Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Byla Nr. ATP-566-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
ATP-566-582/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00844-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-582/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00844-2014-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 48.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. D. ir O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimui Ž. D. ir O. D. pripažinti padarę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jiems paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai.

Ž. D. ir O. D. nubausti už tai, kad, kad jų mažametė dukra M., gim. (duomenys neskelbtini), be pateisinamos priežasties praleido B. B. pagrindinėje mokykloje 14 pamokų, Ž. D. ir O. D. neatvyksta į mokyklą pabendrauti su klasės auklėtoja, psichologe, socialine pedagoge dėl dukros elgesio, mokymosi.

Šalies argumentai

Ž. D. ir O. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad nutarimas yra nepagrįstas, kadangi apeliantai sprendime nurodytu laiku administracinių nusižengimų nepadarė. Įrodymai, teismo įvardinti kaip kaltę įrodantys, neatitinka tiesos, prieštarauja nusistovėjusiems žmonių, tame tarpe giminių, tarpusavio santykiams. Teismas visiškai nevertino byloje pateikto išrašo iš medicininių dokumentų, kuriame nurodytos visos dukros M. diagnozės. Kadangi dukros ligų pasireiškimo gyvenime teismas nevertino, todėl ir byloje negalėjo priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo. Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad apeliantai per mažai bendravo su dukra, o tai leido daryti močiutei. Apeliantų vertinimu netrukdymas dukrai bendrauti su močiute kaip tik vertinama kaip geras elgesys. Teismas sprendime taip pat daro klaidingą išvadą, kad toks močiutės ir anūkės elgesys atitolina ją nuo tėvų. Iš tikrųjų to nėra, tėvai dukra rūpinosi ir rūpinasi. Šioje situacijoje nei tėvai, nei močiutė, nei auklėtojai nėra kalti, kad dukra yra pasiligojusi ir serga psichinėmis ligomis.

Skunde taip pat nurodoma, kad protokolai buvo surašyti visiškai nesiaiškinant skundėjų nurodyto laiko, aplinkybių, nebuvo žinoma, kas koridoriuje iš vaikų ir suaugusių sprogdino petardas, nebuvo apklausti kambaryje buvę asmenys.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą, o Ž. D. ir O. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 181 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar jos panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. D. ir O. D. savo mažamete dukra rūpinasi ir ją prižiūri bei auklėja tinkamai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai pripažino, kad Ž. D. ir O. D. neatsakingas požiūris į mažametės dukros mokymąsi, dėl ko ji be pateisinamos priežasties praleido 14 pamokų, neatvykimas į mokyklą pabendrauti su klasės auklėtoja, psichologe, socialine darbuotoja, rodo akivaizdų tėvų nesidomėjimą nei dukros mokymusi, nei jos elgesiu mokykloje ir atitinka ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Pripažindamas Ž. D. ir O. D. kaltais padarius minėtą pažeidimą teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad faktiškai tėvų pareigos yra perleistos močiutei B. J. (apklausta kaip liudytoja B. J. patvirtino, kad M. D. augina nuo tada, kai šiai buvo 1,5 m.), kuri rūpinasi tiek M. D. mokymusi, tiek jos vykimu pas gydytojus, būtent su ja bendrauja mokytojai, socialiniai darbuotojai, pati M. D., iškilus rūpesčiams, skambina močiutei. Nors 2013-12-18 tėvai buvo įpareigoti užtikrinti, kad mažametė dukra M. D. gyventų su jais, tačiau liudytoja B. J., apklausiam teisme, nurodė, kad M. D. su tėvais gyvena tik nuo 2014-03-08. Išvadą, kad Ž. D. ir O. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, teismas pagrindė ir liudytojų D. G. parodymais, kad tėvai mokykloje lankėsi tik rugsėjo 1-ąją, visais klausimais bendraudavo su močiute, liudytojos N. G. parodymais, kuriuose ji nurodė, jog M. D. turi psichologinių problemų, su jos mama buvo susitikusi tris kartus, daugiausiai bendravo su močiute, liudytojo E. B. parodymais, kad nuo 2013 m. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, tokių paslaugų teikimo pagrindas – tėvų socialinių įgūdžių stoka, vaiko nepriežiūra bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie detaliai aptarti ir išanalizuoti skundžiamame nutarime.

Pastebėtina, kad apeliantai savo netinkamą tėvų pareigų atlikinimą ir tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams užtikrinti pateisina tuo, kad jų mažametė dukra M. D. serga psichinėmis ligomis, todėl nėra lengva ją sužiūrėti. Aukštesniojo teismo vertinimu nei M. D. ligos, nei jos specialūs poreikiai tėvų nuo pareigos rūpintis savo vaiku tinkamai, užtikrinti jam saugias ir sveikas gyvenimo, vystymosi, sąlygas neatleidžia ir jų atsakomybės pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepašalina. Paminėtos aplinkybės, priešingai, negu mano apeliantai, įpareigoja tėvus savo nepilnametei, specialių poreikių turinčiai dukrai, skirti žymiai daugiau dėmesio ir dėti žymiai daugiau pastangų tam, kad vaikas augtų tokioje aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, būtų užtikrinta visapusiška priežiūra ir būtų sudarytos vaiko poreikius atitinkančios sąlygos augti šeimoje, mokytis ir gydytis.

Skunde nurodoma, kad teismo išvadas, jog apeliantai nesirūpina dukra ir jai neskiria dėmesio, paneigia prie skundo pridėti dokumentai: pažyma iš Žaliakalnio vaikų dienos centro bei VšĮ Šeimos santykių instituto raštas. Apygardos teismo vertinimu paminėti dokumentai ne tik, kad nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo, bet ir patvirtina, kad tėvai yra abejingi savo dukros psichologiniam ir socialiniam vystymuisi, problemų, susijusių su šeimos narių tarpusavio bendravimu, dukros psichine būkle, nesprendžia.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nelaikytina aiškiai per griežta ir yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. D. bei O. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas