- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 1A-109-282-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00103-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- E. Š., R. P.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 3 d. areštu 40 parų;
pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams.
Taikant BK 64 str. 1 d., 2 d., prie paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2010 m. kovo 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos (8 mėnesiai 2 dienos) laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 2 dienoms, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta – 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo diena.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityta E. Š. bausmės dalis, atlikta pagal 2010 m. kovo 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 2 d. apie 1 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. R., stovėjusio namo kieme, durelių stiklus, kurių bendra vertė 140 Lt, padarydami nukentėjusiajam S. R. 140 Lt turtinę žalą.
Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 2 d. naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per išdaužtą automobilio langą įsibrovė į S. R. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo kieme, bei nulauždami vairo užraktą ir išardydami užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo užvesti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo įskaičiuoti į paskirtą bausmę visą laiką, praleistą suėmime, ir paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Apeliantas teigia, kad į jam paskirtą bausmę nebuvo įskaičiuotas laikas nuo 2011 m. birželio 28 d. iki lapkričio 30 d. Pažymi, kad laisvėje norėtų prižiūrėti sunkiai sergančią motiną.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. Š. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, E. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotų veikų kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str., 80 str., 90 str., 91 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas anksčiau 5 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę (1 t. 71–104 b. l.), baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (1 t. 105 b. l.), nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, charakterizuojamas neigiamai (1 t. 107–121, 125 b. l.). E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Nors apeliantas nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau visuma aptartų aplinkybių rodo aiškiai didesnį nuteistojo E. Š. asmens pavojingumą visuomenei, kad E. Š. iš ankstesnių teistumų išvadų nedarė, savo elgesio nepakeitė, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. padarytą baudžiamąjį nusižengimą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, o už Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, nuteistajam pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. paskirta bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta. Pagal BK 187 str. 3 d. paskirtas areštas atitinka BK 49 str., 90 str. 4 d. nuostatas, todėl ir ši bausmė nėra aiškiai per griežta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta ir švelninti bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 92 str. numato bausmės vykdymo atidėjimo galimybę nepilnamečiui asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Iš esmės, teismas galėtų taikyti šį institutą ir nepilnamečiui, kuriam teistumas pagal ankstesnius teismo nuosprendžius neišnykęs, jei konkrečiu atveju nuspręstų, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. Š. taikytinos baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, ir kolegija pritaria tokiai pozicijai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Joniškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi E. Š. skyrė auklėjamojo poveikio priemones (1 t. 77 b. l.), tačiau apeliantas jam paskirtų poveikių priemonių nevykdė, jis nesistengė pasitaisyti ir persiauklėti, todėl Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi skyrė E. Š. griežčiausią priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (1 t. 78 b. l.). Tačiau tai pozityviai apelianto elgesio nepakeitė, jis toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą 2009-03-04, 2009-09-22, 2010-03-19, 2010-03-25, 2010-03-30 nuosprendžiais nepilnamečiui buvo taikytos griežčiausios bausmės – areštas, laisvės atėmimas (1 t. 79–93, 97–98, 101 b. l.). Iš paminėtų nuosprendžių matyti, kad ankščiau, kaip ir šį kartą, E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir deklaravo kritišką savo elgesio vertinimą, tačiau lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, jis toliau dėsningai pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad toks nuteistojo elgesys ir gyvenimo būdas rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas E. Š. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.
Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Š. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes įskaitė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendį atliktą bausmę, nors bausmes bendrinant Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio tvarka ankstesniu nuosprendžiu atlikta bausmė neįskaitoma. Taigi, teismas pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę įskaitė nepagrįstai, tačiau bylą nagrinėjant tik pagal nuteistojo skundą, ištaisyti šią klaidą nėra galimybės (BPK 320 str. 3 d.) Dėl to, apelianto nurodytą laikotarpį, t. y. laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki lapkričio 30 d., papildomai įskaityti į bausmės laiką nėra pagrindo.
Savo skundu nuteistasis apeliuoja į tai, kad laisvėje norėtų prižiūrėti sunkiai sergančią motiną. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. Š. mama D. I. dėl nesikeičiančio sūnaus elgesio nenori jo priimti į šeimą (1 t. 117 b. l.), o be to, byloje nėra duomenų apie jo mamos sveikatą, kad jai reikalinga kito asmens priežiūra. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kolegijos nuomone, yra tik bandymas sušvelninti savo padėtį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.