Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam T. T., jo atstovei pagal įstatymą A. T., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Svetlanai Čumačenko, Vygintui Aukštuoliui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 2017-03-20 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamo poveikio priemones, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. 2016-11-25, apie 22 val., ties Suomių g., namu Nr. 21E, Kaune, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą, t. y. visiems kartu priėjus prie nukentėjusio nepilnamečio P. P., gim. 1999, T. T. jo paklausė, ar jis nori į galvą. Po to, T. T. ir kiti nenustatyti asmenys sudavė nukentėjusiam P. P. ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiam muštines žaizdas dešiniame antakyje, kairės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairiame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusio P. P. sveikatą, ir veikdami grupe, atimdami galimybę nukentėjusiam priešintis, T. T. ištraukė iš P. P. rankos mobiliojo ryšio telefoną „iPhone S6“ 900 eurų vertės, su ausinėmis „Apple Air Pods“ 20 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiam P. P. priklausantį 920 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pirmas sudavė smūgius nukentėjusiam nepilnamečiui P. P., tačiau nepripažįsta atėmęs iš jo telefoną. Jis paaiškino, kad 2016-11-25, apie 22 val., kartu su keliais, tik iš matymo pažįstamais vaikinais, kurių vardų ir pavardžių, pravardžių, gyvenamųjų vietų jis nežino, ėjo Suomių gatve, Kaune, autobusų stotelės link. Pamatė einantį vaikiną, kurį vienas iš jų užkalbino. Ką jie kalbėjo, jis neprisimena. Jis pats priėjęs prie nukentėjusio liepė jam eiti nuo jų. Pripažįsta, kad jis pirmas nukentėjusiam trenkė dešine ranka į veidą. Tada P. pradėjo bėgti nuo jų. Po to, jis vienas ėjo į stotelę. Tuo metu jam paskambino mama. Kadangi kalbėjosi su mama, nematė, kas toliau vyko tarp P. ir tų tik iš matymo pažįstamų vaikinų. Jis vienas atėjo į stotelę, kur laukė autobuso. Apytiksliai po 2 minučių atėjo tie nepažįstami vaikinai ir jam parodė, kad jie atėmė iš P. „iPhone“. telefoną. Su tais vaikinais jis išsiskyrė. Vienas grįžo namo. Telefono neėmė. 2016-11-27, apie 13 val., pas jį į namus atėjo P. su tėvu ir policijos pareigūnais. Jie pareikalavo atiduoti telefoną. Bet jis to telefono negrobė, todėl neturėjo ką atiduoti. 2016-11-27, dienos metu, jis gatvėje sutiko tą vaikiną, kuris jam A. Juozapavičiaus prospekte 2016-11-25 vakare rodė telefoną. Tada jis iš to nepažįstamo vaikino paėmė telefoną ir atidavė mamai.

Motyvuojamoji dalis

Be T. T. parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjęs nepilnametis P. P. parodė, kad 2016-11-25, apie 22 val., jis ėjo nuo A. Juozapavičiaus pr. link Sodų gatvės. Iš priekio pamatė ateinant grupę vaikinų, kurie jį užkalbino, klausinėjo, koks jo vardas, klausė, iš kur jis. Klausė apie J. R., kuris yra jo kaimynas ir draugas. Vienas iš grupės vaikinų, T., buvo aiškiai neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vaikinai, ėmė jį įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais. Po to, T. vieną kartą dešine ranka trenkė jam į veidą. Tada prisidėjo ir T. visi draugai. Kažkuris iš vaikinų dar kartą trenkė jam ranka į veidą. Po šio smūgio jis nugriuvo ant žemės, išsitraukė rankas iš striukės kišenės. Dešinėje rankoje buvo jo telefonas „iPhone“ su prijungtomis ausinėmis. Nugriuvus ant žemės, T. jam iš rankos išplėšė telefoną. T. T. toliau jį spardė ir nebuvo niekur atsitraukęs. Iš visų jam suduotų smūgių, kurių buvo apie 20, T. smūgių buvo daugiausiai. Buvo mušamas apie 10 min. Mano, kad galėjo prarasti sąmonę. Jį paspardę vaikinai nuėjo tolyn. Tada jis atsistojo ir nuėjo namo. Apie viską pranešė tėvams. Iki įvykio žinojo, kad T. vadina „T.“. Po įvykio sužinojo, kad T. gyvena Juozapavičiaus pr., Kaune. Buvo nuėjęs pas T. į namus su tėčiu ir policijos darbuotojais. Kai buvo mušamas, užpuolę vaikinai nieko nekalbėjo. Kai vienas vaikinas pasakė baigti, tada visi nuėjo. Prieš pradedant jį mušti, T. pasakė „nori į galvą?“. Įvykio metu jam buvo išpurvinta striukė ir suplėšyti džinsai. Kitų vaikinų negali įvardinti, visų atpažinti negalėtų. Po įvykio jis žiūrėjo T. T. paskyrą tinklalapyje „Facebook“. Jis ten turi daug draugų. Nei vieno jis neatpažino, kaip jį užpuolusio asmens.

2017-08-09 akistatos tarp nukentėjusio P. P. ir įtariamojo T. T. metu, P. P. patikslino, kad apie J. R. jo klausė ne T. T., klausė, ar jis keršys ir panašiai. T. T. to įvykio metu jį keikė, klausė, ar nori į galvą, sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 kartų, į galvą ir kitas kūno vietas. Jis nieko negrasino, tik įžeidinėjo ir keikė, nieko nereikalavo. Neatsimena, kada parkrito, jį ir toliau mušė gulintį. Visi kiti septyni, taip pat jį spardė ir mušė kumščiais. Kiti nieko nereikalavo. Telefoną su ausinėmis paėmė T. T.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl ir sakė, kad jis buvo neblaivus. T. T. parodė, kad šio įvykio pradžioje sudavė tik du smūgius, o paskui nuėjo, nes paskambino mama. Atsiprašo nukentėjusiojo už smūgių sudavimą. Patvirtino, kad jį vadina „T.“ (1 t., b. l. 45-47).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2016-11-25 iš jo sūnaus P. P. buvo pagrobtas telefonas „iPhone“. Pagrobtame telefone yra programa, kuri rodo telefono buvimo vietą. Pagrobimo metu telefonas nebuvo išjungtas. Kitą dieną, tai yra 2016-11-26, dienos metu jis kompiuteryje pradėjo sekti, kur yra pagrobtas telefonas. Pats telefonas neveikė, tačiau rodė jo buvimo vietą. Kai telefonas išjungtas, telefonas nerodo jo tikslios buvimo vietos. Po įvykio telefonas buvo Žemųjų Šančių mikrorajone, tai yra tame rajone, kur ir telefonas buvo pagrobtas. Konkrečiai, tai Vokiečių gatvėje, Kranto alėjoje, Krantų gatvelėse. 2016-11-26 dienos metu telefonas buvo išjungtas, tačiau jo paieškos programa rodė, kad telefonas yra A. Juozapavičiaus prospekte, esančioje „Rimi“ parduotuvės teritorijoje. Į šį atstumą ir pakliūva T. T. namai, kurie yra šalia „Rimi“ parduotuvės. Kai 2016-11-26 ieškojo telefono, buvo išsikvietęs policijos pareigūnus. Policijos pareigūnus kvietė, nes tikėjosi rasti telefoną ir asmenį, kuris tuo telefonu naudojasi. Telefono ir įtariamųjų nerado. 2016-11-27 jis su policijos pareigūnais nuvyko į T. T. namus. Duris atidarė jo mama, paklausus, kur „T.“, mama pasakė, kad jis namuose. Kai 2016-11-27 jis su policijos pareigūnais buvo pas T. T., šis pasakė, kad telefono neturi, tačiau gali paskambinti draugui, kuris atneš telefoną. T. T. kažkam skambino, tačiau pokalbis neįvyko. Tada T. T. pasakė „aš tą storą užmušiu“ ar panašiai. P. iš pradžių nebuvo tikras dėl to vaikino, tačiau kai išgirdo kalbant T. T., iškart vienareikšmiškai patvirtino, kad tai jis, tas pats, kuris jį sumušė ir atėmė telefoną. Jis sakė, kad buvo tamsu, jie vilkėjo tamsiai, buvo su gobtuvais. Jis jų neįsidėmėjo. Akivaizdu, kad plėšikai nebuvo atrakinę telefono ir nebuvo į jį įdėję jokios kitos telefono kortelės, taigi, juo pasinaudoti negalėjo.

Liudytojas J. R. parodė kad P. P. pažįsta. Jis yra jo draugas, gyvena šalia. Žino, kad jį sumušė ir iš jo telefoną pagrobė T. T.. Tai sužinojo iš paties P.. Paties įvykio jis nematė. Iš P. sužinojo, kad jį mušė ir daugiau asmenų, kurių jis nepažįsta. Jis nežino, kas jie tokie. Kitą dieną po šio įvykio jis kartu su P., jo tėčiu ir policijos pareigūnais vyko prie T. T. namų. Jis pats vyko dėl to, kad P. P. tėčiui parodytų, kur gyvena T. T.. Buvo taip, kad jis stovėjo prie T. T. namo kieme, iš namų išėjo T. T. su savo mama. Mama neleido nieko T. T. kalbėti, nes kieme buvo policijos pareigūnai. Jis išgirdo, kad T. T. pasakė frazę „aš telefono neėmiau, jį paėmė Š., septintokas". Kas tas „Š. septintokas“, jis nežino. Daugiau apie P. P. apiplėšimą nieko nežino.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2016-11-26, apie 22 val., Suomių gatvėje, Kaune, buvo sumuštas jos sūnus P.. Iš jo buvo pagrobtas mobilus telefonas „iPhone“, kurio vertė 900 eurų, ir telefono ausinės, kurių vertė 20 eurų. Įvykio metu buvo išpurvinti sūnaus drabužiai. Be to buvo suplėšyti džinsai. Dėl džinsų suplėšymo jai padaryta 30 eurų žala.

Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyr. patruliu. 2016-11-27 patruliavo su vyr. patruliais T. T. ir V. P.. Apie 13 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas radijo ryšiu davė užduotį nuvykti į Kranto 18-tąją gatvę, kur lauks nukentėjęs asmuo. Atvykus į nurodytą vietą, pareigūnus pasitiko vyras ir jo sūnus, kurių vardų ir pavardžių, neprisimena. Vyras paaiškino, kad prieš dvi dienas buvo sumuštas jo sūnus, iš kurio buvo pagrobtas mobilus telefonas. Vyras pasakė, kad žino, kur gyvena vienas iš užpuolikų. Vyras paprašė nuvykti pas tą užpuoliką į jo namus, kur bus galima sulaikyti vieną įtariamąjį ir, galbūt, surasti pagrobtą telefoną. Su minėtu vyru ir jo sūnumi nuvyko į jų nurodytą butą, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Rado apie 16 metų vaikiną ir jo mamą. Nukentėjęs nepilnametis pasakė, kad bute buvęs vaikinas prieš dvi dienas dalyvavo jo apiplėšime. Įtariamasis patvirtino, kad jis prieš dvi dienas dalyvavo nukentėjusio užpuolime. Sakė, kad telefonas yra pas jo pažįstamus. Telefoną pažadėjo grąžinti. Kur tiksliai ir pas ką yra telefonas, tas vaikinas nepasakė. Daugiau apiplėšimo detalių neatskleidė. Bute telefonas nebuvo rastas.

Iš liudytojo T. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyr. patruliu. 2016-11-27 patruliavo su kolegomis patruliais D. J. ir V. P.. Apie 13 val. Kauno AVPK budėtojas radijo ryšiu pranešė, kad reikia nuvykti į Kranto 18-tąją gatvę, kur lauks nukentėję asmenys. Nuvykus į minėtą gatvę, juos pasitiko A. P., kuris paaiškino, kad 2016-11-25 buvo sumuštas jo sūnus ir iš jo pagrobtas mobilus telefonas. A. P. pasakė, kad jis žino vieną vaikiną, kuris galimai užpuolė, sumušė jo sūnų ir jo pagrobė mobilų telefoną „iPhone“. A. P. pasakė vaikino vardą ir pavardę, tai T. T.. A. P. pasiūlė nuvykti į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kur bus galima sulaikyti įtariamąjį ir, galbūt, surasti telefoną. Su kolegomis D. J., V. P., pranešėju A. P. ir jo sūnumi atvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Bute buvo T. T. ir jo mama A. T.. T. T. iš karto prisipažino, kad jis buvo, kai 2016-11-25 vakare buvo apiplėštas A. P. sūnus, tačiau teigė, kad jokio telefono jis negrobė, telefono neturi. T. T. pasakė, kad jis žino, kur yra tas pagrobtas telefonas, pažadėjo jį grąžinti, tačiau su kuo įvykdė nusikaltimą jis atsisakė pasakyti, kur tiksliai yra telefonas, taip pat atsisakė pasakyti. Tiksliau ir aiškiau apie nusikaltimą atsisakė aiškinti. Vis kartojo, kad nieko neaiškins. A. P. sūnus pasakė, kad kai jis 2016-11-25 buvo sumuštas, tikrai buvo T. T. (1 t., b. l. 64-65).

Iš pareiškėjo A. P. pareiškimo matyti, kad 2016-11-25, apie 22 val., Kaune, Suomių g. 21E, jo sūnus P. P. ėjo namo ir susitiko iš matymo pažįstamus septynis jaunuolius, kurie užkalbino jį dėl kito sužaloto vaiko pereitą dieną, o po to ėmė jį mušti, sūnus prarado sąmonę, buvo spardomas ir iš jo rankų ištraukė jo mobilaus ryšio „iPhone S6“, kuriame buvo įdėta „Omnitel“ ryšio Sim kortelė telefono numeris (duomenys neskelbtini). Po įvykio kreipėsi į medikus, sūnui siuvo abu antakius, buvo suplėšyta striukė, kelnės (1 t., b. l. 25).

2016-11-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta Suomių g., prie 21E namo, Kaune, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 89-90).

2016-11-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3077/2016(02), Nr. pG947/2017(02) nurodyta, kad P. P. padarytos muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, kairiame rieše, kairiame kelyje, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose galėjo būti padarytos kumščiu ar spiriant; odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo būti padaryti nugriuvus, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, kairiame rieše galėjo būti padaryti nugriuvus ar rankomis dengiantis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-11-25 (1 t., b. l. 99-100, 105-106).

2017-09-15 specialisto paaiškinimo protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė Sigita Bielevičienė paaiškino, kad sužalojimai P. P. galėjo būti padaryti ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais (b. l. 107).

2017-06-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau - Kauno AVPK Kauno m. Panemunės PK VS) vyriausiosios tyrėjos L. V. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad jos žinioje yra ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-55318-16 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nepilnamečio P. P. apiplėšimo. Pranešimas apie įtarimą šioje medžiagoje įteiktas nepilnamečiui T. T., kuris neigia savo kaltę dėl apiplėšimo, neneigia tik sudavęs pirmą smūgį nukentėjusiam, o paskui vienas pasišalinęs iš įvykio vietos. ROIK Nr. 0116000660154 užfiksuota, kad apie šį įvykį A. P. (nukentėjusio tėvas) telefonu pranešė policijai (užfiksuotas pranešimo laikas 22 val. 48 min.). Iš gautų įtariamojo T. T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo mamos A. T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ryšių kontrolės duomenų nustatyta, kad 2016-11-25 jų tarpusavio ryšys paskutinį kartą buvo 19 val. 20 min., o kitas tik 2016-11-25, 22 val. 41 min., t. y. jau gerokai po įvykio. Toliau ryšys epizodiškai palaikomas iki 2016-11-25, 23 val. 47 min. bei kitos dienos ryte nuo 7 val. 48 min. (2 t., b. l. 81).

BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Išklausius teisme nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis T. T., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, P. P. priklausantį turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai P. P. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis T. T. teisme teigė, kad pripažįsta kaltę dėl P. P. sumušimo, tačiau nepripažįsta iš jo atėmęs telefoną ir ausines. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis T. T. mušė P. P. ir iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną su ausinėmis. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad smurtas buvo vartojamas nukentėjusiojo atžvilgiu. Smurto pasekmė – nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuotas specialisto išvadoje. Akivaizdu ir tai, kad smurtas buvo naudojamas siekiant pagrobti turtą, smurto naudojimo metu buvo pasikėsinta užvaldyti nukentėjusio turtą, tai yra telefoną. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį. Šioje byloje nustatyta, kad tuo pačiu metu buvo naudojamas tiek smurtas, tiek turto grobimas. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo veika atitinka BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Nagrinėjamu atveju tai, kad kaltinamasis T. T. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje požymius, kurie atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčią, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Kaltinamojo T. T. parodymus, kad jis tik mušė nukentėjusį P. P., bet nepagrobė jo mobiliojo ryšio telefono ir ausinių, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, jo parodymai nesikeitė viso proceso metu, jis posėdžio metu nurodė, kad būtent T. T. jam pirmas trenkė į veidą bei pagrobė jo telefoną. Aplinkybių, kurios verstų abejoti nukentėjusio P. P. duotais parodymais, nėra.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui T. T., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. T. T. teistas, baustas administracine tvarka.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informuoja, kad T. T. motina A. T. socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota. Motina viena augina sūnų, visi berniuko poreikiai šeimoje tenkinami. T. T. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2015 metų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams berniukas yra žinomas kaip vaikas epizodiškai darantis teisės pažeidimus ir nusikaltimus. Kauno apylinkės teismo T. T. buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo. T. T. motina A. T. Kauno apylinkės teismo 2012-11-12 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-6409-668/2012 buvo nubausta įspėjimu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo 2014-10-27 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-8649-825/2014 buvo nubausta įspėjimu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 94).

Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio T. T. charakteristikoje pažymima, kad jis charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 96), Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgus į visas aplinkybes, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2017-03-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką už kurią yra teisiamas padarė iki ankstesnio nuosprendžio paskelbimo, mokosi, mokykloje vertinamas patenkinamai, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad T. T. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant, paskiriant artimesnį bausmės vykdymo termino vidurkį nepilnamečiams, taip pat paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – paketai su nepilnamečių liudytojų apklausos protokolais, pliktini byloje, mobilusis telefonas „iPhone 6S“, grąžintas A. P., paliktinas jam pačiam, džinsinės kelnės, grąžintos D. P., paliktinos jai pačiai.

Civiliniai ieškiniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjęs P. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusio įstatyminė atstovė D. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 50 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis su ieškiniais sutinka tik iš dalies, nes mano, kad jie yra per dideli.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjęs ir jo atstovė patyrė turtinę žalą, kadangi buvo sugadintos kelnės 50 eurų vertės. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

1975-03-15 Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiu. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007).

Teismo nuomone, šioje byloje teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti, nagrinėjamas atvejis atitinka ankščiau minėtas išimties sąlygas, todėl D. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl sūnaus sveikatos sutrikdymo.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo P. P.. Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs P. P. ir jo įstatyminė atstovė D. P. patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jų gyvenimo ritmas, t. y. jiems buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamojo T. T. veiksmais nukentėjusiam P. P. padarytą neturtinę žalą vertina 1000 eurų, o jo atstovei D. P. 350 eurų.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 6.276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis T. T. yra nepilnametis, pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti nukentėjusio ir jo atstovės prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala priteistina iš jo įstatyminės atstovės, nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos nepilnametis sūnus – kaltinamasis T. T. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 – 305 straipsniais, 307 –308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017-03-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus - paketą, kuriame yra CD-R „Titanum“ su nepilnamečio liudytojo P. P. apklausos įrašais, paketą, kuriame yra CD-R „Titanum“ su nepilnamečio J. R. apklausos įrašais ir paketą, kuriame yra CD-R „Titanum“ su nepilnamečių liudytojų M. E. G., M. T., M. A. apklausų įrašais, palikti byloje, A. P. grąžintą telefoną ir D. P. grąžintas džinsines kelnes, palikti jiems patiems.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš T. T., priteisti, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš A. T., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai T. T. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti 1000 eurų P. P. neturtinei žalai atlyginti ir D. P. 50 eurų turtinei ir 350 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.