Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016 m. lapkričio 13 d. 21 val., Šiauliuose, Lieporių 13, vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kitą automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį ,,Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintas nukentėjusiajam E. G. priklausantis automobilis. V. P. automobilis apgadintas nežymiai.

Teismo posėdžio metu apklausti V. P. ir tyrėja, surašiusi tarnybinį pranešimą, M. P., patvirtino byloje esančius rašytinius įrodymus – V. P. paaiškinime ir M. P. tarnybiniame pranešime konstatuotas aplinkybes (b.l. 8, 10).

Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad nejuto, jog galėjo apgadinti kitą automobilį. Jei padaryta žala, gali ją atlyginti.

Nukentėjusysis E. G. teigė, kad nematė, kaip buvo apgadinta jo transporto priemonė.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 127 str. 2 d. numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. O ANK 417 str. 8 d. numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda, numatyta ANK 417 str. 8 d., yra akivaizdžiai švelnesnė nei numatytoji ATPK 127 str. 2 d., V. P. veika perkvalifikuotina į ANK 417 str. 8 d.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. P. dėl neatsargumo apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Jo kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, E. G., B. M., V. P. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo transporto priemnonės techninės apžiūros aktas, kuriame konstatuota apgadinimo sritis – priekinis buferis. Pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu V. P. kaltę dėl nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimo, esant neatsargiai kaltės formai, įrodo B. M. paaiškinimas, esantis byloje. Jis paaiškino, kad matė, kaip ,,Audi“ markės automobilis, valst nr. (duomenys neskelbtini) kliudė nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Išlipęs iš transporto priemonės ,,Audi“ vairuotojas nebuvo. Susidūrimo metu stovintis automobilis net sujudėjo, todėl, pasišalinęs vairuotojas, B. M. nuomone, turėjo justi susidūrimą.

V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę (darbdavio charakterizuojamas teigiamai; tik kartą gyvenime baustas administracine tvarka) visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2016-12-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. P. 2016 m. lapkričio 13 d. 21 val., Šiauliuose, Lieporių 13, vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudęs kitą automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį ,,Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

V. P., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad kontakto nepajuto, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tikslo šalintis iš įvykio vietos neturėjo, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, vairuotojo pažymėjimą turėjo, nėra baustas administracine tvarka. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų CD laikmenoje, kurios buvo peržiūrėtos teismo posėdžio metu, matyti, jog ant automobilių esantys apgadinimai yra nežymūs: nukentėjusiojo automobilyje nustatyti defektai priekinio buferio srityje, o V. P. automobilyje jokių žymesnių defektų nėra. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad V. P. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkusi į kitą automobilį. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir motyvus, teismas V. P. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d., 628 str., 635-637 str., 644 str., 646 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

V. P. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.