Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Bylos rašytiniais duomenis nustatyta, kad 2016 m. kovo 30 d. Vilniaus PN buvo numatytas pareiškėjo, priskirto paprastajai nuteistųjų grupei ir atliekančio terminuoto laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, ir jo sutuoktinės D. S., atliekančios laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN, ilgalaikis pasimatymas, kuris neįvyko D. S. pažeidusBVK nuostatas (b. l. 30, 48). Pareiškėjas 2016 m. kovo 30 d. prašymu (b. l. 57) kreipėsi į Vilniaus PN administraciją ir prašė suteikti jam priklausantį ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine 2016 m. balandžio 19 d. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad už sutuoktinės atvežimą jis apmokės iš asmeninės sąskaitos. Vilniaus PN 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41) informavo Panevėžio PN apie tai, kad pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, 2016 m. balandžio 19 d. suteiktas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine D. S., kuri atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN, todėl pareiškėjui sutinkant apmokėti jo sutuoktinės pervežimo išlaidas, prašoma D. S.atvežti į Vilniaus PN ilgalaikiam pasimatymui. Remiantis dokumento gavimo žyma, Vilniaus PN 2016 m. balandžio 13 d. raštas Panevėžio PN buvo gautas ir gautų dokumentų registre užregistruotas 2016 m. balandžio 15 d. Tos pačios dienos datos rezoliucija Panevėžio PN direktoriaus pavaduotojas V. N. pavedė specialistei I.B.raštu atsakyti Vilniaus PN, jog D. S. nebus konvojuojama, kadangi atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose iki 2016 m. balandžio 27 d. Iš byloje pateiktų Panevėžio PN susirašinėjimo su Vilniaus PN duomenų, matoma, kad raštas Nr. (duomenys neskelbtini) informuojant Vilniaus PN apie tai, kad D. S. dėl jai paskirtos nuobaudos nebus konvojuojama į Vilniaus PN dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu, Vilniaus PN administracijai buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2016 m. balandžio 15 d. (b. l. 39-40). Panevėžio PN 2016 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus PN buvo gautas ir gautų dokumentų registre užregistruotas 2016 m. balandžio 18 d., kitą dieną su juo pasirašytinai supažindintas pareiškėjas (b. l. 50).

Nagrinėjamoje byloje turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su Panevėžio PN veiksmais, dėl kurių 2016m. balandžio 19d. neįvyko pareiškėjo ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine, atliekančia laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Panevėžio PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali 2015 m. gruodžio 17 d. įstatymo XII-2195 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.) 73 straipsnyje numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. BVK 94 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Pagal minėtojo straipsnio 3 dalį, ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. BVK 94 straipsnio 6 dalyje nustatyta,kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Aptariamo straipsnio 7 dalis įtvirtino nuostatą, pagal kuriąnuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (94 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (ginčui aktuali 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) reglamentuojaBVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių XVI skyrius nustato nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarką, pagal šio skyriaus 102 punktą, pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.

2016 m. kovo 30 d. pareiškėjo prašyme dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo, atsisakymo suteikti pasimatymą motyvai nenurodyti, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra Panevėžio PN 2016 m. balandžio 15 d. raštas, su kuriuo pasirašytinai supažindintas pareiškėjas, patvirtina, jogpareiškėjuibuvo žinomi motyvai, dėl kurių pareiškėjo prašomas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktineneįvyko. Minėtame rašte esmine priežastimi, sąlygojusia ilgalaikio pasimatymo neįvykimą, įvardijama pareiškėjo sutuoktinės atliekama nuobauda Panevėžio PN kamerų tipo patalpose. Tai, jog tokia nuobauda pareiškėjo sutuoktinei buvo paskirta patvirtina Panevėžio PN direktoriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo nubaudimo“(toliau - ir Nutarimas), kuriame nurodyta, kad D. S. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, nes 2016 m. kovo 30 d. pristačius ją į Vilniaus PN, kur buvo numatytas pasimatymas, buvo atlikta D. Se. visuminė krata, kurios metu rasti neleistini turėti daiktai (mobilaus ryšio telefono SIM kortelė ir atminties kortelė, paslėpti D. Se. striukėje, kurią pareiškėja teigė pasiskolinusi, vėliau nurodė, kad ją pirko iš kitos nuteistosios). Tokiu elgesiu nuteistoji nesilaikė BVK 110 straipsnyje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytų pareigų: 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto, taip pat nesilaikė pataisos įstaigos režimo reikalavimų, numatytų BVK 112 straipsnio 4 dalyje, Nutarime taip pat nustatyta, kad 2016 m. balandžio 3 d. pareiškėja pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką ir to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą draudimą įsigyti ir vartoti alkoholį. Atsižvelgiant į nustatytuosius BVK pažeidimus buvo nutarta nuteistajai D. S. paskirti nuobaudą, ją perkeliant į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Su Panevėžio PN nutarimu D. S. skirti nuobaudą ji buvo supažindinta tą pačią dieną, o į kamerų tipo patalpas perkelta kitos dienos (2016 m. balandžio 13 d.) vakare (18 val. 40 min) (b. l. 35). Šie duomenys patvirtina, kad nuobauda, tapusia pagrindine priežastimi pareiškėjo prašomo ilgalaikio pasimatymo neįvykimui, pareiškėjo sutuoktinei buvo paskirta anksčiau, nei Panevėžio PN gavo Vilniaus PN raštą.Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėjui, atliekančiam bausmę Vilniaus PN ir žinančiam pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, taip pat ir BVK nuostatas, be kita ko, reglamentuojančias ir pareiškėjo, kaip asmens, atliekančio terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teisių ir pareigų realizavimo tvarką, turėjo būti suprantama, kad Vilniaus PN atliekant visuminę pareiškėjo sutuoktinės kratąprieš 2016 m. kovo 30 d. turėjusį įvykti ilgalaikį pasimatymą su pareiškėju, ir pas ją radus neleistinus turėti daiktus, tokiais veiksmais pareiškėjo sutuoktinė pažeidė BVK ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, todėl pataisos įstaiga jaipagrįstai galėjo skirti nuobaudą, ką iš esmės patvirtina Panevėžio PN 2016 m. balandžio 12 d. nutarime „Dėl nuteistojo nubaudimo“ motyvacinėje dalyje konstatuotos aplinkybės (b. l. 34-35, 42 48).