- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2VP-13034-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05935-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) antstolio (ės) A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, skolininkas (ė) I. N., skolininko (ės) darbdavys UAB ,,V.“, vadovas I. N., išieškotojas valstybė, atstovaujama Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis (ė) prašė pareiškimu už jo (jos) reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „V.“ vadovei I. N. piniginę baudą (CPK 585 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Pareiškime teismui antstolis (ė) A. B. nurodė, kad jo (jos) kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17,07 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (ės) I. N. pagal Pakruojo raj. apylinkės teisme 2017-09-27 išduotą vykdomąjį raštą, išieškotojui VMI, atstovaujančiai LR valstybę. Taip pat dėl vykdymo išlaidų antstoliui (ei) iš skolininko (ės) išieškojimo.
Antstoliui (ei) pradėjus vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkas (ė) I. N. turėjo jį įvykdyti gera valia remiantis antstolio (ės) dar 2018-01-09 priimtu patvarkymu, tačiau jo neįvykdė, dėl to jos atžvilgiu buvo atlikti ir kiti priverstiniai vykdymo veiksmai: 2018-02-13 surašytas ir išsiųstas patvarkymas skolininko darbdaviui UAB ,,V.“ (vadovas I. N.) dėl skolos išieškojimo iš skolininko (ės) darbo užmokesčio, o 2018-06-05 patvarkymu skolininko (ės) darbdavys įpareigotas per nurodytą terminą pateikti antstoliui (ei) informaciją apie išieškojimo eigą. Nei skolininkė, nei jos darbdavys per antstolio patvarkyme nurodytą terminą nesiteikė pateikti antstoliui informacijos apie išieškojimo eigą. Iki kreipimosi į teismą dienos piniginės lėšos antstoliui (ei) nebuvo pervestos, todėl pastarasis (oji) 2018-09-12 pareiškimu kreipėsi į teismą.
Nurodytas 2018-02-13 patvarkymas kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųsti skolininko darbdavio buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., kuris buvo įteiktas tiek darbdavio įgaliotam asmeniui.
Skolininko darbdavio įgaliotas asmuo I. N. iš vis jokios informacijos antstoliui (ei) nepateikė ir nenurodė ar šiuo metu iš skolininko (ės) yra ieškomas įsiskolinimas pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą.
Antstolio (ės) reikalavimuose skolininko darbdaviui I. N. yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktorius yra darbdavio atstovas vykdymo procese, o vertinant jo elgesį kuomet nevykdomi antstolio reikalavimai, yra pakankamas pagrindas pripažinti tokius veiksmus pažeidžiančiais įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio (ės) reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio (ės) teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kuriam vykdymui yra pateikiami vykdymo procese priimti procesiniai dokumentai, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio (ės) reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininko darbdavio atstovas antstolio (ės) reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką bei, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui (ei) greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko darbdavio vadovui direktorei I. N. skirti piniginę baudą.
Skolininko darbdavio atstovui nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma antstoliui (ei) vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis (ė) teismo prašė:
1. Už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą pinigine bauda nubausti, UAB „V.“ vadovą (ę) I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Pakruojo raj.
Savo reikalavimui pagrįsti antstolis (ė) pateikė teismui ir vykdomąją bylą.
Antstolis (ė) į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant, teismas tenkindamas antstolio (ės) prašymą nusprendė bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Suinteresuoto asmens išieškotojo atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas nusprendė bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Suinteresuotas asmuo skolininkas I. N. irgi neatvyko į teismo posėdį, nors apie bylos nagrinėjimą yra informuota tinkamai. Teismas nusprendė bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Suinteresuotas asmuo skolininko darbdavys UAB „V.“ ir jo atstovas (ė) direktorė I. N. irgi nepateikė teismui savo nuomonės dėl antstolio (ės) pareiškimo ir į teismo posėdį neatvyko. Teismas nusprendė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Atsiliepimas
Skolininkas (ė) 2018-10-15 pateikė teismui atsiliepimą nurodydama, kad sumokėjo antstoliui esamą skolą išieškotojui ir prašė bylą nutraukti. Šiai aplinkybei patvirtinti skolininkas (ė) pateikė teismui 2018-10-09 mokėjimo nurodymą Nr. 717.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis 2018-10-17 pateikė teismui į bylą prašymą nurodydamas, kad jo priimti patvarkymai nėra įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Antstolio pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdant išieškojimą iš skolininko (ės) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740 - 741, 743 str.).
Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas (ABĮ 37 str.).
Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai buvo žinomos ir bendrovės vadovei I. N., kadangi jos analogiškai gali būti nurodomos ir direktorių pareiginiuose nuostatuose. Šios normos yra svarbus teisės šaltinis nustatantis įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.
Antstolio (ės) A. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17,07 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko (ės) I. N., 3 eilės išieškotojui VMI, atstovaujančiai LR valstybę pagal Pakruojo rajono apylinkės teisme 2017-09-27 išduotą vykdomąjį raštą ir atskirai dėl vykdymo išlaidų antstoliui (ei) išieškojimo.
Antstoliui (ei) nustačius, kad skolininkas (ė) I. N. dirba UAB ,,V.“ antstolis 2018-02-13 pagrįstai priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė skolininko darbdaviui, nurodydamas (a) skolą išskaičiuoti iš skolininko atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.) (v. b. Nr. 41-89/2018, 14-15 b. l.). Antstolio (ės) priimtame patvarkyme darbdaviui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išskaičiavimą gali būti skirta bauda (CPK 585, 618 str.). Dėl to darbdavys vienasmeniškai negalėjo nevykdyti išieškojimo ir pagal antstolio (ės) A. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą, nors jis vykdo išieškojimą ir pagal anksčiau kitų antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus. Nagrinėjamos bylos atveju skolininko darbdavys esant antstolio (ės) pateiktam vykdomajam dokumentui dėl skolos iš skolininko išieškojimo ir dėl to kilus abejonėms ar neaiškumams, neatsižvelgiant ir į skolininko pateiktus motyvus, negali vienasmeniškai nuspręsti kada jis gali būti vykdomas tuoj pat ar vėliau. Pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas nedelsiant. Tačiau atliekant išieškojimą iš skolininko taip pat svarbu yra atsižvelgti ir į reikalavimų tenkinimo eilę (CPK 736 str.). Apie savo veiksmus darbdavys privalo informuoti antstolį (ę) kuris (i) yra pateikęs (usi) vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju nei skolininko darbdavys, nei darbdavio atstovas nepateikė teismui į bylą jokio paaiškinimo ir nenurodė pagrįstų aplinkybių kuo remiantis jis (ji) nevykdė išieškojimo pagal antstolio (ės) A. B. pateiktą patvarkymą nuo jo gavimo momento, todėl pripažintina, kad tokie I. N. (ar jos įgalioto asmens) veiksmai neatitinka tikrųjų minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų (1-2 b. l.). Dėl to antstolis (ė) A. B. teisėtai 2018-06-05 patvarkymu kreipėsi į skolininko (ės) darbdavį dėl informacijos pateikimo ir dėl dar 2018-02-13 jo (jos) priimto patvarkymo nevykdymo (v. b., 14-15, 19-20 b. l.). Skolininko (ės) darbdavys ne tik nepateikė atsiliepimo į antstolio (ės) pareiškimą, bet ir nepateikė jokių įrodymų susijusių su antstolio (ės) pateikto patvarkymo darbdaviui dėl informacijos pateikimo nevykdymu. Visi paminėti darbdavio ir konkrečiai bendrovės vadovo direktorės I. N. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir dėl to kilus abejonėms, turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys ir jo atstovas vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišieškoti iš skolininko darbuotojo darbo užmokesčio sumų pagal teisės aktų nuostatas, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio (ės) A. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą.
Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (kartu ir išmokų gavėjas) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojams padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą, - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus argumentai, kad ir kiti įmonės darbuotojai (vyr. finansininkė) analogiškai suvokė atsisakymo motyvus ar buvo padaryti dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojams buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.
Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.
Antstolis (ė), vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. I. N. būdama įmonės vadovu nepateikė teismui įrodymų, kodėl jis (ji) negalėjo įvykdyti antstolio (ės) patvarkymo ar neprivalėjo atlikti jį (ją) įpareigojančių veiksmų. Todėl antstolis (ė) pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.
Antstolis (ė) 2018-09-12 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad UAB „V.“ vadovas (ė) I. N. nevykdė antstolio (ės) 2018-02-13 patvarkymo ir 2018-06-05 patvarkymo dėl informacijos pateikimo. Šių antstolio (ės) pareiškime įvardytų esminių aplinkybių UAB „V.“ vadovas (ė) I. N. leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. I. N. nepagrįstai neatsiliepė į antstolio (ės) patvarkymus. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas gali daryti priešingas išvadas.
Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB „V.“, nei konkrečiai jos (jo) vadovas (ė) I. N.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo I. N. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo (jos) neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant tinkamai ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti pastarąjį nepagrįstu.
Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio (ės) reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d.). Tokie UAB „V.“ vadovo (ės) I. N. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. UAB „V.“ vadovas (ė) I. N. ar jo (jos) atstovas (ė) (vyr. finansininkas (ė)) vykdydamas antstolio (ės) patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalėjo apie tai informuoti antstolį (ę). Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, UAB ,,V.“ vadovas (ė) I. N. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš išieškotojo (os). Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad UAB „V.“ vadovas (ė) I. N. veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su antstoliu (e) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti pastarojo (osios) paskiausią 2018-02-13 patvarkymą. Vengdamas (a) įvykdyti antstolio (ės) A. B. priimtus patvarkymus UAB „V.“ vadovas (ė) I. N. nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a).
Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.
Vykdant antstolio (ės) nurodymą, šiuo atveju antstolio (ės) A. B. pateiktą vykdytiną dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „V.“ vadovas (ė) I. N. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio (ės) pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) nurodytų antstolio (ės) patvarkymų konkrečiai I. N. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais I. N. skirtina 50 Eur bauda už laikotarpį nuo 2018-06-12 (reikalavimo neįvykdymo momento) iki 2018-10-09 įskaitytinai, kuomet į antstolio sąskaitą buvo sumokėta skola išieškotojui.
Tokiai teismo išvadai įtakos turi ir anksčiau šiame teisme tos pačios skolininkės atžvilgiu priimtas analogiškas teismo procesinis sprendimas (Šiaulių apylinkės teismo civ. byla Nr. 2VP-8301-291/2018).
Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.
Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama I. N. už jos veiksmus, susijusius su antstolio (ės) 2018-02-13 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog ji tuo pat metu yra ir UAB ,,V.“ direktorė (v. b., 22-28 b. l.). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine I. N. prievole, nes nėra susijusi nei su jos šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jos atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta I. N. kaip bendrovės vadovui (ei), tačiau baudą jis (ji) turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko (ės) darbdavio bendrovės atstovo vadovo (ės) I. N. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam (jai) skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas (ė) už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
1. Skirti UAB ,,V.“ (į. k. duomenys neskelbtini) vadovui (ei) I. N., (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą už antstolio (ės) reikalavimų per laikotarpį nuo 2018-06-12 iki 2018-10-09 įskaitytinai, nevykdymą.
2. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,V.“ vadovo (ės) I. N. asmeninių lėšų.
3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) A. B., suinteresuotiems asmenims: skolininko darbdaviui UAB „V.“ ir jo vadovui (ei) I. N., skolininkui (ei) I. N. ir išieškotojui VMI, atstovaujančiai LR valstybę.
4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui (ei) vykdomąją bylą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.