- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-05
- Bylos Nr.
- N-62-1737-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2007 m. vasario 10 d., 15⁰⁵ valandą, Šiaulių rajone, kelio Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė 4,72 kilometre vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelio ženklo 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimus, tai yra pravažiavo nesustojęs, kai ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Taip nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 211 punkto reikalavimų. Ši A. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 125 straipsnį.
Institucijos 2007 m. vasario 15 d. nutarime konstatuota, kad A. Š. protokole nurodyta veika padarė ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 410 Lt bauda, o pažeidimas įvertintas 8 balais (ATPK 130² straipsnio dalis „Pastaba“).
A. Š. 2007 m. vasario 15 d. nutarimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė. Privažiavęs prie pervažos pamatė, kad dega leidžiantis važiuoti per pervažą šviesoforo signalas ir todėl jis, nesustojęs prieš stovintį ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, pravažiavo per pervažą. Teigė, kad degant leidžiamam geležinkelio pervažos šviesoforo signalui jis neprivalo sustoti prie kelio ženklo Nr. 204. Tai spręstina vadovaujantis KET 210 bei 213 punktų nuostatomis.
Institucija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas vadovaujasi KET 210 punktu, kuris kalba apie važiavimo tvarką sankryžose, o ne geležinkelio pervažose. KET aiškinti ar plečiamai komentuoti negalima. Tokiu atveju prarastų prasmę KET skirsnis, kuris aptaria konkrečiai važiavimą per geležinkelio pervažą. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklėse numatyta, kad kelio ženklas statomas bei pastatymo vietą, t.y. kokiu atstumu nuo pervažos statomas, nustato taisyklių 16 punkte nurodytos sudėties komisija, bet ženklas turi būti statomas ne arčiau kaip 10 metrų atstumu nuo kraštinio bėgio. Kiekvieną rudenį ir pavasarį vyksta geležinkelių pervažų apžiūros, kuriose dalyvauja ir policijos atstovas. Jų metu sprendžiama, kokie ženklai turi būti įrengti, kaip įrengti. Kelio ženklų įrengimo standarte yra nurodyta, kad ženklą 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“ prieš geležinkelio pervažą rekomenduojama statyti, jeigu pervaža nesaugoma ir blogas matomumas. Blogas matomumas yra tada, kai arčiau kaip 50 metrų atstumu esančiam nuo pervažos vairuotojui artėjantis traukinys matomas mažesniu kaip 400 metrų atstumu. Ši geležinkelio pervaža nėra sergima, šviesoforas tik informacinio pobūdžio. Baltas mirksintis šviesoforo signalas informuoja vairuotoją, kad veikia šviesoforas, bet nesuteikia pirmumo. Vairuotojas privalėjo sustoti prie STOP ženklo, kadangi jis yra įrengtas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 26 d. nutartimi A. Š. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nei viena iš šalių neginčija, jog prieš pervažą buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 204 "Važiuoti nesustojus draudžiama" ir pervaža reguliuojama šviesoforu. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta ir šio fakto niekas neginčija, jog A. Š. važiuojant per pervažą degė leidžiamas šviesoforo signalas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pervažą pravažiavo nesustodamas prie kelio ženklo Nr. 204 "Važiuoti nesustojus draudžiama". Šis kelio ženklas pagal KET apibrėžimą reiškia, kad jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, o jei jos nėra - prieš ženklą. A. Š. argumentus dėl vadovavimosi KET 210 punktu teismas įvertino kritiškai, nes minėtas punktas yra priskirtas XVIII skyriui, reglamentuojančiam važiavimo per sankryžas tvarką. Vadovaujantis KET 37 punktu, taip pat atsižvelgus į KET XIX skyrių, KET 210 punktas netaikytinas sprendžiant klausimus, susijusius su važiavimu per geležinkelio pervažas. Pareiškėjo argumentus dėl KET 213 punkto taikymo teismas taip pat vertino kritiškai nurodęs, kad šis punktas reglamentuoja vairuotojo pareigas tada, kai prie pervažos artėja bėginė transporto priemonė, taip pat tuo metu, kai važiuoti per pervažą yra draudžiama, o nagrinėjamu atveju niekas neginčija, jog pažeidimo padarymo metu pervažos signalizacija nebuvo sugedusi, pervažoje degė leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas ir jokios artėjančios bėginės transporto priemonės tuo metu nebuvo. Važiavimo per geležinkelio pervažas tvarką, kai nėra kokių nors specialių sąlygų (nėra artėjančios bėginės transporto priemonės, per pervažą nedraudžiama važiuoti), reglamentuoja KET 211 punktas. Vadovaujantis šiuo punktu vairuotojui važiuojant per geležinkelio pervažą privalu vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neatsižvelgiant į tai, koks geležinkelio pervažos šviesoforo signalas tuo metu švietė, privalėjo sustoti prie kelio ženklo "Važiuoti nesustojus draudžiama", nes jis, įvažiuodamas, t. y. iki kirsdamas geležinkelio pervažą, pirmiausiai turėjo vadovautis kelio ženklais, tame tarpe ir prieš pervažą pastatytu kelio ženklu "Važiuoti nesustojus draudžiama". Teismas konstatavo, kad A. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį patrauktas bei administracinė nuobauda jam skirta teisėtai ir pagrįstai.
III.
A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. kovo 26 d. teismo nutartį ir Institucijos 2007 m. vasario 15 d. nutarimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Reguliuojamoje geležinkelio pervažoje jis privalėjo vadovautis KET 213 punktu.
2. Teiginiai, kad šviesoforas yra tik informacinio pobūdžio, jog baltas mirksintis signalas tik informavo vairuotoją, kad jis veikia, tačiau nesuteikė pirmumo, jam neaiškūs, nes KET apibūdina šį šviesoforą kaip „šviesoforą eismui per geležinkelio pervažas reguliuoti“. Šiuo atveju reikia vadovautis KET 117.10 punktu.
3. KET 210 punktas buvo nurodytas tik kaip pavyzdys, aiškiai nustatantis važiavimo per sankryžas tvarką, nes XIX skyriuje tokio aiškumo trūksta.
4. KET nėra nurodyta, kaip reikia elgtis, kai šviesoforas eismą leidžia, bet yra įrengtas kelio ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“.
5. Teismas neatsižvelgė į jo prašymą kreiptis į įstatymo leidėją, kad būtų išaiškinta, kaip teisingai reikia vadovautis KET 211 punktu važiuojant per šviesoforo reguliuojamą geležinkelio pervažą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
KET XIX skyriaus normos reglamentuoja važiavimo per geležinkelių pervažas tvarką, tad nagrinėjamam atvejui turi būti taikomos būtent šiame skyriuje esančios teisės normos.
Minėto KET skyriaus 211 punkto nuostatos įpareigoja vairuotojus, įvažiuojančius į geležinkelio pervažą bei važiuojančius ja, vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Būtent šio KET punkto nesilaikymu ir yra kaltinamas A. Š. .
Iš bylos medžiagos matyti ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad įvykio vietoje prieš geležinkelio pervažą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, kuris, vadovaujantis KET 1 priedo 5 punktu, nagrinėjamu atveju įpareigojo vairuotoją sustoti prieš "Stop" liniją, o jeigu jos nėra - prieš ženklą. Ties minėta pervaža taip pat yra įrengtas šviesoforas, kuris įvykio metu degė balta mirksiančia šviesa. Vadovaujantis KET 117.10 punktu baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pareiškėjas teigia, kad jam nėra aiškios vairuotojo pareigos esant tokiam eismo reguliavimui, tačiau šios pareigos yra aiškiai sureglamentuotos minėtų teisės normų. Baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, tačiau jokiu būdu neatleido vairuotojo nuo pareigos laikytis ir kelio ženklo Nr. 204 reikalavimų. Ši pareiga yra reglamentuota jau minėtame KET 211 punkte, kuriame nėra jokių išlygų, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Nuo pareigos laikytis minėto kelio ženklo reikalavimų neatleidžia ir KET 213 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujasi pareiškėjas. Tuo labiau, kad minėtame punkte yra reglamentuoti vairuotojo veiksmai praleidžiant artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokios situacijos nagrinėjamu atveju nebuvo.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. nesustojo ties įvykio vietoje buvusiu kelio ženklu Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti, tad jo veikoje ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.