- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- AN2-88-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00193-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria D. R. skundas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 16 d. nutarimo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2020 m. liepos 16 d. nutarimu D. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 21.33 val., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklą Nr. 503, 1 priedas (vienpusis eismas), įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną, apsisuko ir važiavo prieš eismą, kai kelio ženklas nurodo, kad eismas vyksta viena kryptimi, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (tolia – KET) 8 punkto, 503 punkto, 1 priedas, reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. R. paskirta 30 eurų bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurie 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2020 m. liepos 16 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį.
3.1. Apeliantas teigia, jog ginčas byloje kilo todėl, kad policijos patruliai G. Č. ir G. V., surašydami administracinės teisės pažeidimo protokolą, piktybiškai nevertino visų vairuotojų daromo KET pažeidimų aplinkybių ir piktybiškai ignoravo Policijos veiklos įstatyme įtvirtintus policijos veiklos principus - pagarbos žmogaus teisėms ir humanizmo.
3.2. Skunde nurodoma, jog ginčas su pareigūnais įvyko (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesio vakarą. Atvažiavus nuo autostrados ir lėtai važiuojant pagrindine miesto gatve, dešinėje gatvės pusėje dėmesį patraukė ryškiai šviečiantis efektingas fontanas. Norėdamas jį apžiūrėti, pasuko į pirmą gatvę, į dešinę. Tai buvo plati trumpa gatvelė, visiškai tuščia, vedanti link (duomenys neskelbtini). Susidarė įspūdis, kad tai buvo neseniai asfaltuota gatvė, kurioje nebuvo jokio horizontalaus ženklinimo. Sustojo gatvelės priekyje prie ženklo, žyminčio invalidų stovėjimo vietas. Išlipęs iš automobilio pamatė pusiau įstrižai pritvirtintą rodyklę - 5 m. Suprato, kad pirmi 5 m iki ženklo skirti invalidams, todėl vėl sėdo prie vairo ir atbulas pavažiavo 5 m ir nuėjo filmuoti ryškiai šviečiančio fontano. Toks ženklinimas yra netinkamas. Pirma, įstrižai krypties neturi būti tvirtinamos, jokios papildomos lentelės. Antra, Nr. 802 lentelė nurodanti kryptį arba atstumą iki objekto 5 m yra klaidinanti, nes ji matosi tik išlipus iš automobilio. Šioje vietoje turėtų būti papildoma lentelė Nr. 805 arba 807, aiškiai matoma iš automobilio.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, įvažiuodamas į gatvelę, negalėjo matyti, kad tai vienos krypties eismas, nes akino ryškus fontanas ir nebuvo jokio papildomo horizontalaus ar vertikalaus ženklo ar „plytos“ (ji yra formaliai pastatyta, o tiksliau paslėpta toli už posūkio). Jei būtų žinojęs, kad tai vienos krypties eismas, tai sustojęs prie ženklo, žyminčio invalidų stovėjimo vietas ir tik išlipęs pamatęs kad pirmi 5 metrai rezervuoti, būtų privalėjęs sukti ratą aplink kvartalą ir iš naujo statyti automobilį.
3.4. Skunde taip pat pažymima, jog apylinkės teismo nutartyje yra nutylėti ir neaptarti esminiai liudytojo G. Č. parodymai teismo posėdžio metu, kad: ,,dažniausiai tai būna ne vietiniai vairuotojai“, kuriuos suklaidina apgaulingas ženklinimas ir kuriuos jis byloje minimoje (duomenys neskelbtini) gatvėje pagauna ir nubaudžia. Tiek I. B. nutarime, tiek G. Č. 2020 m. gegužės 19 d. protokole yra daug gramatinių ir rašybos klaidų, dėl ko raštą atsiuntė Valstybinė kalbos inspekcija ir dėl ko turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių oficialių dokumentų teisėtumo. 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis surašyta ir remiantis atvirai melagingais liudytojų I. B., G. Č. ir G. V. parodymais, kad kelio ženklas, nurodantis „eismas draudžiamas“ yra galiojantis, jis nėra pakeistas ar panaikintas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. D. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis byloje esančiais įrodymais, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad D. R. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutartimi pakankamai išsamiai pasisakyta dėl apelianto veiksmų inkriminuojamo administracinio nusižengimo kontekste, aptariant kiekvieną įrodymą atskirai bei vertinant jų visumą bei pasisakyta dėl skundo argumentų. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apelianto kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad D. R. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
8. ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tame tarpe už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju D. R. nubaustas už kelio ženklo 1 priedas Nr. 503 (vienpusis eismas - kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi) nesilaikymą, kadangi įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną, apsisuko ir važiavo prieš eismą, kai kelio ženklas nurodo, kad eismas vyksta viena kryptimi.
9. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog, važiuojant pagrindine miesto gatve, dešinėje gatvės pusėje dėmesį patraukė fontanas. Norėdamas jį apžiūrėti, pasuko į pirmą gatvę, į dešinę, kurioje nebuvo jokio horizontalaus ženklinimo. Po kiek laiko vėl sėdo prie vairo ir atbulas pavažiavo 5 m ir nuėjo filmuoti fontano. Teigia, kad įvažiuodamas į gatvelę, negalėjo matyti, kad tai vienos krypties eismas, nes akino ryškus fontanas ir nebuvo jokio papildomo horizontalaus ar vertikalaus ženklo, ar „plytos“. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, laiko gynybine versija, kadangi apelianto keliamą versiją paneigia byloje esanti įrodymų visuma. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas apylinkės teisme, D. R. savo kaltės iš esmės neneigė, pripažindamas, kad įvažiavo į gatvę, kurioje yra vienpusis eismas, važiavo priešais eismą, nes jį suklaidino kelio ženklinimas. Versija, kad jis nežinojo, kad tai vienpusio eismo gatvė ir to nepastebėjo iškelta tik apeliaciniame skunde.
10. Apelianto kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina liudytojo G. Č., apklausto pirmosios instancijos teisme parodymai apie tai, kad 2020 m. gegužės 19 d. vakare, patruliuojant su pareigūne G. V., pastebėjo, kad ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, prieš eismą važiuoja automobilis „Toyota“, kurį vairavo D. R.. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio liudytojo tarnybiniame pranešime (b. l. 16). Šias aplinkybes patvirtino ir apylinkės teisme apklausta liudytoja G. V., nurodydama analogiškas aplinkybes. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime gausu gramatinių klaidų, todėl turėtų būti sprendžiamas šio dokumento teisėtumo klausimas. Sutiktina su apeliantu, kad 2020 m. gegužės 20 d. liudytojo G. Č. tarnybiniame pranešime išties yra gramatinių klaidų, tačiau tai nepaneigia tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių teisingumo. Juo labiau, kad tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų G. Č. ir G. V. parodymai.
11. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. R., vairuodamas automobilį, pažeidė kelio ženklą Nr. 503, 1 priedas (vienpusis eismas), įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną, apsisuko ir važiavo prieš eismą. Nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina paties apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis įvažiavo į gatvelę, kurioje vienpusis eismas, važiavo prieš eismą, tačiau teisinasi, kad yra klaidingas ženklinimas ir jis negalėjo matyti, kad eismas šioje gatvėje vykdomas viena kryptimi. Nusižengimo faktą patvirtino ir apylinkės teisme apklausti liudytojai G. Č. ir G. V., kurie matė nusižengimo padarymo aplinkybes, jas užfiksavo tarnybiniame pranešime ir sustabdė apeliantą, surašydami administracinio nusižengimo protokolą. Teismas remiasi šių liudytojų parodymais, priešingai, nei teigiama skunde, kaip teisingais, patikimais, kadangi nenustatytas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis pakenkti apeliantui.
12. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad neva D. R., sukdamas į gatvelę, kurioje eismas vyksta viena kryptimi, nematė ženklo, kad tai vienpusio eismo gatvė, kadangi buvo akinamas ryškaus šviečiančio fontano ir nebuvo jokio papildomo horizontalaus ar vertikalaus ženklo ar „plytos“. Šios apelianto nurodytos aplinkybės liudija, kad jis pats nebuvo atidus, važiavo nedėmesingai, nors, vairuodamas automobilį, turėjo įdėmiai ir atidžiai stebėti kelio ženklus ir jais vadovautis. Nors skunde teigiama, kad D. R. principingai laikosi KET, tačiau byloje esantis išrašas iš administracinių nusižengimų registro liudija priešingai, t. y. kad D. R. piktybiškai pažeidinėja KET (5 metų laikotarpyje baustas 12 kartų, iš jų net 7 kartus už KET pažeidimus). Šios aplinkybės patvirtina, kad D. R. yra sistemingas pažeidėjas.
13. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas kelio ženklinimas, teigiant, kad jis yra klaidingas. Pasisakant dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kelio ženklinimo teisėtumo klausimas nesprendžiamas. Bendrosios kompetencijos teismas vertina, ar nagrinėjamu atveju buvo laikytasi KET taisyklių, tačiau neprivalo įrodinėti kelio ženklinimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat neanalizuoja norminių teisės aktų, nustatančių kelio ženklinimą, pagrįstumo ir jų pagrindu pastatytų kelio ženklų, kadangi šiuos klausimus vertina kompetentingos institucijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad liudytojai G. Č., G. V. ir I. B., apklausiami apylinkės teisme, nurodė, kad kelio ženklas nusižengimo padarymo vietoje ,,eismas draudžiamas“ yra galiojantis, nėra pakeistas ar panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus projektų vadovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra tinkamai pastatyti kelio ženklai (duomenys neskelbtini) ir trūkstamų kelio ženklų nėra. Taigi, nors ir apeliantas skunde ginčija eismo įvykio vietoje esančio kelio ženklinimo įrengimo atitikimą teisės aktams, tačiau, tol, kol jis nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis galioja visiems eisme dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ir apeliantą bei buvo privalomas.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.