- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1433-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44700-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- M. T.
- Ieškovas
- S. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2007-11-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 187 str. 3 d., 294 str. 2 d. pritaikius BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, skirta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas atlyginti turtinę žalą;
2. 2008-01-23 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 132 str. 1 d.-laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3. 2008-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 12 mėn. vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. bausmė subendrinta su 2008-01-23 Pasvalio r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 str. 1.,2,d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;
4. 2010-01-25 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėn., vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn.,
5. 2011-04-19 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo;
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. T. 2016-09-01, apie 01.20 val. prie pastato, esančio Antakalnio g. 124, Vilniuje, konflikto su S. T. metu tyčia sudavė pastarajam smūgį ranka į veidą, dėl ko S. T. nukrito ant žemės ir patyrė galvos traumą, pasireiškusią muštine žaizda pakaušio - viršugalvio riboje su pakauškaulio linijiniu lūžimu, tokiu būdu padarė S. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais M. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, jog 2016-09-01 apie 01.20 val. naktį ėjo iš darbo parduotuvėje „Maxima“. Eidamas pastebėjo ant šaligatvio Antakalnio gatvėje prie ligoninės įvažiavimo neblaivią moterį, sėdinčią ant žemės, o šalia vyriškį (nukentėjusįjį), kuris garsiai ant jos šaukė. Norėjo padėti moteriai, nors pagalbos niekas į jį nesikreipė, todėl ranka sudavė nukentėjusiajam galimai į veido sritį, nors moteriai realus pavojus nukentėti negrėsė; sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo. Neneigia, kad su nukentėjusiuoju buvo fizinis kontaktas, po kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Atvažiavusi greitoji išvežė nukentėjusįjį S. T., o jį patį išvežė policijos pareigūnai, todėl nespėjo padėti nukentėjusiajam. Įvykio metu alkoholio buvo išgėrę abu: tiek jis, tiek nukentėjusysis. Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam nepavyko susitarti. Dėl padarytų veiksmų gailisi, sutinka atlyginti abu pareikštus civilinius ieškinius, tačiau neturi visos pinigų sumos atlyginti nukentėjusiojo S. T. nurodomą žalos dydį iš karto. Ligonių kasoms žada atlyginti turtinę žalą gavęs atlyginimą. (b.l. 99-103).
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. T. davė iš esmės analogiškus parodymus, kurie yra užfiksuoti (b. l. 55-56, 59-60).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. T. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. T. parodė, kad 2016-09-01 tiksliai valandų pasakyti negali, nes neprisimena, tai buvo po 00.00 valandos, prie esančios ligoninės Vilniuje, Antakalnio g. 124 buvo su pažįstama, vardu D., pavardės nežino. D. išsikvietė taksi automobilį. Kol su D. laukė taksi automobilio, prie jo priėjo vaikinas apie 25 metų amžiaus, apie 1,70 cm ūgio, trumpų tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo ir paprašė cigaretės. Davė šiam cigaretę ir jis nuėjo. Po kurio laiko atvažiavo taksi automobilis. Kai D. sėdosi į automobilį, paprašė jos padiktuoti mobilaus telefono numerį ir stovėjo įsirėmęs į taksi automobilį. Tuo metu išlipo taksi vairuotojas ir jo pareikalavo, kad atsitrauktų nuo automobilio bei netrukdytų važiuoti. Taksi vairuotojas pareikalavęs netrukdyti sėdosi į automobilį. Tuo pačiu metu prie jo priėjo agresyviai nusiteikęs vaikinas. Vaikiną iš karto atpažino, nes jis buvo tas pats vaikinas, kuris jo prašė cigaretės. Vaikinas mažiausiai vieną kartą ranka trenkė jam į veido sritį, ko pasekoje nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Atsibudo tuomet, kai atvažiavo greitosios medicinos pagalba, kurie jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetine ligoninę, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba, t.y. susiūtas galvos viršugalvis. Po suteiktos pagalbos buvo išleistas namo. Būnant namuose galvos skausmai nepraėjo, svaigo galva, silpnumas, buvo nedarbingas, todėl kreipėsi 2016-09-07 į tą pačią ligoninę, kur atliko galvos tomografijos tyrimus, ko pasekoje paaiškėjo, kad yra skilęs pakauškaulis, todėl buvo priimtas sprendimas guldyti jį į ligoninę. Ligoninėje buvo iki 2016-09-12 dienos. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, skilo galvos pakauškaulis, buvo praskeltas galvos viršugalvis, ištinęs dešinės pusės žandikaulis. (b.l. 8)
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. T. parodė, kad laikosi parodymų, duotų pirmos apklausos metu. Savo parodymus atsimena, juos patvirtina, tik gali papildyti, jog įvykio metu buvo neblaivus, tačiau įvykius atsimena. Atsimena, kad minėtas apklausoje vaikinas priėjo agresyviai nusiteikęs, atsistojo kovinėje stovėsenoje, rodydamas sugniaužtais kumščiais, pakeltomis priešais save rankomis, kad suduos jam smūgį ir po to jis pajuto, jog staigiai prisiartinęs lyg sudavė, lyg stūmė jį, po ko jis krito ir nukritęs prarado sąmonę. Atsipeikėjo, kai medikai jį nešė ant neštuvų. Negali tiksliai konkretizuoti, ar vaikinas jį stūmė, ar sudavė smūgį į veidą, bet, jo manymu, kad sudavė smūgį į veidą, nes jam labai skaudėjo žandikaulį po įvykio, o nukritus patyrė galvos traumą. Dėl šio 2016-09-01 įvykio jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jis patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą. Patyrė turtinę žalą, nes dvi savaitės iš viso negalėjo dirbti. Po įvykio atsidūrė ligoninėje, jam susiuvo galvą, po ko tą patį vakarą paleido. Grįžus namo iš ligoninės, sveikata negerėjo, galvos, žandikaulio skausmai vis didėjo, negalėjo valgyti, todėl po keleto dienų kreipėsi į ligoninę ir jį paguldė po papildomų tyrimų. Padarę ligoninėje galvos tomogramą nustatė, kad jam lūžo pakauškaulis. Ligoninėje gulėjo 5 dienas. Vėliau negalėjo dvi savaites dirbti. Dirba pagal individualią veiklą taksi vairuotoju. Dėl galvos skausmų negalėjo dirbti dvi savaites, o kitas dvi savaites negalėjo dirbti pilnu pajėgumu dėl galvos skausmų. Taigi negalėjo užsidirbti pragyvenimui beveik mėnesį. Dėl to patyrė 1000 eurų turtinę žalą. Moralinę žalą įvertina 1500 eurų, nes jam padaryta didelė fizinė žala dėl galvos traumos - iki šiol dažnai skauda galvą, kas įtakoja jo gyvenimo kokybę, prastai miega, iki šiol negali pilnu pajėgumu dirbti, o turi šeimą, kurią turi išlaikyti, bet to, prarado saugumo jausmą. Į jį kreipėsi kaltininkas, norėdamas atlyginti žalą, bet nepasisekė susitarti dėl žalos atlyginimo, nes kaltininkui M. T. ši suma pasirodė per didelė. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu 2500 eurų sumai (b.l. 12-13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2016-08-31 vakare apie 21.00 val. paskambino draugas Andrejus ir pasiūlė susitikti. Ji sutiko ir nusileido į apačią, kur stovėjo A. automobilis. Automobilyje buvo ir kitas vyras, kurio nepažinojo. Tai buvo S.. Jie visi nuvažiavo į Saulėtekį. Vėliau ji, berods, užpyko ant A. ir nuo kažkurios Saulėtekio alėjos vietos ėjo pėsčiomis, prie jos prisijungė ir S.. Eidami abu gėrė stiprųjį alkoholinį gėrimą, rūkė, taip priėjo Antakalnio ligoninę, kur jie susipyko ir tikriausiai garsiai rėkė vienas ant kito. Kas iškvietė taksi automobilį, nepamena. Atvažiavus taksi automobiliui ji iš karto įsėdo ant galinės automobilio sėdynės. Pamena, kad iš kažkur atsirado dar vienas vyras, kurio atpažinti negalės, kuris galimai susistumdė su S., tačiau ji to nematė, atsimena, jog atidaręs automobilio dureles tas vyriškis jai pasakė, kad „va matai, kaip aš tave ginu“. Ar taksi automobilio vairuotojas buvo iš automobilio išlipęs, pasakyti negali, nepamena. Atsimena, kad kai atvažiavo policija ir atidarė taksi automobilio dureles, ji pamatė, jog S. guli ant žemės. Tuomet pareigūnai užsirašė jos duomenis, taksi vairuotojo duomenis ir jie išvažiavo. Kas toliau buvo, nežino. Po to įvykio su S. nebendravo ir nesimatė (b.l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad 2016-09-01 apie 01 val. kilo labai didelis triukšmas. Pažvelgė pro langą ir pamatė, kad vyriškis su moterimi pykosi, rėkė, šūkavo. Išėjusi į lauką pamatė, kaip atvažiavo taksi automobilis, moteriškė įsėdo į jį, o girtam vyriškiui neleido įsėsti kitas vyriškis. Kad vyriškis girtas, matėsi akivaizdžiai, nes jis vos pastovėjo ant kojų. Matė, kaip tas vyriškis ranka tiesiog pastūmė ir jis krito ant šaligatvio, pats trinktelėjo galva į šaligatvį bei išsijungė. Kažkas iškvietė greitąją, moteris visą laiką prasėdėjo automobilyje. Vyriškis, kuris jį stūmė, sulaukė policijos ir pasakė, kad pastūmė vyriškį. Atpažinti asmenų negali (b.l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2016-09-01 apie 01 val. kartu su drauge grįžo iš koncerto pėsčiomis ir prie Antakalnio g. 124, Vilniuje ligoninės pastato matė stovintį taksi automobilį, o šalia jo mušėsi du vyrai. Vienas vyras, tamsiai apsirengęs, sudavė smūgį, po ko kitas vyras išlėkė nuo šaligatvio ant gatvės, ten pargriuvo, bet atsistojęs, kiek turėjo jėgų priešintis, o tiksliau vėl lindo prie to kito vyriškio, tačiau tas vyriškis sudavė keletą smūgių ranka, vyriškis griuvo ir daugiau neatsikėlė. Apie įvykį pranešė 112 telefonu. Įvykį stebėjo iš kitos gatvės pusės, atpažinti asmenų negali, nes buvo pakankamai tamsu ir toli (b.l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad iki 2017 metų sausio mėnesio dirbo keleivių pavežėju, vairavo automobilį, teikiantį taksi paslaugas. 2016 metų rugpjūčio mėnesį vairavo įmonės automobilį, kurio valstybinių numerių jau neatsimena. 2016-09-01 apie vidurnaktį važiavo automobiliu, teikiančiu taksi paslaugas, važiavo Antakalnio gatve link Nemenčinės plento. Tuo metu kitoje gatvės pusėje pamatė, kad prie ligoninės įvažiavimo vyksta kažkoks konfliktas, nes du vyriškiai tarpusavyje kažką aiškinosi, stovėjo vienas priešais kitą artimame kontakte, o šalia buvo moteris. Tuomet apsisuko degalinėje ir važiavo atgal Antakalnio gatve, nes suprato, kad gal žmonėms reikia pagalbos. Kai privažiavo, vieno vyriškio ten jau nebebuvo. Jis sustojo, paklausė, ar nereikia pavėžėti ir moteris iš karto paprašė ją vežti namo į Šeškinę bei iš karto įsėdo į automobilį. Neblaivus vyriškis taip pat bandė įsėsti į automobilį, bet moteris paprašė jo nevežti. Jis tuomet bandė uždaryti dureles, bet vyriškis laikė atidarytas dureles, todėl išlipo ir bandė jam aiškinti, kad neveš, nes moteris nenori, o be to, vyriškis buvo labai stipriai apgirtęs, elgėsi neadekvačiai, šlitinėjo, turėjo rankose atidarytą sulčių pakelį ir juo laistė mašiną. Besiginčydami apsistumdė tarpusavyje rankomis, nes jis pradėjo spardyti automobilio duris, o tuo metu priėjo tas pats vyriškis, kurį matė pravažiuodamas ir pradėjo aiškinti tam vyriškiui nelįsti prie jų, eiti savais keliais. Neblaivus vyriškis pradėjo ginčytis, šlitinėti, pats porą kartų suklupo prie automobilio ir pradėjo tą vyriškį stumdyti, todėl tas vyriškis (blaivus) pastūmė vieną kartą rankomis tą neblaivų asmenį ir šis krito ant žolės, po ko greit atsikėlė ir vėl pradėjo lįsti prie jų, bandė vėl sėsti į mašiną, ginčytis su moterimi, todėl tas vyriškis priėjęs prie jo bandė patraukti nuo automobilio, o neblaivus vyriškis vėl pradėjo stumdytis, todėl blaivus vyriškis jam vieną kartą sudavė smūgį ranka į veido sritį. Nepastebėjo, ar smūgis buvo kumščiu, ar delnu, bet po šio smūgio vyriškis susmuko ir krito ant šaligatvio, atsitrenkdamas galine galvos dalimi. Smūgis nebuvo stiprus, bet vyriškis buvo stipriai apsvaigęs, todėl ir krito. Po smūgio vyriškis gulėjo, o kažkas iš aplinkinių iškvietė policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, jis dar kalbėjosi su tuo vyriškiu, kuris sudavė smūgį, pastarasis sakė, kad ėjo iš darbo „Maxima“ ir norėjo padėti apsiginti nuo to neblaivaus vyriškio. Kai atvažiavo policija, vyriškis atsigavo, buvo jau sąmoningas, po to buvo iškviesta med. pagalba ir jį išvežė. Vertina to vyriškio veiksmus kaip bandymą jam ir moteriai padėti, nes tas nukentėjusysis buvo neblaivus, agresyvus, pats inicijavo konfliktinę situaciją (b.l. 37-39).
2016-09-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2923/2016(01) nurodyta, kad S. T. padaryta muštine žaizda pakaušio - viršugalvio riboje su pakauškaulio linijiniu lūžimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-09-01), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai vertinamai nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pakauškaulio lūžio (žaizda atskirai nekvalifikuojama). Sužalojimas galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio (b.l. 27-28).
2016-09-20 įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, jog apžiūrėta įvykio vieta prie pastato Antakalnio g. 124, Vilniuje, vaizdo kameromis nefiksuojama (b.l. 17-20).
M. T. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. T. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir juos palyginus tarpusavyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
Byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis M. T. 2016-09-01, apie 01.20 val. prie pastato, esančio Antakalnio g. 124, Vilniuje, S. T. tyčia sudavė smūgį ranka į veidą, dėl ko S. T. nukrito ant žemės ir patyrė galvos traumą, pasireiškusią muštine žaizda pakaušio - viršugalvio riboje su pakauškaulio linijiniu lūžimu, tokiu būdu padarė S. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Smūgio fakto, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, neneigė ir pats kaltinamasis M. T., kuris parodė, kad norėjo padėti moteriai (D. B.), todėl ranka sudavė nukentėjusiajam galimai į veido sritį, norėdamas jį atstumti, nors, kaip pats patvirtino, moteriai realus pavojus nukentėti negrėsė; sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo. Smūgio, sąlygojusio kritimą ir pakaušio sužalojimą, faktą taip pat patvirtino kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: minėti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų J. J., A. K., nukentėjusiojo S. T. užfiksuoti paaiškinimai. Iš 2016-09-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2923/2016(01) matyti, kad S. T. padaryta muštinė žaizda pakaušio - viršugalvio riboje su pakauškaulio linijiniu lūžimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-09-01), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu.
Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo M. T. nukentėjusiajam S. T. suduotas smūgis į veidą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio smūgio nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiojo kritimu ant šaligatvio ir pakaušio sužalojimu – muštine žaizda pakaušio-viršugalvio riboje su pakauškaulio linijiniu lūžimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis M. T. turėjo pagrindą ir teisę į kitų asmenų – liudytojų D. B. ar A. M. – būtinąją gintį. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog realios grėsmės liudytojai D. B. ar liudytojui A. M. nukentėjusysis S. T. nekėlė ir regimybės, jog tokia grėsmė tuoj kils, nesudarė. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis M. T. suvokė, kad nukentėjusysis S. T. nesiekė prieš liudytojus D. B. ar A. M. smurtauti. Taigi, aptartais įrodymais nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra jokio pagrindo plačiau kalbėti apie kitas būtinosios ginties instituto sąlygas, t. y. kėsinimosi pavojingumą, realumą ir akivaizdumą.
Pažymėtina, jog objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti ir nepaneigti, juos patvirtina minėtos tiesiogiai ištirtos bylos aplinkybės ir medžiaga. M. T. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veido sritį elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti. Nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo M. T. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl M. T. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika susijusi su smurtu, baigta). Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be jau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – M. T. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (b.l.68) ((duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (b. l. 69-71), kelis kartus teistas (b.l. 64-66), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ar įrašymą į narkologo įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas pažymi, jog kaltinamasis jau buvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią atliko, be to ne kartą jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau kaltinamasis vėl padarė nusikaltimą – nesunkų S. T. sveikatos sutrikdymą. Tai rodo, kad kaltinamasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. T. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
BK 64¹ straipsnis numato prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, M. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam M. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailisi, iš bylos medžiagos matyti, jog jokių chuliganiškų paskatų nebuvo, norėjo padėti moteriai. Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti M. T., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sudaryti jam sąlygas gauti pajamų, kurios reikalingos jo padarytai žalai atlyginti.
Kaltinamajam M. T. 2016-09-28 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjos nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 61), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis), o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis S. T..
Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis M. T. atsakingas už nukentėjusiojo S. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017-04-04 pareiškė civilinį ieškinį 58,96 EUR sumai turtinei žalai atlyginti (b.l. 43-44), kuriame nurodė, jog S. T. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 58,96 EUR (b. l. 45). Žalos dydis pagrindžiamas teismui pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą, todėl priteistinas, juo labiau, kad kaltinamasis neprieštaravo dėl nurodyto žalos dydžio.
Dėl nukentėjusiojo S. T. civilinio ieškinio
Nukentėjusysis S. T. 2017-03-31 pareiškė civilinį ieškinį 2500 eurų sumai (b.l. 14, 16). Ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala – 1000,00 EUR, kurią sudaro negautos darbinės veikos pajamos; neturtinė žala – 1500,00 EUR.
Nukentėjusiojo S. T. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas; dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
Dėl turtinės žalos. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.
Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo įvertinti, ar ieškovas tai įrodė ir tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009).
Kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, S. T. suma jam labai didelė, paaiškino, jog prašė nukentėjusiojo sumažinti žalos dydį, taip pat nurodė, jog jis negali tokios sumos sumokėti iš karto, mokėtų po 100,00 EUR. Taigi, kaltinamasis M. T. ieškinį pripažino sąlyginai, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl turtinės žalos dydžio.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo nurodomos negautos pajamos siejamos su negautu darbo užmokesčiu ir buvo realiai galimos, jei jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstam veika ir nukentėjusysis būtų galėjęs dirbti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos padarymo metu S. T. dirbo – vykdė individualią veiklą (taksi veiklą) (b.l.15), taip pat nukentėjusysis nurodė, jog ligoninėje gulėjo 5 dienas, tai patvirtina ir specialisto išvada (b.l. 27-28); vėliau negalėjo dirbti dvi savaites, o kitas dvi savaites negalėjo dirbti visą darbo laiką dėl galvos skausmų. Tačiau civiliniame ieškinyje nepateiktas negautų pajamų apskaičiavimas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog kelias savaites nedirbo, o pusantro mėnesio jis galėjo dirbti tik mažesniu krūviu, tačiau darbo laiko apskaitos duomenų nepateikė, todėl nustatyti, kiek tiksliai nukentėjusysis nedirbo ir kiek tiksliai dirbo ne visu krūviu, nėra galimybės. Taip pat nukentėjusysis nurodė, jog vienos dienos darbines pajamas sudaro 50 EUR, tačiau ankstesnio periodo pajamų deklaracijos ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti negautų pajamų dydį, nepateikė; nenurodė ar prašoma priteisti suma turtinei žalai atlyginti yra iki mokesčių, ar juos atskaičius; apskritai nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių spręsti apie jo negautų pajamų dydį.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo informuotas apie teisę turėti procese atstovą (advokatą), kuris pagelbėtų, nukentėjusiajam stokojant teisių žinių.
Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje apklausdamas nukentėjusįjį, įsitikino, kad nukentėjusysis šioje proceso stadijoje neketina pateikti jokių civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiančių įrodymų; išreikalauti įrodymų, kurių pats negalėtų pateikti, nukentėjusysis teismo neprašė.
Esant aptartoms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam S. T. iš kaltinamojo M. T. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis patyrė pakaušio sužalojimą – muštinę žaizdą pakaušio-viršugalvio riboje su pakauškaulio linijiniu lūžimu, jis jautė galvos skausmą, gydėsi ligoninės stacionare. Nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė diskomfortą, jautė baimę dėl pasekmių, dėl smūgio jautė moralinį pažeminimą. Siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nepataikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nurodė, jog moka nuomos mokestį už būstą bei dengia ankstesnius įsiskolinimus. Kita vertus, kaltinamasis M. T. šiuo metu dirba, kaip pats nurodė – (duomenys neskelbtini), yra jauno ir darbingo amžiaus, taigi turi galimybių dirbti ir užsidirbti.
Įvertinus aptartas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo S. T. sveikatai, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį (darbingas, dirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Kaltinamasis nurodė, jog galėtų žalą atlyginti tik po 100 EUR kas mėnesį, t.y. dalimis, taigi tokia kaltinamojo pozicija laikytina prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą, tačiau teismo vertinimu, tenkinus tokį kaltinamojo prašymą, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, taip pat būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkui (kaltinamajam), nes žala padaryta nusikaltimu, o kaltinamasis apskritai nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, siekdamas kuo greičiau pašalinti nusikalstamų savo veiksmų pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. T. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 4 mėnesių metų laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo M. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 58,96 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Iš kaltinamojo M. T. nukentėjusiojo S. T. naudai priteisti 1500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo S. T. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.