- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 1-3838-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51862-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- M.J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
M.J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – paskirta 26 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. 2018 m. spalio 28 d., apie 23.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 prom. girtumas), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo sūnui M. J. į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė M. J. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Nei psichiatrinėse ligoninėse, nei nuo alkoholizmo nėra gydytas. Gyvena su žmona ir dviem sūnumis jo žmonai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su žmona santuokoje pragyveno beveik trisdešimt metų, santykiai šeimoje geri. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, bet pavargęs mėgsta atsipalaiduoti, išgeria alaus. Jie visi gyvena bendrabučio tipo kambaryje, todėl yra didelė vietos stoka, dėl to kyla ginčai ir kivirčai. 2018-10-28 į namus grįžo vakare šiek tiek išgėręs, žiūrėjo televizorių, tarp jo ir jaunesnio sūnaus Mariaus kilo žodinis konfliktas. Jo toks charakteris, kad greitai susierzina dėl menkiausių smulkmenų. Vakare, tiksliai nepamena dėl ko, gal, kad sūnui kažką pasakė, gal motinai, bet Marius jį prispaudė prie grindų, kad jis nurimtų, o jis besimuistydamas ir norėdamas ištrūkti, kumščiu sudavė sūnui į skruostą. Kai sudavė Mariui, sūnus jį paleido, o žmona iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to, kas įvyko. labai gailisi (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2018-10-28 vakare grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur buvo jo motina L. J. ir neblaivus tėvas M. J.. Namuose tėvas pradėjo kabinėtis prie motinos, ant jos šaukti, puolė muštis. Jis, nenorėdamas, kad konfliktas išsiplėstų ir prasidėtų muštynės, tėvą paguldė kambaryje ant žemės ir jį laikė. Kažkuriuo momentu tėvo neišlaikė ir tėvas kumščiu sudavė jam į žandikaulį. Dėl suduoto smūgio M. J. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 5-6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. spalio 28 d. 23.06 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog neblaivus vyras trenkė pranešėjai (b. l. 3).
Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2018 m. spalio 29 d. 00.01 val. M. J. buvo nustatytas 1,42 promilės neblaivumas (b. l. 15).
M. J. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog M. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pats M. J. iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. M. J. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo M. J. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad M. J. 2018 m. spalio 28 d., apie 23.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 prom. girtumas), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo sūnui M. J. į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė M. J. fizinį skausmą. M. J. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo sūnui.
M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas M. J. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, anksčiau yra teistas (b. l. 31), baustas administracine tvarka (b. l. 28), dirbantis.
Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą bei nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus. Kadangi nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat ir ankstesnę nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamasis įsakymas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikslinga jį įpareigoti visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio, tęsti darbą. Taip pat, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. prisipažįsta esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. J. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-10-28 23.06 val. iki 2018-10-29 (viena diena).
Ikiteisminio tyrimo metu M. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M.J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, taip pat įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą bei nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į M. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018-10-28 23.06 val. iki 2018-10-29 išbūtą laiką (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. J. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;
8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.