimo padarymo esmė – kiti nusižengimai, kuriais šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka. Teismas konstatavo, jog 2008-10-28 buvo surašytas aktas, kad ieškovas nevykdo asmeninių pardavimo planų, dėl to ne kartą buvo įspėtas, o 2008-10-07 jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už darbo užduočių nevykdymą. Akte nurodyta, jog pateikus J. M. tarnybinį raštą dėl ieškovo darbo trūkumų ir naudojimosi programa, kuri darbui nereikalinga, buvo kreiptasi į UAB „Blue Bridge Bond“, kuri, patikrinusi kompiuterinę sistemą, nurodė, kad ieškovo personaliniame kompiuteryje rasta PeerToPeer pagrindu veikianti programa Emule, skirta failų apsikeitimui, jos siuntimų kataloge rasta apie 9 GB atsiųstos vaizdo ir garso medžiagos. Minėtame akte konstatuota, jog dėl tokios veiklos yra pažeidžiama darbo vidaus tvarka ir yra keliama grėsmė įmonės interesams – apkraunama įmonės interneto linija ir tai įtakoja siunčiamų el. laiškų greitį bei darbą internetu, kyla grėsmė įmonės IT sistemų saugumui, siunčiama medžiaga yra autorių teisių objektas. Tokiais veiksmais ieškovas šiurkščiai pažeidė nustatytą darbo tvarką ir darbo pareigas, todėl siūlė jį atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Teismas nustatė, jog atsakovas 2008-10-28 raštu Nr.08/6.0-001 pareikalavo ieškovą per vieną darbo dieną pasiaiškinti, kokiu tikslu darbo vietoje esančiame personalo kompiuteryje ir kam instaliavo programą Emule, skirtą failų apsikeitimui. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog reikalavimas buvo pasiaiškinti dėl kompiuterio naudojimosi, konstatavo, kad viena darbo diena yra protingas terminas, skirtas pasiaiškinimui pateikti. Teismas nustatė, jog 2008-10-30 buvo surašytas aktas dėl pasiaiškinimo nepateikimo.

Teismas konstatavo, jog tik ieškovas galėjo naudotis jam priskirtu kompiuteriu ir todėl turėjo būti atsakingas už jame esančią informaciją bei duomenis, tame tarpe jame esančias instaliuotas programas. Liudytojo nurodyta aplinkybė, kad kompiuteriu galėjo naudotis ir kitas darbuotojas, nes slaptažodis buvo vienodas, nepaneigė ieškovo pareigos užtikrinti tinkamą kompiuterio naudojimą darbo tikslais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui buvo priskirtas konkretus kompiuteris, padarė išvadą, jog ieškovas turėjo pareigą rūpintis juo ir sudaryti sąlygas, kad kompiuteris būtų naudojamas tinkamai ir saugiai. Atsakovo direktorius parodė, kad, suteikus kompiuterius, visiems buvo nurodyta pakeisti slaptažodžius. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad kažkas kitas galėjo instaliuoti nelegalią programą kompiuteryje ir ja naudotis.

Teismas nustatė, kad atsakovui 2008-08-01 sudarius su UAB „Blue Bridge Bond“ sutartį dėl kompiuterinių sistemų administravimo paslaugos „ValdykIT“, 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas vykdyti kompiuterinių darbo vietų auditas. Prieš tai visi darbuotojai buvo informuoti, kad išsivalytų savo kompiuterius nuo savavališkai instaliuotų programų. Šią aplinkybę patvirtino ir 2008-12-16 J. M. raštas bei kitų įmonės darbuotojų elektroniniai laiškai. Todėl teismas kritiškai vertino ieškovo teiginį, kad jis tokios informacijos nebuvo gavęs ir girdėjęs. Teismas nustatė, jog 2008-10-24 tarnybiniu raštu automobilių pardavimo departamento direktorė J. M. nurodė, kad ieškovas nevykdo savo tiesioginių pareigų, didesnę savo darbo laiko dalį praleidžia prie personalinio kompiuterio žaisdamas žaidimus, siunčiasi failus, ar programinę įrangą, naršo internetinius puslapius. UAB „Blue Bridge Bond“, atlikęs ieškovo darbo vietos kompiuterio patikrinimą, 2008-10-28 raštu informavo atsakovą, kad kompiuteryje yra rasta PeerToPeer pagrindu veikianti programinė įranga (E-mule), skirta failų apsikeitimui, jos siuntinių kataloge rasta apie 9 GB atsiųstos vaizdo ir garso medžiagos, taip pat, kad minėtos programos naudojimas skirtas atsisiųsti programinei įrangai, vaizdo ir garso medžiagai, kuri yra apsaugota autorių teisėmis, todėl ją parsisiunčiantiems arba siunčiantiems asmenims kyla juridinė rizika dėl nelegalaus jos panaudojimo, taip pat, kad galima atsisiųsti virusais apkrėstą programinę įrangą ir tai gali įtakoti neigiamą IT sistemų veiklą bei saugumą, gali apkrauti įmonės interneto liniją, o tai įtakoja siunčiamų laiškų greitį. UAB „Blue Bridge Bond“ 2008-12-10 raštu nurodė, kad, nuotoliniu būdu prisijungus prie ieškovo kompiuterio, nustatė, kad kompiuteryje instaliuota PeerToPeer pagrindu veikianti programa Emule buvo įdiegta 2006-02-02, o paskutinis siuntimas buvo 2008-10-27, programa ir vaizdo medžiaga iš kompiuterio buvo ištrinta 2008-10-29. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dirbo laikotarpiu nuo 2004-03-08 iki 2008-11-05, t.y. tuo metu kuomet nelegali programa buvo instaliuota ir vėliau ištrinta, (tai, kad ištrynė programą, ieškovas neneigė), todėl visi nustatyti faktai, sudarė pagrindą konstatuoti, kad ieškovas instaliavo minėtą programą ir ją naudojo. Aplinkybę, kad ieškovas naudojosi nelegalia programa darbo metu patvirtino ir atsakovo darbuotojos paaiškinimai, ir J. M. 2008-10-24 tarnybinis raštas.

Teismas nustatė, kad ieškovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, todėl jų nuostatas žinojo ir jų turėjo laikytis. Teismas konstatavo, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, t.y. pažeidė darbo vidaus taisykles darbe darbo metu naudodamas kompiuterį asmeninais tikslais, naudodamasis jame neteisėtai instaliuota programa ir siųsdamas vaizdo bei garso įrašus bei juos žiūrėdamas darbo metu, tuo sukeldamas galimą riziką įmonės interesams. Teismas, įvertinęs tai, kad darbuotojas sistemingai ilgą laiką naudojosi programa, kuri nebuvo skirta jo darbui atlikti darbo metu ir tai galėjo turėti įtakos jo darbo rezultatams bei galėjo sukelti sunkias pasekmes įmonei, padarė išvadą, jog ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas atsakovo pagrįstai buvo laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas jau buvo baustas drausmine nuobauda – 2008-10-07 įsakymu Nr.V-3-08-59 paskirta pastaba už tiesioginių pareigų ir darbo užduočių nevykdymą. Šios nuobaudos ieškovas neginčijo. Teismas konstatavo, jog atsakovas įvertino šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes – ieškovas sistemingai pažeidinėjo darbo tvarką ir darbo metu naudojo kompiuterį – darbo priemonę ne darbo tikslais, nevykdė savo tiesioginių pareigų bei darbo užduočių, dėl nelegalios programos naudojimo buvo apkraunama visa įmonės informacinė sistema ir tai trukdė įmonės veiklai, nelegalios programos būdu gauta vaizdo ir garso medžiaga yra autorių teisių objektas, todėl jos naudojimas galėjo sukelti įmonei neigiamus padarinius. Teismo nuomone, atsakovo taikyta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo yra adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui ir DK 238 str. reikalavimai nėra pažeisti. Teismas konstatavo, kad atleidžiant ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo laikytasi darbo drausmės nuobaudų skyrimo tvarkos bei terminų, t.y. su nustatytais pažeidimais ieškovas buvo supažindintas raštu ir jo paprašyta pasiaiškinti. Įsakymas atleisti iš darbo ieškovą buvo priimtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo.

Teismas ieškovo argumentus, kad jis buvo geras darbuotojas ir buvo pripažintas geriausiu automobilių pardavėju-konsultantu, vertino kritiškai, nes geriausiu darbuotoju jis buvo pripažintas 2006 metais. Teismas pažymėjo, jog atsakovas taip pat neneigė, jog ankščiau ieškovas dirbo gerai. Tai atsispindi ir pateiktoje charakteristikoje, tačiau paskutiniu metu jo darbo rezultatai pablogėjo ir ieškovas akivaizdžiai neatlikinėjo savo darbinių pareigų. Tai liudija ir pablogėję ieškovo darbo rezultatai, už kuriuos jam buvo skirta drausminė nuobauda. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir pripažinimo darbo sutarties nutraukimo neteisėtu, kaip nepagrįstą, bei išvestinius jo reikalavimus (DK 136 str. 3 d. 2 p. 163 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p., CPK 93 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas T. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai vertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, taip pat netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal DK 235 str. laikoma darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančios įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos, t.y. šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes, kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeistos darbo pareigos. Pagal 2005-07-27 UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus patvirtintas Naujų automobilių skyriaus pardavėjo – konsultanto darbo aprašo II dalies nuostatas, pagrindinė ieškovo, kaip pardavėjo-konsultanto pareiga buvo parduoti automobilį. Vykdydamas šią pareigą, ieškovas privalėjo atlikti eilę funkcijų: bendrauti su klientais, suteikti jiems visą reikiamą informaciją, klientui pageidaujant, pateikti raštu komercinį pasiūlymą, organizuoti ir dalyvauti bandomuosiuose važiavimuose, su skyriaus vadovu suderinti galutinę automobilio pardavimo kainą, ruošti pirkimo – pardavimo sutartis bei dokumentus automobilio registracijai, rūpintis automobilio paruošimu pardavimui, palaikyti kontaktus su esamais pirkėjais, dalyvauti organizuojamuose seminaruose, po įvykusio sandorio pateikti užsakymą naujam automobiliui tiekti ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-17 nutarime Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., 2 p., taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, jog darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, todėl teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą pareiga įrodyti šio darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Šiuo atveju atsakovas teisme neįrodė, kad ieškovas pažeidė savo darbines pareigas ir funkcijas, nes PeerToPeer pagrindu veikiančios ir failų apsikeitimui skirtos programos Emule buvimas ieškovo darbo vietos kompiuteryje nėra susijęs su pagrindinių pardavėjo – konsultanto darbinių funkcijų neatlikimu ir jo darbinių pareigų esme, ir negali būti traktuojamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimo, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė atsakovui neigiamų padarinių. Tą aplinkybę patvirtino 2008-10-24 UAB „Blue Bridge Bond“ raštas, kuriame teigiama, kad naudojantis programa Emule, galima atsisiųsti virusais apkrėstą programinę įrangą ir tai neigiamai įtakotų IT sistemos veiklą bei saugumą ir programa gali apkrauti įmonės interneto liniją. Nei atsakovas, nei įmonės IT tinklus administruojanti bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo padaryta reali žala atsakovo IT sistemoms.

2) Atsakovas, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą, neįvertino jo ankstesnio darbo, paskyrė griežčiausią nuobaudą, neatsižvelgęs į padaryto nusižengimo sunkumą ir kaltės laipsnį, todėl ieškovui drausminė nuobauda paskirta, pažeidžiant įstatymus ir jo atleidimas iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. yra neteisėtas. Teismas nevertino aplinkybės, kurios atsakovas teisme neneigė, jog 2008 m. rugpjūčio mėn. ieškovas buvo paskirtas Naujų automobilių pardavimo skyriaus laikinu vadovu. Kyla klausimas, kaip į tokias pareigas galima skirti asmenį, kuris yra praradęs pasitikėjimą, yra nelojalus padaliniui ir visai įmonei bei charakterizuojamas neigiamai. Ieškovas, kaip silpnesnė darbo sutarties šalis, buvo atleistas iš darbo, prisidengiant formalia atleidimo priežastimi.

3) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvardytų pažeidimų kvalifikavimo šiurkščiais, tinkamai neįvertino ieškovo pareigų esmės ir reikšmės įmonės veiklai. Teismas, neatsižvelgdamas į visų bylos aplinkybių visumą ir netinkamai bei šališkai vertindamas įrodymus, nepagrįstai palaikė atsakovą, neturėjusį pakankamo pagrindo pripažinti ieškovo veiksmus nusižengimu bei atsakovui net nenurodant kokias tiesiogines savo darbo pareigas ieškovas pažeidė.

Teismas, nenagrinėjęs ir nesiaiškinęs anksčiau skirtos drausminės nuobaudos – pastabos pagrįstumo ir jos panaikinimo pagrindų egzistavimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl negalėjo ja remtis, spręsdamas dėl antrosios nuobaudos griežtumo. Be to, darbo rezultatų blogėjimas, t.y. parduodamų automobilių skaičiaus sumažėjimas yra neatsiejamai susijęs su ekonominiu sunkmečiu. Ne tik ieškovo darbo rezultatai prastėjo, bet ir viso UAB „Tokvila“ Naujų automobilių skyriaus veiklos rezultatai per 2008 m. rugsėjo mėn. buvo pripažinti ypač nepatenkinamais.

4) Teismas nepasinaudojo CPK 414 str. įtvirtinta teise išsamiai ir savo iniciatyva ištirti visus su byla susijusius įrodymus, kad būtų užtikrintos silpnesnės šalies – darbuotojo – teisės ir įgyvendintas teisingumo principas ir taip suteikė atsakovui galimybę piktnaudžiauti savo teise.

5) Teismas šališkai vertino liudytojo S. J. parodymus, kuris buvo tiesioginis ieškovo vadovas, kuris nė karto nematė, kad ieškovas naudotųsi neleistinomis kompiuterinėmis programomis, kuris patvirtino, jog kompiuterių slaptažodžius žinojo visi ir prie ieškovo kompiuterio galėjo prieiti bet kuris iš darbuotojų, kuris vadovės J. M. paprašytas parašė ieškovo charakteristiką, įvertindamas jo kompetenciją ir įgūdžius, bendravimą su klientais, savitą pardavimo ir derybų techniką. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad yra akivaizdūs prieštaravimai tarp liudytojo S. J. duotų parodymų ir kitų bylos faktinių aplinkybių. Ieškovui nesuprantama, kodėl teismas nesiėmė išsamaus vienas kitam prieštaraujančių parodymų vertinimo. Tuo labiau, kad nei vienas įmonės darbuotojas, nei pats atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2008-10-24 Automobilių pardavimo departamento direktorės tarnybinio rašte nurodytų teiginių.

6) 2008-12-16 Automobilių pardavimo departamento direktorės surašytas paaiškinimas dėl ieškovo elgesio jau po to, kai 2008-11-04 buvo pasirašytas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir ieškovas jau nedirbo ir jam buvo uždrausta įeiti į atsakovo tarnybines patalpas, ir po to, kai 2008-12-01 ieškovas jau buvo pateikęs ieškinį teismui. Minėtame paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog per 2008-08-05 antradieninį susirinkimą direktorė paprašė visų darbuotojų išsivalyti savo kompiuterius nuo savavališkai instaliuotų programų, kad audito metu nebūtų nustatyta darbo tvarkos pažeidimų, sudaro prielaidą manyti, kad UAB „Tokvila“ darbuotojams nebuvo draudžiama jas savavališkai instaliuoti ir jomis naudotis. Programos Emule egzistavimo faktą atsakovas savo nuožiūra galėjo vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir tuo pagrindu atleisti neįtikusį darbuotoją. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, jog atsakovo darbuotojų kompiuteriai yra sujungti į vieną kompiuterinį tinklą, ir galima perkelti informaciją iš vieno kompiuterio į kitą. Tai reiškia, jog net ir nuotoliniu būdu instaliuoti programą Emule, patalpinti failus (garsinę, vaizdinę medžiagą) į ieškovo kompiuterį galėjo bet kuris atsakovo darbuotojas iš savo kompiuterio. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir laisvo įrodymų vertinimo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Tokvila“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 7 str., 330 str.).

Byloje nustatyta, kad 2004-03-08 T. B. buvo priimtas į UAB „Tokvila“ automobilių pardavėjo-konsultanto pareigas (b.l. 13-17).

T. B. buvo išduotas 2006 metų 4 ketvirčio geriausio automobilių pardavėjo-konsultanto pažymėjimas (b.l. 24) ir jis buvo pripažintas 2006 metų UAB „Tokvila“ geriausiu automobilių pardavėju-konsultantu (b.l. 25).

2008-10-07 UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus įsakymu (b.l. 73-75) T. B. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už darbo drausmės pažeidimą – tiesioginių pareigų ir darbo užduočių nevykdymą.

2008 metais T. B. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 184,95 Lt (b.l. 53).

2008-10-28 UAB „Tokvila“ generalinis direktorius pareikalavo (b.l. 7) T. B. iki 2008-10-29 pasiaiškinti, kokiu tikslu darbo vietoje esančiame personalo kompiuteryje instaliuota ir naudojama PeerToPeer pagrindu veikianti programa Emule, skirta failų apsikeitimui.

2008-11-04 UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K-4-05-052, remiantis Automobilių pardavimo departamento direktorės J. M. tarnybiniu raštu (b.l. 54), UAB „Blue Bridge Bond“ raštais (b.l. 55, 56) bei aktu dėl darbo tvarkos taisyklių pažeidimo (b.l. 77-78), T. B. nuo 2008-11-05 buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl to, kad darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Įstatymų leidėjas neįvardino, kokie nusižengimai ir kokiais kriterijais vadovaujantis priskiriami prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų. Tai reiškia, kad DK 235 str. 2 d. 11 p. norma yra banketinė (siunčiamoji) ir darbdavys, kaip drausminę valdžią turintis subjektas, savo išleistuose norminio pobūdžio aktuose turi priskirti konkrečius nusižengimus prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų. Įstatymų leidėjas nesuteikė darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokias dar darbuotojų veikas galima priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, nes kitų šiurkščių darbo tvarkos nusižengimų sąvokos ir sudėtys turi būti konkretizuotos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose aktuose (darbo tvarkos taisyklėse ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, kaip darbdavys, UAB „Tokvila“ darbo tvarkos taisyklės (b.l. 28-40) įvardindamas šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, 14.2.11 punkte nekonkretizavo kitų nusižengimų dėl šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, tuo sukurdamas teisines pasekmes ir negalimumą savo nuožiūra, neapibrėžus vietiniame (lokaliame) norminiam akte, priskirti konkrečius veiksmus prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų sąvokos ir sudėties.

Liudytojas S. J., kuriam tiesiogiai pavaldus buvo ieškovas, pirmosios instancijos teisme parodė (b.l. 140-142), kad jis prie ieškovo kompiuterio sėdėdavo, kad ieškovo kompiuterio slaptažodis buvo toks, per kurį buvo galima prisijungti prie kitų kompiuterių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi šio liudytojo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nes jie yra nuoseklūs ir logiški, ir byloje dalyvaujantys asmenys neteikė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo turinio CPK nustatyta tvarka. Įvertinusi šio liudytojo parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ne tik ieškovas, bet ir jo tiesioginis vadovas (S. J.) dirbo su ieškovo darbo vietoje esančiu kompiuteriu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, skirdamas 2008-11-04 įsakymu Nr. K-4-05-052 drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – ieškovui T. B. nenustatė konkrečių darbo drausmės pažeidimo aplinkybių, nekonstatavo, kada ir kokie konkretūs ieškovo veiksmai, pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, buvo atlikti, neįrodė, kad T. B. pažeidė darbo pareigas pagal DK 235 str. 11 p. (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka), kad dėl konkrečių ieškovo veiksmų buvo šiurkščiai pažeista darbo tvarka.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina automobilių pardavimo departamento direktorės J. M. tarnybinį raštą (b.l. 54), UAB „Blue Bridge Bond“ raštus (b.l. 55, 56, 92, 96-97, 226) bei aktą dėl darbo tvarkos taisyklių pažeidimo (b.l. 77-78), 2008-12-16 J. M. (b.l. 59), 2008 m. gruodžio mėnesio atsakovo darbuotojų vidaus susirašinėjimą (b.l. 60-67), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l.197-215), UAB „Tokvila“ raštą (b.l. 225), nes juose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti, kad atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir atsakovas savo vietiniuose (lokaliuose) norminiuose aktuose neapibrėžė kitų nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, sudėties. Apeliacinėje instancijoje pateiktas S. J. raštas (b.l. 224) neatitinka įrodymo leistinumo ir sąsajumo kriterijų (CPK 177 str., 180 str.), nes liudytojo asmeninė raštiška nuomonė dėl bylos aplinkybių neturi įrodomosios galios.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas 2008-11-04 įsakymu Nr. K-4-05-052 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimo ieškovui, nenustatė konkrečių aplinkybių, nekonstatavo, kada ir kokie konkretūs ieškovo veiksmai, pripažinti šiukščiu darbo drausmės pažeidimu, buvo atlikti, neįrodė, kad buvo teisinis pagrindas atleisti ieškovą iš darbo drausmine tvarka už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėties: ieškovo darbo pareigų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo, ieškovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pažeidžiant vidaus darbo tvarkos taisyklių 14.2.11 punktą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė konkrečių aplinkybių ir konkrečių ieškovo veiksmų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Byloje nenustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų buvo sutrikdyta dalykinė darbo atmosfera, kad buvo pažeisti darbdavio interesai, nes pats darbdavys savo vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose neapibrėžė kitų šiukščių darbo drausmės pažeidimų sąvokų ir sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina 2008-10-07 UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus įsakymu (b.l. 73-75) T. B. paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos už darbo drausmės pažeidimą – tiesioginių pareigų ir darbo užduočių nevykdymą, nes ši nuobauda neturi teisinės reikšmės atleidimo iš darbo teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl DK 240 str. 1 d. ir 241 str. pažeidimų, nes nėra nustatyta darbo drausmės pažeidimo įvykis ir sudėtis, todėl termino drausminei nuobaudai skirti laikymasis ir pasiaiškinimo iš darbuotojo pareikalavimas yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovo UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus 2008-11-04 įsakymą Nr. K-4-05-052 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimo ieškovui ir pripažinti ieškovo darbo sutarties nutraukimą pagal UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus 2008-11-04 įsakymą Nr. K-4-05-052 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, laikant, kad ieškovo darbo sutartis su atsakovu UAB „Tokvila“ nutraukta teismo sprendimu nuo 2010-02-08, priteisiant iš atsakovo UAB „Tokvila“ ieškovo naudai 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 11513,13 Lt sumai ir po 3837,71 Lt (184,95 Lt x 20,75) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2008-11-05 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2010-02-08. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR DK 2 str. 1 d. 4 p., 3 str., 10 str., 140 str. 1 d. 3 p., 234 str., 235 str. 2 d. 11 p., 236 str., 237 str., 240 str.,; CPK 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 331 str., 414 str., 417 str.).

Šiuo atveju byla išspręsta ieškovo naudai, kuris pirmosios instancijos teisme patyrė 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 119, 121-122) už advokato padėjėjų teisinę pagalbą. Šias išlaidas turi atlyginti atsakovas, nes ieškinys tenkinamas visiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neturi pareigos apmokėti ieškovo atstovo sumokėtas bylinėjimosi išlaidas dėl dokumentų kopijavimo apeliacinės instancijos teisme 18,25 Lt (b.l. 184) ir 11,25 Lt (b.l. 195), nes šių išlaidų teisėjų kolegija nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis pagal CPK 88 str., atsižvelgiant į tai, kad šalies atstovas, realizuodamas teisę susipažinti su bylos medžiaga, savo patogumui pasidarė dalies bylos medžiagos kopijas. Ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos patvirtinančių įrodymų. Tai, kad įrodymai dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, sudaro teisinį pagrindą ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylą laimėjo ieškovas. Atsakovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei: 1856,76 Lt žyminio mokesčio (susidedantį iš: 345,39 Lt už išeitinę išmoką, 1381,57 Lt už priverstinės pravaikštos laikotarpį, 129,80 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą) ir 29,10 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (susidedančių iš: 18 Lt pirmosios instancijos teisme (b.l. 44, 125, 126) ir 11,10 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 172)), viso 1885,86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 82 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo T. B. ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. K-4-05-052 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimo ieškovui T. B. ir pripažinti ieškovo T. B. darbo sutarties nutraukimą pagal UAB „Tokvila“ generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. K-4-05-052 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu.

Laikyti, kad ieškovo T. B. darbo sutartis su atsakovu UAB „Tokvila“ nutraukta teismo sprendimu nuo 2010 m. vasario 8 d.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tokvila“ ieškovo T. B. naudai 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 11513,13 Lt sumai ir po 3837,71 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos - 2010 m. vasario 8 d.

Išieškoti iš atsakovo UAB „Tokvila“ ieškovo T. B. naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tokvila“ 1856,76 Lt žyminio mokesčio ir 29,10 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 1885,86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis