Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. D., I. V., G. Š., J. D., V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. D., kuriam mirus visą jo turėtą turtą priėmė, valdė, tvarkė jo sutuoktinė pareiškėjos mama A. D., tame tarpe ir bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 10.1100 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). A. D., faktiškai (duomenys neskelbtini) priėmusi savo mirusio sutuoktinio J. D. palikimą, nesikreipė per 3 mėnesius po jo mirties į notarės biurą ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinio turtą negavo. (duomenys neskelbtini) A. D. mirė. Norint gauti paveldėjimo liudijimą reikia teismo sprendimo, patvirtinančio, kad A. D. priėmė savo sutuoktinio J. D. palikimą ir faktiškai jį valdė. Testamentų registre nėra įregistruotų J. D. palikimo priėmimo faktų. Tai, kad A. D. priėmė savo sutuoktinio J. D. palikimą, patvirtins suinteresuoti asmenys J. D. ir A. D. vaikai: A. D., I. V., G. Š., J. D., V. D.. Kelmės rajono 1 jame notaro biure pagal J. D. ir A. D. vaikų J. D., B. A., G. Š., I. V., A. D., pareiškimą yra užvesta paveldėjimo byla dėl jų mamos A. D. palikimo.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims, o kadangi bylos aplinkybės yra aiškios, pareiškimui niekas neprieštarauja, atskirai apie jos nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims nebepraneština (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys A. D., I. V., G. Š., J. D., V. D. yra J. D. ir A. D. vaikai. J. D. mirė (duomenys neskelbtini) A. D. mirė (duomenys neskelbtini). A. D. vardu viešajame registre įregistruotas 10.1100 ha žemės sklypas ir po ½ dalį A. D. ir J. D. vardu gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). 2015-09-22 Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė pareiškėjai išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. 4656, liudijantį apie tai, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra priėmę (duomenys neskelbtini) mirusios A. D. palikimą. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad J. D. palikimo priėmimo faktų nėra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Sprendžiant iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nėra nurodyta minėto turto paveldėtojų, taip pat iš pateiktų į bylą paaiškinimų ir įrodymų, duomenų, kad po J. D. mirties dėl jo turto paveldėjimo buvo kreiptasi į notarą, nėra. Kito nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto sutuoktiniai neturėjo, nurodytą turtą įgijo santuokos metu, būstas registruotas J. D. ir A. D. vardu, žemės sklypas registruotas A. D. vardu, todėl darytina išvada, kad A. D. ir po J. D. mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyveno nurodytame name, (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi juo, kaip jo dalies savininkė. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu turtu rūpinosi kas nors kitas. Palikimą, atsiradusį po J. D. mirties, A. D. priėmė toliau gyvendama nurodytame name, rūpindamasis žeme, pradėjusi valdyti ir sutuoktinio dalį, šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Niekas po J. D. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis spręstina, kad A. D. mirusios sutuoktinio J. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.