- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- eI3-832-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02248-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Marina Gušauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) ) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus 2021-06-29 įsakymą Nr. P-269 „Dėl R. R. atleidimo iš tarnybos“; 2) priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Departamento dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti jam šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Departamento direktorius 2020-10-13 įsakymu Nr. 2-151KF „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 2-170S „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino nuo 2021-07-01įsigaliosiančią naują Departamento struktūrą.
Pareiškėjas paaiškina, kad iki reorganizacijos jis užėmė Departamento 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Antrojo skyriaus viršininkas (toliau - Skyriaus viršininkas) pareigas. Departamento direktorius jam nesiūlė lygiaverčių ar aukštesnių pareigų naujoje Departamento struktūroje ir jam atsisakius užimti žemesnes pareigas, ginčijamu įsakymu nuo 2021-06-30 atleido jį iš tarnybos ir nutraukė su juo pasirašytą Žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį Nr. 8.
Pareiškėjas teigia, kad Departamento struktūriniai pertvarkymai atlikti neteisėtai. Direktorius nuo pat jo paskyrimo į šias pareigas dienos ne kartą pertvarkė Departamento struktūrą. Pastaroji struktūrinė pertvarka (reforma) yra trečioji. Jo žiniomis tiek ši, tiek anksčiau vykdytos institucijos struktūrinės pertvarkos, nebuvo (nėra) grindžiamos Departamento siekiamų tikslų, įgyvendinamų uždavinių ir vykdomų funkcijų analize. Studija (vizija, metmenys, gairės), kas pagrįstų būtinybę atlikti struktūrinius pertvarkymus Departamente nebuvo rengiamos (objektyviais duomenimis pagrįsto, dokumento nėra). Atkreipia dėmesį, kad Departamento struktūrinė pertvarka (reforma) buvo pradėta po to, kai paaiškėjo, jog Departamento žvalgybos pareigūnas, pasinaudodamas jam Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo suteikta teise, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui V. B. teikė informaciją apie galimą Departamento aktyvų dalyvavimą Lietuvoje vykstančiuose politiniuose procesuose, t. y. informuodamas apie Departamente vykdomus galimus teisės aktų pažeidimus. Visgi, ne tik Departamento struktūros pertvarkos pradžia (jos būtinumas ir (ne)pagrįstumas), bet ir jos eiga, vykdytos procedūros kelia pagrįstų abejonių, kadangi direktorius, inicijuodamas Departamento struktūros pertvarką, neužtikrino darbuotojų (žvalgybos pareigūnų) kvalifikacijos ir profesionalumo, gebėjimų prisitaikymą prie jo nustatytų, besikeičiančių profesinių ar darbo sąlygų. Apie direktoriaus nustatytas, besikeičiančias profesines sąlygas Departamento vadovas turėjo žvalgybos pareigūnus, įskaitant ir jį, informuoti iš anksto, per protingą terminą, tačiau to nepadarė. Direktorius, nuspręsdamas, kad naujos Departamento struktūros 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko pareigoms prancūzų ir rusų kalbos yra nereikšmingos, nesudarė jam sąlygų apie tai iš anksto žinoti, o taip pat nesudarė sąlygų tinkamai tam pasiruošti, t. y. įgyti direktoriaus pageidaujamą, minėtoms pareigybėms nustatytą reikalavimą mokėti anglu kalba B2 lygiu. Apie tai, jog naujoje Departamento struktūroje jo lygiavertėms pareigoms bus nustatytas griežtesnis reikalavimas užsienio kalbai, t. y. mokėti tik anglų kalbą, jis asmeniškai sužinojo institucijos struktūrinės pertvarkos (reformos) pabaigoje (iki reformos jo eitose pareigose (Teisės skyriaus viršininkas) buvo numatytas reikalavimas mokėti B2 lygiu arba rusų, arba prancūzų, arba anglų kalbą).
Pareiškėjas pastebi, kad Departamente viešai paskelbus informaciją apie būsimus struktūrinius pertvarkymus, buvo organizuojami anglų kalbos kursai, tačiau jis į juos, vien dėl Departamento vadovybei žinomų priežasčių, kviečiamas nebuvo. Kitaip sakant, direktorius, žinodamas, ar bent numatydamas profesinių ar darbo sąlygų pasikeitimus, nagrinėjamu atveju, reikalavimus anglų kalbos žinių lygiui, turėjo imtis visų priemonių, o ne selektyviai atrinktų pareigūnų, kvalifikacijai ir jų profesionalumui tobulinti, kiek tai susiję su nauja Departamento struktūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad diskriminaciją arba, kitaip sakant, skirtingų standartų tam tikrai žvalgybos pareigūnų grupei taikymą, patvirtina ir tai, kad kai kuriems žvalgybos pareigūnams neatitinkantiems naujoje Departamento struktūroje reikalaujamo anglų kalbos žinių lygio, buvo sudarytos galimybės tokį lygį pasiekti per vienerius metus, pareigybių nuostatuose įrašant atitinkamą sąlygą, ir tai nesutrukdė tokius asmenis paskirti į lygiavertes pareigas. Juo labiau, žinoma, kad tokiems pareigūnams, atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį, jau yra inicijuoti anglų kalbos kursai Departamento sąskaita, vienus mokant grupėse, o kitus - taikant individualų mokymą. Išlygos jo asmens atžvilgiu nebuvo taikytos, t. y. naujos Departamento struktūros 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko pareigoms užimti pereinamasis laikotarpis anglų kalbos žinių sustiprinimui nėra ir nebuvo numatytas, tokiu būdu buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčiu principas pretenduoti i lygiavertes pareigas lygiomis teisėmis, kurios sudaromos kitiems žvalgybos pareigūnams. Ir tai nėra vienintelė diskriminacijos apraiška nagrinėjamos institucijos struktūrinės pertvarkos kontekste.
Pareiškėjas pažymi, kad Departamento valdybų viršininkai į naują Departamento struktūrą buvo atrenkami be aiškių kriterijų. Direktoriaus 2021-02-22 įsakymas Nr. 1-21, kuriuo buvo nustatyti atrankos kriterijai į naują Departamento struktūrą, šiai asmenų grupei nebuvo (negali būti) taikomi. Pačiame įsakyme aiškiai nurodyta, kad kriterijai galioja asmenims pretenduojantiems į valdybos viršininkų pavaduotojų ir žemesnes pareigas, bet ne valdybų viršininkams. Kokiais kriterijai vadovaujantis iš tiesų buvo atrinkti valdybų vadovai naujoje Departamento struktūroje taip ir lieka neaišku.
Taip pat nėra aišku, kodėl direktorius atrinkdamus tinkamiausius kandidatus į Departamento valdybų viršininkus ir pavaduotojus nesivadovavo savo paties 2020-08-13 įsakymu Nr. 1-80 patvirtinto „Atrankos į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento valdybos viršininko ir valdybos viršininko pavaduotojo pareigybes tvarkos aprašo“ nuostatomis. Tai, jog šis aprašas buvo ignoruojamas patvirtina direktoriaus įsakymas Nr. 1-21 (2021- 02-22), numatantis valdybų viršininkų pavaduotojų pareigoms kitokią atrankos tvarką nei nurodyta 2020-08-13 įsakyme Nr. 1-80.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Departamento vadovybė Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 50 straipsnio prasme neužtikrino pirmenybės panaikintų pareigybių žvalgybos pareigūnams būti perkeltiems į jų kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes pareigas ir nekonkuravimą su asmenimis, kurių pareigos nėra naikinamos, paskiriant tokius asmenis į aukštesnes pareigas. Reorganizuojant Departamento 31 valdybos Teisės taikymo (Antrasis skyrius) ir Teisėkūros (Pirmasis skyrius) skyrius į Teisės skyrių, pastarojo vadovu buvo paskirtas ne vienas iš naikinamų skyrių vadovu (vienas iš vadovų buvo jis), o reorganizuojamo Teisėkūros skyriaus pavaduotojas, kurio pareigybė iš esmės nėra naikinama (numatyta naujajame Teisės skyriuje). Tai, pareiškėjo vertinimu, tik dar kartą patvirtina, kad Departamente atliekama struktūrinė pertvarka (reforma) yra neskaidri ir pažeidžia, ne tik jo, bet ir kitų čia dirbančių asmenų teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjas nurodo, kad pagrįstų abejonių kelia ir žvalgybos pareigūnų atrankos terminas naujoms pareigoms naujoje Departamento struktūroje užimti. Atranka užtruko tik nepilnas dvi dienas, per kurias atranką vykdę darbuotojai „sugebėjo“ nuodugniai vertinant direktoriaus nustatytus kriterijus visiems iki vieno žvalgybos pareigūno, išskyrus, žinoma, valdybų viršininkus, parinkti jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Toks spartumas, niekaip negali patvirtinti objektyvaus, nešališko ir skaidraus pareigų skirstymo naujoje Departamento struktūroje, atitinkamai, tokie direktoriaus veiksmai parodo tik Departamento struktūrinės pertvarkos apsimestinį pobūdį, jos fiktyvumą.
Pareiškėjas pastebi, kad žvalgybos pareigūnų atranka į užimtinas pareigybes pagal naują Departamento struktūrą galėjo būti pradėta tik 2021-02-23, t. y. po to kai buvo patvirtinti pareiginiai nuostatai, ir baigta 2021-02-24, t. y. iki direktoriaus įsakymo Nr. P65S priėmimo momento.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad jo žiniomis, nei 2021 m. vasario 23 nei 24 dienomis nesirinko Departamente įkurta komisija ir sprendimų, susijusių su žvalgybos pareigūnų atranka, nepriiminėjo. Tuomet pagristai kyla klausimas, kas objektyviai ir nešališkai vykdė kelių šimtų žvalgybos pareigūnų atranką į naują Departamento struktūra.
Pareiškėjas pažymi, kad apie tai, jog jam bus siūlomos žemesnės pareigos naujoje Departamento struktūroje, jis buvo informuotas 2021 m. sausio mėnesį, kai dar nebuvo nei kriterijų naujoms pareigoms naujoje Departamento struktūroje užimti, nei pačios pareigybės (pareiginiu nuostatų), kurių jis neva neatitiks. Tai patvirtino pats direktorius 2021-03-10 raštu Nr. (32)-21-1749. Kriterijai Teisės skyriaus vadovo pareigoms užimti naujoje Departamento struktūroje buvo patvirtinti tik 2021-02-22, Skyriaus viršininko ir jo pavaduotojo pareiginiai nuostatai patvirtinti – 2021-02-23, o jis buvo informuotas, kad neatitiks būsimų kriterijų ir skyriaus viršininko pareiginių nuostatų - 2021 m. sausio mėnesį. Tokie veiksmai, kai žvalgybos pareigūnas iš anksto informuojamas apie netinkamumą pareigoms, kurių dar nėra (nėra nenustatyti ir patvirtinti kriterijai joms užimti) patvirtina Departamento vykdytų struktūrinių pertvarkų neskaidrumą, taip pat ir galimą suinteresuotumą tokiose pareigose matyti kitą (savą) žmogų.
Pareiškėjas nurodo, kad oficialiai žemesnės pareigos su mažesniu darbo užmokesčiu naujoje Departamento struktūroje jam buvo pasiūlytos direktoriaus 2021-02-24 įsakymu Nr. P-65S, o apie tai jis buvo informuotas 2021-02-26 raštu Nr. (32)-02-26. Šiame rašte pasitvirtino Departamento 31 valdybos vadovybės dar sausio mėnesį kitų žvalgybos pareigūnų akivaizdoje jam išsakyta informacija, kad jam bus siūlomos 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos, atkartojant tuos pačius argumentus, kuriais grindžiamas ir 2021-02-26 raštas Nr. (32)-02-26, kadangi jo anglų kalbos lygis neatitinka naujoms pareigoms keliamų reikalavimų. Nors iki tol, tokių reikalavimų „neatitikimas“ netrukdė sėkmingai vykdyti skyriaus vadovo pareigų.
Pareiškėjas teigia, kad direktorius, neužtikrindamas jo gebėjimų prisitaikymo prie besikeičiančių profesinių sąlygų, o iš karto siūlydamas žemesnes, o ne lygiavertes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas naujoje Departamento struktūroje, pažeidė Konstitucijos 29 bei 33 straipsniuose įtvirtintus nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus; Žvalgybos įstatymo 50 straipsnį; Darbo kodekso 26 straipsnio 1 ir 2 dalis, 29 straipsnį, 45 straipsnio 4 dalį; direktoriaus 2021-02-22 įsakymo Nr. 1-21 „Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant žvalgybos pareigūnams bus siūloma užimti pareigas naujoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūroje, nustatymo“ 1.1 punkte įtvirtintą nuostatą; direktoriaus 2019-04-05 įsakymu Nr. 2-84KF patvirtinto „Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento informacijos perdavimo Europos Sąjungos ir NATO institucijoms, užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnyboms aprašo nuostatų, reglamentuojančių informacijos parengimo ir perdavimo Europos Sąjungos ir NATO institucijoms, užsienio valstybių saugumo ir žvalgybos tarnyboms tvarkos aprašo“ nuostatas; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiauti valdžia, objektyvumo, proporcingumo ir skaidrumo principus.
Pareiškėjas pažymi, kad siūlymo lygiomis sąlygomis tęsti tarnybą Departamente arba, kitaip sakant, užimti pareigas naujoje Departamento struktūroje jis negavo, o visos siūlytos pareigos yra ne tik, kad nesuderinamos su lygiateisiškumo principu (vienodomis sąlygomis tęsti tarnybą), bet ir žemina jo orumą (siūlytos pareigos yra žemesnės, nepaisant jo kvalifikacijos ir teigiamų tarnybinės veiklos rezultatų). Be to, jam nebuvo sudarytos sąlygos pereinamuoju laikotarpiu naujoje Departamento struktūroje įgyti Departamento vadovybės pageidaujamo anglų kalbos žinių lygio, nors tokios sąlygos buvo sudaromos kitiems žvalgybos pareigūnams. Iš anksto nebuvo informuotas apie naujus reikalavimus užsienio kalbai, taip pat nepateikta argumentų, kodėl Departamento poreikiai ir (ar) įgyvendinami tikslai teisės taikymo ir/ar teisėkūros prasme negali būti pasiekti su jo turimomis prancūzų kalbos žiniomis. Taip pat nepateikta argumentų, kodėl direktorius ignoruoja savo paties 2019-04-05 įsakymu Nr. 2-84KF patvirtinto „Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento informacijos perdavimo Europos Sąjungos ir NATO institucijoms, užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnyboms aprašo nuostatų, reglamentuojančių informacijos parengimo ir perdavimo Europos Sąjungos ir NATO institucijoms, užsienio valstybių saugumo ir žvalgybos tarnyboms tvarkos aprašo“ nuostatas, nustatančias, kad bendradarbiavimas su užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis vykdomas dviem užsienio kalbomis prancūzų ir anglų.
Pareiškėjas teigia, kad sistemiškai aiškinant Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 2 punktą, darytina neabejotina išvada, kad vykdant žvalgybos institucijos struktūrinius pertvarkymus žvalgybos pareigūnui naujoje Departamento struktūroje turi būti siūloma užimti, visų pirma, lygiavertes jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas ir nebūtinai tame pačiame padalinyje, kuriame jis dirbo iki struktūrinių pertvarkymų. Ir tik, kai tokių pareigų nėra, Departamento direktorius gali siūlyti užimti žemesnes pareigas.
Nagrinėjamu atveju Departamento vadovas net nesprendė klausimo dėl jo paskyrimo į kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes pareigas, nekalbant jau apie aukštesnes, o iš karto pasiūlė žemesnes pareigas, tokiu savo veiksmu pažeisdamas, visų pirma. Žvalgybos įstatymo 50 straipsni, taip pat Konstitucijos 29 ir 33 straipsniuose įtvirtintus nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad Departamente vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo neskaidrūs (fiktyvūs), nepateikia tai įrodančių aplinkybių, nenurodo, kokių teisės aktų imperatyvias normas pažeidė atsakovas. Pareiškėjas šį savo teiginį iš esmės grindžia tik aplinkybe, kad jam trūko informacijos apie struktūrinių pertvarkymų pagrindus, taip pat subjektyviomis prielaidomis apie neva jo atžvilgiu taikytus dvigubus standartus.
Atsakovas dėsto Departamento struktūrinių pertvarkymų eigą ir teigia, kad Departamento struktūrinių pertvarkymu eiga Departamento struktūros ir darbo organizavimo pakeitimams buvo atsakingai ruošiamasi, siekiant užtikrinti efektyvų Departamentui priskirtų uždavinių įgyvendinimą.
Vien 2021 m. sausio mėnesį įvyko septyni Departamento Vertinimo komisijos (toliau - Vertinimo komisija) posėdžiai, kuriuose buvo svarstomi valdybų struktūrų projektai, pareigybėms nustatytini reikalavimai, atrankos kriterijai ir kiti su struktūriniais pertvarkymais bei darbo organizavimo pakeitimais susiję klausimai (Vertinimo komisijos paskirtis yra spręsti su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusius klausimus, šios komisijos sudėtis patvirtinta Departamento direktoriaus 2016-03-14 įsakymu Nr. 2-51 „Dėl Vertinimo komisijos sudarymo“, o darbo reglamentas - Departamento direktoriaus 2018-09-19 įsakymu Nr. 1-86 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Vertinimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“). Taigi, prieš Departamento direktoriui priimant sprendimus, buvo atliekama išsami įvairių alternatyvų analizė, svarstomi ir tobulinami projektai bei direktoriui pateikiami sprendimų projektai, kuriems jau pritarė Vertinimo komisija.
Be to, paraleliai buvo atliekama žvalgybos pareigūnų kompetencijų analizė. Dar 2020 m. spalio mėnesį, siekiant nustatyti žvalgybos pareigūnų, kurių anglų kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų galiojimas yra pasibaigęs, anglų kalbos lygį, Departamente buvo organizuotas anglų kalbos lygio nustatymo testo laikymas. Departamento direktorius 2020-11-13 įsakymu Nr. 1-108 „Dėl žvalgybos pareigūnų tarnybinės veiklos ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiklos vertinimo“ nurodė 2020 m. žvalgybos pareigūnų tarnybinės veiklos kasmetinį vertinimą vykdyti anksčiau, t. y. 2020 m. gruodžio 1-31 d. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant, kad vertinimo rezultatai būtų kuo efektyviau panaudoti įgyvendinant Departamento tarnybos organizavimo pakeitimus. Sprendimas iškomunikuotas Departamento vidinėje svetainėje, nurodant, kad jei vertinimas vyktų kaip įprasta - 2021 m. vasario mėnesį - iškiltų grėsmė, kad jis liktų tik formalumu, nes į jo rezultatus nebūtų spėta atsižvelgti įgyvendinant Departamento tarnybos organizavimo pakeitimus. Taigi, nepagrįsta teigti, kad žvalgybos pareigūnų tinkamumas pareigoms buvo įvertintas per dvi dienas.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad pareiškėjas nenuoseklus, viena vertus teigia, kad Departamento direktorius turėjo jį iš anksto informuoti apie naujus reikalavimus užsienio kalbai Departamente, kita vertus konstatuoja, kad tai, jog jis buvo iš anksto informuotas apie tokius reikalavimus, rodo struktūrinių pertvarkų neskaidrumą. Departamento direktorius išties neprivalėjo (teisės aktai nenumato tokios pareigos) pareiškėjui iš anksto teikti informacijos, pagrindžiančios reikalavimus naujoms pareigybėms ar kitos informacijos, kiek tai nėra tiesiogiai susiję su Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos teisės būti perkeltam į kitas pareigas, jei tokia galimybė yra, įgyvendinimu.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2021-01-19 Vertinimo komisija pritarė (2021-01-22 protokolas Nr. 30-12RN) svarstomam Departamento 20 valdybos struktūros projektui bei patvirtino preliminarius reikalavimus šio padalinio pareigybėms, ir siekiant kuo anksčiau informuoti žvalgybos pareigūnus apie numatomus pokyčius, Departamento 31 valdybos viršininkas informavo šios valdybos skyrių viršininkus, tame tarpe ir pareiškėją, apie Vertinimo komisijos sprendimą, t. y. apie planuojamus darbo organizavimo pakeitimus ir preliminarius reikalavimus būsimoms pareigybėms. Skyrių viršininkai buvo informuoti, kad įvertinus būsimam Teisės skyriui numatomas priskirti funkcijas, šio skyriaus viršininko pareigybei bus nustatytas reikalavimas mokėti anglų kalbą B2 lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo žinomas tuo metu pareiškėjui nustatytas anglų kalbos mokėjimo lygis (A2.2), buvo akivaizdu, kad jam negalės būti siūloma užimti Teisės skyriaus viršininko pareigas.
Atsakovas pažymi ir tai, kad 2021-01-28 Teisės skyriaus žvalgybos pareigūnų pareiginių nuostatų projektai elektroniniu paštu buvo siųsti derinti Departamento 31 valdybos skyrių viršininkams (taip pat ir pareiškėjui) ir paprašyta pateikti pastabas/pasiūlymus. Nesulaukus pastabų raštu nei dėl žvalgybos pareigūnams priskirtų funkcijų, nei dėl nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir 31 valdybos viršininko pavaduotojai pasiteiravus, ar laukti pastabų, pareiškėjas žodžiu informavo, kad jų neturi. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas tik bando sudaryti įspūdį, kad Departamento direktorius vienašališkai, siekdamas į pareigas paskirti ,,savą žmogų“, nustatė kvalifikacinius reikalavimus Teisės skyriaus viršininkui, tačiau akivaizdu, kad reikalavimai buvo nustatyti atsakingai įvertinus padaliniams ir pareigybėms priskirtinas funkcijas ir netgi derinant juos su pareiškėju, kuris tuo metu užėmė Departamento 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Antrojo (Teisės taikymo) skyriaus viršininko pareigas bei privalėjo vykdyti teisėtus tiesioginio vadovo nurodymus, t. y. pateikti savo išvadą dėl Teisės skyriaus žvalgybos pareigūnų pareiginių nuostatų projektų. Šiuo atveju pareiškėjas pastabų neturėjo, t. y. kaip teisininkas pritarė, kad nustatyti reikalavimai atitinka priskirtoms funkcijoms.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad išankstinis informavimas apie numatomus reikalavimus pareigybėms (kuriems pritarė Vertinimo komisija) ir net projektų, kuriuose tokie reikalavimai numatyti, pateikimas pareiškėjui derinti, patvirtina, kad Departamentas veikė sąžiningai ir atsakingai, sudarydamas sąlygas žvalgybos pareigūnams, tame tarpe pareiškėjui, iš anksto žinoti apie numatomus pokyčius, tobulinti savo kompetencijas ir taip pasiekti naujoms pareigybėms keliamus reikalavimus.
Departamento struktūrinių pertvarkymų aktyvumo negali patvirtinti ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Departamente vidaus teisės aktų nustatyta tvarka yra organizuojami žvalgybos pareigūnų kvalifikacijos, tame tarpe anglų kalbos žinių, kėlimo kursai (pažymi, kad tokie kursai organizuojami nuolat).
Atsakovas atmeta pareiškėjo argumentas, kad Departamento direktorius selektyviai atrinko žvalgybos pareigūnus, kurie buvo siunčiami į anglų kalbos kursus, tuo pažeisdamas galimybę lygiomis teisėmis kelti kvalifikaciją. Departamentas nuosekliai kėlė R. R. anglų kalbos lygį - šį žvalgybos pareigūną į anglų kalbos kursus siuntė ne vieną kartą: 1999 m., 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2008 m. ir 2009 m. Tačiau pats žvalgybos pareigūnas nedėjo pastangų, kad keltų ir palaikytų pasiektą anglų kalbos lygį, kuris būtinas kvalifikuotai vykdant 31 valdybos Teisės taikymo skyriaus viršininko funkcijas.
Nurodo, kad siekdamas, jog pareiškėjas pasiektų bent BI anglų kalbos lygį, 2020-11-11 jis buvo išsiųstas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją tam, kad būtų įvertinta, į kurią anglų kalbos mokymo grupę jis turėtų būti priskirtas (buvo planuojamąjį siųsti į 4 mėnesių trukmės anglų kalbos kursus). Minėtos aplinkybės akivaizdžiai paneigia pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, jam sąmoningai sudaromos blogesnės sąlygos kelti kvalifikaciją bei užimti pareigas naujoje Valstybės saugumo departamento struktūroje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo spekuliatyvūs teiginiai, kad Departamento struktūriniai pertvarkymai „grindžiami kitais interesais ir/ar tikslais nei kad viešai deklaruojama“, nenurodant tokių tikslų, nepateikiant objektyvių argumentų ar įrodymų, laikytini nepagrįstais. Skunde nurodyta aplinkybė, kad Departamento reforma buvo pradėta neužilgus po to, kai paaiškėjo, jog Departamento žvalgybos pareigūnas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui teikė informaciją apie galimą Departamento aktyvų dalyvavimą Lietuvoje vykstančiuose politiniuose procesuose, niekaip nesusijusi su vykdytais šios įstaigos struktūriniais pertvarkymais.
Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad Teisės skyriaus viršininko pareigas buvo pasiūlyta užimti žvalgybos pareigūnui, „kurio pareigybė iš esmės nėra naikinama“. Valstybės saugumo departamento struktūrinių pertvarkų pasėkoje apjungus 20 (Žvalgybos politikos) ir 31 (Teisės ir administravimo) valdybas bei buvusios 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Pirmąjį (Teisėkūros) ir Teisės taikymo skyrius, naujoje Departamento struktūroje neliko nei 31 (Teisės ir administravimo) valdybos, nei Pirmojo (Teisėkūros) skyriaus, nei šio skyriaus pareigybių. Palyginus buvusios 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Pirmojo (Teisėkūros) skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginius nuostatus su naujo Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginiais nuostatais, akivaizdu, kad šios pareigybės (joms priskirtos
sritys ir funkcijos) skiriasi iš esmės.
Pareiškėjas Departamento struktūrinių pertvarkymų teisėtumą iš esmės ginčija tik dėl to, kad jam nebuvo pasiūlytos lygiavertės pareigos. Šią prielaidą pagrindžia ir tai, kad pareiškėjas, atsisakydamas užimti jam pasiūlytas viena pakopa žemesnes pareigas, akcentavo, kad tokiu būdu, t. y. pasiūlant užimti viena pakopa žemesnes pareigas yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai bei ignoruojama Departamento direktoriaus viešai išsakyta pozicija dėl organizacinių pertvarką skaidrumo, kartu Departamento direktoriaus paprašė „atidžiai peržiūrėti dokumentus ir pateikti orų pasiūlymą“. Iš įvardytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas organizacinių pertvarkų skaidrumą tapatina išimtinai su savo asmeniniu interesu naujoje Departamento struktūroje užimti lygiavertes ar net aukštesnes pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas netinkamai remiasi Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žvalgybos institucijos vadovo sprendimu žvalgybos pareigūnai be jų sutikimo gali būti perkeliami į bet kurias kitas lygiavertes pareigas (nepaisant struktūrinių pertvarkymų). Ši įstatymo norma rodo ypač plačią žvalgybos institucijos vadovo diskreciją (būdingą statutinei tarnybai), kuria siekiama užtikrinti racionalų žmogiškųjų resursų panaudojimą siekiant įstaigai priskirtų uždavinių tinkamo įgyvendinimo, ir tik patvirtina Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą žvalgybos institucijos vadovo diskreciją žvalgybos pareigūnus perkelti į žemesnes pareigas, jei dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų nėra galimybės perkelti į kitas pareigas.
Pažymi, kad žvalgybos tarnyba yra statutinė tarnyba ir žvalgybos tarnybos santykių sureguliavimui netaikytinos nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), nei Darbo kodekso normos. Priešingai nei nustatyta VTĮ 6 straipsnio 1 dalyje (Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas), Žvalgybos įstatyme įtvirtinta galimybė Darbo kodekso normas taikyti tik aiškiai apibrėžtiems žvalgybos tarnybos santykiams: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogų (65 str. 6 ir 7 dalys) ir garantijų vaikus auginantiems žvalgybos pareigūnams (70 str. 4 d.) suteikimui, t. y. jokiais kitais atvejais Darbo kodekso normos žvalgybos tarnybos santykiams nėra taikytinos. Šiuo aspektu žvalgybos tarnybos santykių teisinis reguliavimas panašus į karo tarnybos teisinį reguliavimą.
Taigi, Žvalgybos įstatyme nesant nustatytų žvalgybos pareigūnų pirmenybės teisės į lygiavertes pareigas kriterijų ar procedūrų, darytina bendro pobūdžio išvada, kad toks pasirinkimas (kriterijų ir procedūrų nustatymas) yra žvalgybos institucijos vadovo (šiuo atveju atsakovo) diskrecija, kurią Departamento direktorius realizavo 2021-02-22 įsakymu Nr. 1 -21 „Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant žvalgybos pareigūnams bus siūloma užimti pareigas naujoje Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento struktūroje, nustatymo“ (toliau - Įsakymas dėl kriterijų nustatymo).
Vadovaujantis Įsakymo dėl kriterijų nustatymo 3 punktu, vadovaujamas pareigas užimantiems žvalgybos pareigūnams, kurie neatitinka šio įsakymo 1 ir 2 punktuose nustatytų kriterijų (pareiškėjas neatitiko 1.1 p. nurodytų kriterijų), siūlomos kitos jų kvalifikaciją atitinkančios pareigos: arba lygiavertės pareigos kitame padalinyje (3.1 p.), arba, jei tokių nėra - žemesnės pareigos tame pačiame padalinyje (3.2 p.). Kadangi dėl ženkliai sumažėjusio vadovaujamų pareigybių skaičiaus nebuvo laisvų lygiaverčių - skyriaus viršininko - pareigų kituose padaliniuose (visos skyrių viršininkų pareigos buvo pasiūlytos tų padalinių žvalgybos pareigūnams), pareiškėjui, vadovaujantis nurodyto įsakymo 3.2 papunkčiu, buvo pasiūlytos žemesnės pareigos tame padalinyje naujoje Departamento struktūroje, kuriam priskirtos iki struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo vykdytos (šiuo atveju - teisinės) funkcijos, t. y. Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos.
Kadangi pareiškėjas nuolat deklaravo mokąs anglų kalbą BI lygiu (nors tai įrodančio dokumento galiojimo laikas buvo pasibaigęs, o testo rezultatas parodė, kad pareiškėjo anglų kalbos lygis - A2.2), kaip jau minėta, 2020-11-11 pareiškėjas buvo išsiųstas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją tam, kad būtų įvertinta, į kurią anglų kalbos mokymo grupę jis turėtų būti priskirtas - čia buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėtų mokytis BI lygio siekiančioje anglų kalbos grupėje (tuo pagrindu buvo planuojamąjį nedelsiant siųsti į 4 mėnesių trukmės anglų kalbos kursus). Tik atsižvelgiant į šią aplinkybę ir tikintis, kad pareiškėjas galimai dar iki 2021-07-01 pasieks Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybei nustatytą reikalavimą mokėti anglų kalbą BI lygiu, jam buvo pasiūlyta užimti šias pareigas.
Nors pareiškėjas teigia, kad atitinka Teisės skyriaus viršininko pareigybei keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir pateikia neva tai patvirtinančias aplinkybes, tačiau nei viena iš nurodytų aplinkybių nepagrindžia, kad pareiškėjas moka anglų kalbą B2 lygiu. Tai, kad pareiškėjas turėjo ilgametę patirtį Departamente ir jo tarnybinė veikla buvo vertinta teigiamai, nepatvirtina pareiškėjo atitikties specialiesiems reikalavimams, kuri būtina Teisės skyriaus viršininko pareigybei užimti.
Pareiškėjo atitikties Teisės skyriaus viršininko pareigybei nustatytiems specialiesiems reikalavimams nepatvirtina ir faktas, kad jam buvo pasiūlyta užimti Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Palyginus Teisės skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 11.2-11.17 papunkčius ir Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 11.3-11.4 papunkčius, akivaizdu, kad šioms pareigybėms priskirtos funkcijos nėra identiškos, tad ir pareigybėms keliami reikalavimai negali būti identiški. Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybei neturėtų būti nustatytas reikalavimas mokėti anglų kalbą B2 lygiu atsižvelgiant tik į tai, kad ypač gerų anglų kalbos žinių reikalaujančias funkcijas šias pareigas einančiam pareigūnui gali tekti vykdyti išimtinais atvejais, t. y. laikinai pavaduojant kitą žvalgybos pareigūną - toks reikalavimas būtų neproporcingas ir nepagrįstas konkrečiai pareigybei priskirtų nuolatinių funkcijų vykdymo užtikrinimu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginiuose nuostatuose nėra funkcijos (pareigos) eiti (vykdyti) skyriaus viršininko pareigas visa apimtimi, t. y. vykdyti visas skyriaus viršininkui priskirtas funkcijas, laikinai nesant skyriaus viršininko. Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 11.2 papunktyje nustatyta, kad skyriaus viršininko pavaduotojas vadovauja skyriui, kai skyriaus viršininko nėra, jis yra išvykęs, negali eiti pareigų dėl ligos ar kitų priežasčių. Taigi, Teisės skyriaus viršininko pavaduotojas, laikinai nesant skyriaus viršininko, vykdo tik vadybines, užtikrinančias skyriaus darbo organizavimą (vadovauti, organizuoti, koordinuoti) skyriaus viršininkui priskirtas funkcijas, tačiau jis nevykdo Teisės skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 11.12, 11.14 ir 11.17 papunkčiuose nurodytų funkcijų. Pažymi ir tai, kad žvalgybos ir saugumo tarnybų AZUR grupės kontaktinis asmuo (POC) paskiriamas oficialiu Departamento pranešimu, išsiunčiamu visoms 23 šio formato narėms, tad kitas asmuo vykdyti AZUR kontaktinio asmens funkcijas galėtų būti įgaliotas tik atitinkamu Departamento pranešimu.
Atsakovas pažymi, kad poreikis ir, atitinkamai, reikalavimai anglų kalbos mokėjimui reguliariai kyla, Departamente buvo nuolat komunikuojama nuo 2018 metų. Bendradarbiaujant su užsienio partneriais laikomasi abipusiškumo principo, t. y. informacija teikiama ta užsienio kalba, kuria paklausimą ir (ar) atsakymą teikia užsienio partneris.
Teisės skyriaus viršininko pareigybei nustatytas reikalavimas mokėti anglų kalbą B2 lygiu yra esminis ir pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius, be kita ko, įvertinus ir tai, kad „toks poreikis yra nuolatinio pobūdžio (ne retais išskirtiniais atvejais)“, kaip savo rekomendacijose dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimo yra nurodęs Departamentas.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo žinoma tai, kad ypač geras anglų kalbos mokėjimas yra būtinas vykdant Teisės taikymo skyriaus viršininko funkcijas, o jo turimos anglų kalbos žinios nėra pakankamos. Pareiškėjas yra ne kartą patvirtinęs, kad anglų kalbos BI lygio akivaizdžiai nepakanka dalyvaujant susitikimuose su užsienio tarnybų atstovais, diskutuojant teisiniais klausimais bei skaitant pranešimus, t. y. vykdant Teisės taikymo skyriui priskirtas funkcijas. Šiuos argumentus pats pareiškėjas ne kartą išsakė, kai jo vadovaujamo skyriaus žvalgybos pareigūnas buvo siūlomas vykti į susitikimą su užsienio tarnybų teisininkais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo pakankamo anglų kalbos lygio, jam negalėjo būti ir nebuvo skiriamos užduotys, susijusios su anglų kalbos vartojimu - jis negalėjo dalyvauti susitikimuose su užsienio partneriais, kurių metu buvo aptariami teisiniai klausimai (todėl Valstybės saugumo departamentą atstovaudavo kitų padalinių pareigūnai), negalėjo pirmininkauti FLUCTUAT susitikimui, juose dalyvauti bei tinkamai vykdyti kitų Teisės taikymo skyriui priskirtų funkcijų, kurioms būtinos anglų kalbos žinios.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad 31 valdybos Teisės taikymo skyriaus viršininko pareiginiuose nuostatuose nebuvo reikalavimo mokėti būtent anglų kalbą B2 lygiu (buvo nustatytas reikalavimas B2 lygiu mokėti kurią nors iš trijų nurodytų kalbų: arba anglų, arba rusų, arba prancūzų), nebuvo pagrindo tarnybinės veiklos kasmetiniuose vertinimuose tos aplinkybės konstatuoti kaip funkcijų nevykdymo. Vis tik tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjui buvo žinomas anglų kalbos būtinumas siekiant vykdyti 31 valdybos Teisės taikymo skyriaus viršininko funkcijas, ir kad jo turimas anglų kalbos lygis nebuvo pakankamas šių pareigų vykdymui. Ši būtinybė dar labiau išaugo įsteigus vieną Teisės skyrių, kuriam priskirtos funkcijos, kaip minėta, nepalyginamai platesnės nei priskirtosios iki struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo eitoms 31 valdybos Teisės taikymo skyriaus viršininko pareigoms.
Atsakovas pažymi, kad Departamento direktoriaus 2019-04-05 įsakymas Nr. 2-84KF nenustato reikalavimų tarptautinio bendradarbiavimo kalbai ar konkrečių pareigybių reikalavimams, o tik numato galimybę informaciją tarptautinėms ar užsienio institucijoms teikti arba anglų, arba prancūzų kalbomis, be to, šis teisės aktas reglamentuoja tik informacijos teikimą raštu, o ne tarptautiniuose renginiuose ar susitikimuose vartotiną užsienio kalbą.
Atsakovas mano, kad pareiškėjas Departamento sprendimą tam tikroms pareigybėms nustatyti pareinamąjį (vienerių metų trukmės) laikotarpį įgyti pareigybei nustatytam užsienio kalbos mokėjimo lygiui netinkamai supranta ir aiškina kaip diskriminaciją (skirtingų standartų taikymą) jo atžvilgiu. 2021-01-29 vykusio Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo konstatuota, kad anglų kalbos žinių poreikis nuolat auga (stiprėja bendradarbiavimo poreikis su užsienio partneriais, dažnai rengiami bendri Departamento ir užsienio partnerių ekspertiniai mokymai anglų kalba ir pan.), todėl reikalavimas mokėti anglų kalbą bent BI lygiu turėtų būti nustatytas visoms vadovaujančioms pareigybėms, net ir toms, kurioms nėra priskirtos konkrečios ir nuolatinės funkcijos, susijusios su tarptautiniu atstovavimu bei dokumentų užsienio kalba vertinimu ir rengimu.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo subjektyvūs samprotavimai, kad jo turimos užsienio kalbų (rusų ir prancūzų) žinios, kurios net nėra pagrįstos šių kalbų mokėjimo lygį įrodančiais dokumentais, yra labiau tinkamos vykdyti Teisės skyriaus viršininko pareigybei priskirtas funkcijas nei anglų kalbos mokėjimas, vertintini kaip nepagrįsti, o pareiškėjo prielaidos, kad jo atžvilgiu buvo taikyti dvigubi standartai, yra nepagrįstos įrodymais.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neatitiko naujoje struktūroje numatyto Teisės skyriaus viršininko pareigybei nustatytų reikalavimų, o kitų laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių lygiaverčių pareigų nebuvo (pažymi, kad struktūrinių pertvarkymų pasėkoje buvo ženkliai mažinamas vadovaujančių pareigybių skaičius), objektyviai nebuvo galimybės šiam pareigūnui pasiūlyti kitas lygiavertes pareigas, todėl Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu Departamento direktoriaus 2021-02-24 įsakymu Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“, laikantis Žvalgybos įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, šiam žvalgybos pareigūnui buvo pateiktas siūlymas užimti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas naujoje Departamento struktūroje, t. y. Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Departamento 32 valdybos 2021-02-26 raštu.
Pareiškėjas, atsakydamas į siūlymą užimti viena pakopa žemesnes pareigas, 2021-03-01 pateikė raštą Nr. (31)-21-1573 „Dėl siūlymo užimti pareigas“, kuriame aiškiai nurodė, kad „Su pranešime nurodytomis pareigomis sutikti negaliu, nes tokiu būdu būtų pažeistos mano teisės ir teisėti interesai bei ignoruojama VSD vadovo viešai išsakyta pozicija dėl organizacinių pertvarkų skaidrumo. Taip pat prašau nedelsiant siūlyti šiame pranešime nurodytas pareigas kitiems žvalgybos pareigūnams“. Papildomai pareiškėjas apie laisvas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas naujoje Departamento struktūroje buvo informuotas Departamento direktoriaus 2021-03-10 raštu Nr. (32)-21-1749 ir 2021-06-16 raštu Nr. (32)-21-3727, tačiau pareiškėjas į šiuos siūlymus neatsakė ir neišreiškė valios užimti siūlomas pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad Departamentas šioje situacijoje veikė teisėtai ir sąžiningai, tinkamai taikė teisės normas, nepadarė procedūrinių pažeidimų, tinkamai įvertino faktines aplinkybes.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2021-06-29 įsakymo Nr. P-269 „Dėl R. R. atleidimo iš tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat su tuo susijusių pareiškėjo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad R. R. iki Departamento reorganizacijos užėmė Departamento 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Antrojo skyriaus viršininko pareigas.
Departamento direktoriaus 2020-10-13 įsakymu Nr. 2-151KF „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2-170S „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino naują Departamento struktūra, nurodė, kad ji įsigalios 2021-07-01.
Departamento direktorius 2021-02-24 įsakymu Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“ pasiūlė R. R. nuo 2021-07-01 užimti 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Pridėjo 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus Skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginius nuostatus, kurie įsigalios 2021-07-01. Paprašė pareiškėjo per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu per Dokumentų valdymo ir administravimo sistemą informuoti 32 valdybą, jei nesutinka nuo 2021-07-01 būti perkeltu į 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Nurodė, kad per 3 darbo dienas negavę jo raštiško atsakymo, laikys, kad jis sutiko su šiuo pasiūlymu. Informavo, kad atsisakius būti perkeltam į siūlomas pareigas, bus ieškoma kitų laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 14 dalimi, žvalgybos pareigūnas iš tarnybos gali būti atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, kai panaikinama pareigybė dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų ir/arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas.
Pareiškėjas 2021-03-01 pateikė Departamentui atsakymą Nr. (31)-21-1553 ,,Dėl siūlymo užimti pareigas R. R.“, kuriame patvirtino, kad gavo siūlymą užimti pareigas, tačiau jam siūloma nuo 2021-07-01 užimti Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, kitaip sakant, žemesnes pareigas nei šiuo metu užima. Pareiškėjas nurodė, kad pranešime nėra pateikta Departamento direktoriaus 2021-02-22 įsakyme Nr. 1-21 nurodytų kriterijų, kurie patvirtintų arba paneigtų aukštesnių ir/ar lygiaverčių pareigų užimti negalimumą naujoje Departamento struktūroje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo pranešimu jam nėra pateiktas susipažinti Departamento direktoriaus 2021-02-24 įsakymas Nr. P-65S (jo išrašas), kuriuo jam galimai siūlomos žemesnės pareigos, bei nuoširdžiai tikėdamas, kad tarnybos organizavimo pakeitimai, kaip ne kartą yra akcentavęs Departamento vadovas, yra skaidrūs ir daromi atidžiai įsiklausant į visų Departamente dirbančių asmenų interesus, mano, kad pranešime yra įsivėlusi techninė klaida. Pareiškėjas nurodo, kad prašo, atidžiai peržiūrėti dokumentus ir pateikti orų pasiūlymą. Su pranešime nurodytomis pareigomis sutikti negali, nes tokiu būdu būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ignoruojama Departamento vadovo viešai išsakyta pozicija dėl organizacinių pertvarkų skaidrumo. Pareiškėjas taip pat prašė nedelsiant siūlyti šiame pranešime nurodytas pareigas kitiems žvalgybos pareigūnams. Nurodė, kad laiko pareigą priminti, kad vadovaujantis įstatymais jam turi būti siūlomos visos laisvos (ne tik žemesnės, bet ir lygiavertės ir/ar aukštesnės) pareigos, ši prievolė darbdaviui išlieka visą laikotarpį iki liepos 1 d. (darbdavys gali nesiūlyti pareigų tik tuo atveju, jei likus 5 dienoms iki liepos 1 d. darbuotojas atsisako su visais jam teiktais siūlymais).
Pareiškėjas 2021-03-03 tarnybiniu pranešimu Nr. (31)-21-1625 ,,Dėl žvalgybos pareigūnų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo“ kreipėsi į Departamento direktorių ir nurodė, kad jis turi pagrindo manyti, kad Departamento 2020 metais inicijuoti ir šiuo metu vykdomi struktūriniai pertvarkymai institucijoje pažeidžia čia dirbančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Teikia keletą tai patvirtančių argumentų: nėra aiškūs Departamente vykdomų struktūrinių pertvarkymų tikslai ir pagrindai; žvalgybos pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas vykdomas neskaidriai ir galimai pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus; Departamento direktoriaus 2021-02-22 įsakymas Nr. 1-21 „Dėl kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant žvalgybos pareigūnams bus siūloma užimti pareigas naujoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūroje, nustatymo“, jo vertinimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, o tuo pačiu ir fiktyvus;
Departamento direktoriaus 2021-02-24 įsakymas Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“, jo vertinimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas teikime detaliau nurodė nesutikimo priežastis.
Departamentas 2021-03-10 raštu Nr. (32)-21-1749 ,,Dėl atsakymo į Jūsų raštus“ pareiškėjui išreiškė apgailestavimą, kad vidiniame tinklapyje ir kitais būdais jam teikta informacija apie Departamento struktūrinių pertvarkymų pagrindus ir tikslus jam pasirodė nepakankama. Nurodė, kad atsižvelgdami į tai, teikia papildomą informaciją jam asmeniškai. Taip pat nurodė, kad apgailestauja ir dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka pateiktą pasiūlymą užimti Departamento 20 valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas laiko pažeidžiančiu jo orumą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punktu, jam pasiūlytos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigos. Galimybės pasiūlyti Departamento 20 valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko pareigas nebuvo, nes, kaip buvo informuotas pokalbių su padalinio vadovybe ir Departamento direktoriaus pavaduotoju metu, neatitinkate šiai pareigybei nustatytų reikalavimų, t. y. neturite būtino anglų kalbos mokėjimo lygio. Nurodė, kad atsižvelgdami į tai, kad jis atsisakė užimti pasiūlytas pareigas, informuoja apie kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigybes, kurios šiuo metu yra laisvos (pridėjo). Informavo, kad su šių pareigybių pareiginiais nuostatais gali susipažinti Departamento 32 valdyboje (tel. 7370, el. paštas u21037@ada.vsd). Paprašė per 5 darbo dienas raštu informuoti, kurias iš nurodytų laisvų pareigybių sutinka užimti nuo 2021-07-01. Nurodė, kad atsižvelgdami į pareiškėjo pageidavimą, teikia Departamento direktoriaus 2021-02-24 įsakymo Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“ išrašą.
Pareiškėjas 2021-03-16 tarnybiniu pranešimu Nr. (31)-21-1816 ,,Dėl 2021-03-10 raštu Nr. (32) 21-1749 pateiktos informacijos“ kreipėsi į Departamentą, jame išreiškė abejones dėl galimo neskaidraus žvalgybos pareigūnų perkėlimo į pareigas naujoje Departamento struktūroje, dėl išankstinio informavimo (nesant parengtiems ir patvirtintiems pareigybės nuostatams ir kriterijams), dėl anglų kalbos reikalavimo ir nesudarytos galimybės pasiekti Departamento pageidaujamą lygį ir t. t. Pareiškėjas papildomai informavo, kad 2021-03-03 raštu Nr. (31 )-21-1625 nesutiko užimti siūlytų Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigų, kadangi mano, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas netinkamai pritaikius Departamento direktoriaus 2021-01-22 įsakymo Nr. 1-21 1.1 punktą, bei ignoravus Departamento direktoriaus 2021-02-23 įsakymą Nr. 2-33RN, kuriuo buvo nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas, mokantis anglų kalbą B1 lygiu yra tinkamas vadovauti Teisės skyriui. Pareigų siūlymas nesilaikant Departamento direktoriaus įsakymų, o taip pat pažeidžiant Žvalgybos įstatymo nuostatas bei gero vidaus administravimo principus yra laikytinas neteisėtu, todėl su tokiomis pareigomis sutikti negali. Pažymėjo, kad su kitomis rašte nurodytomis pareigomis sutikti ar nesutikti negali, kol Departamente nėra nutraukti jo teises pažeidžiantys veiksmai. Be to, abejoja, ar naujai siūlomos pareigos atitinka jo kvalifikaciją, kadangi, rašte nėra nurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis šios pareigos jam yra siūlomos. Pareiškėjas nurodė, kad yra įsitikinęs, kad Departamento direktoriaus 2021-01-22 įsakymo Nr. 1-21 1.1 punktas jo atžvilgiu buvo pritaikytas netinkamai, pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus, todėl nepašalinus minėto pažeidimo iki 2021-03-19, savo teises ketina ginti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Departamentas 2021-06-16 raštu Nr. (32)-21-3727 ,,Dėl siūlymo užimti pareigas R. R.“ paprašė pareiškėjo iki 2021-06-23 raštu informuoti 32 valdybą, kurias iš nurodytų laisvų pareigybių pageidautų užimti nuo 2021-07-01. Informavo, kad jeigu keli žvalgybos pareigūnai išreikš norą užimti tas pačias pareigas, sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į žvalgybos pareigūnų kompetenciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iki 2021-06-23 negavę raštiško atsakymo, kokias iš pasiūlytų pareigų nuo 2021-07-01 jis sutinka užimti naujoje Departamento struktūroje, laikys, kad jis nesutinka užimti nei vienų pasiūlytų pareigų ir vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 14 dalimi, 2021-06-30 jis bus atleidžiamas iš tarnybos Departamente ir tarnybos sutartis su juo bus nutraukiama (kai panaikinama pareigybė dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų ir/arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas). Pridėjo Departamento pareigybių, kurios šiuo metu yra laisvos ir atitinka jo kvalifikaciją, sąrašą.
Departamento direktorius 2021-06-29 įsakymu Nr. P-269 „Dėl R. R. atleidimo iš tarnybos“, vadovaudamasis Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 14 punktu. 54 straipsnio 1 dalimi ir 68 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad dėl tarnybos organizavimo pakeitimų, kurie vykdyti Departamento direktoriaus 2020-10-13 įsakymo Nr. 2-151KF „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 2-170S „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ pagrindu, buvo panaikinta Departamento 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Antrojo (Teisės taikymo) skyriaus viršininko pareigybė ir šią pareigybę užimančiam žvalgybos pareigūnui R. R. Departamento direktoriaus 2021-02-24 įsakymu Nr. P-65S „Dėl siūlymo užimti pareigas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento naujoje struktūroje nuo 2021 m. liepos 1 d.“, o vėliau ir 2021-03-10 raštu Nr. (32)-21 -1749 „Dėl atsakymo į Jūsų raštus“ bei 2021-06-16 raštu Nr. (32)-21-3727 „Dėl siūlymo užimti pareigas R. R.“ buvo pasiūlyta užimti kitas pareigas Departamento naujoje struktūroje, tačiau jis atsisakė būti perkeltas į kitas pareigas (2021-03-01 pateikė tarnybinį pranešimą Nr. (31)-21 -1553 „Dėl siūlymo užimti pareigas R. R.“, kuriuo atsisako užimti pasiūlytas pareigas, o į Departamento direktoriaus 2021-03-10 raštą Nr. (32)-21-1749 ir 2021-06-16 raštą Nr. (32)-21-3727 R. R. neatsakė ir neišreiškė valios užimti nurodytas pareigas), atleido 2021-06-30 Departamento 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Antrojo skyriaus viršininką R. R. iš tarnybos ir nutraukė 2021-06-30 Žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį Nr. 8, sudarytą su R. R. 2012-12-31.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu įsakymu, be kita ko, ginčija Departamento struktūrinių pertvarkymų teisėtumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas teismų praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą, ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A62-1007/2011, Nr. A146-241/2011, Nr. A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, Nr. A62-1367/2011 ir kt.).
Dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakęs ne tik LVAT (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A146-2643/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-3085/2012 ir kt.), bet iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, negali vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet turi tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos 2019-01-08 nutarimu Nr.V-21S patvirtinta Departamento strategija, Personalo išteklių valdymo vidaus audito išvada, Valstybės saugumo departamento tikslų, uždavinių ir funkcijų analizė, kurios išvadoms ir pasiūlytai struktūrai pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (2020-07-01 posėdžio protokolas Nr. 104-P-41), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvadomis (2019-12-20 ataskaita Nr. 4D-2018/1-897/2RN-3S) ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtirtinta biudžeto asignavimų valdytojo pareiga užtikrinti paskirtų asignavimų naudojimo ekonomiškumą ir efektyvumą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Departamento struktūriniai pertvarkymai strateginiu lygmeniu suplanuoti dar 2019 metų sausio mėnesį, vykdyti nuosekliai, vertinant įvairias galimas alternatyvas, kurias įgyvendinus būtų užtikrintas efektyvesnis Departamentui priskirtų uždavinių įgyvendinimas, ir nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti realiai, ne fiktyviai. Šiuo atveju buvo pertvarkomas ne vien tik Departamento 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Antrasis skyrius, bet ir kiti skyriai, dalies jų nebeliko, t. y. vyko kompleksinis Departamento struktūrinis pertvarkymas. Pagal nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi siekiant panaikinti tik jo pareigybę ar suteikti kitiems pareigūnams užimti jo pareigas, yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.
Žvalgybos institucijų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, veiklos sritis ir principus, teises ir pareigas, struktūrą, veiklos kontrolės pagrindus ir būdus, taip pat žvalgybos pareigūnų statusą, tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę, tarnybinį atlyginimą, socialines ir kitas garantijas nustato Žvalgybos įstatymas.
Žvalgybos pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas yra nustatytas Žvalgybos įstatymo 50 straipsnyje, kurio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad žvalgybos pareigūnai į žemesnes pareigas gali būti perkeliami dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas.
Būtent vadovaudamasis minėtomis Žvalgybos įstatymo nuostatomis pareiškėjui buvo siūloma užimti viena pakopa žemesnes pareigas.
Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir sutartis su juo nutraukiama, kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas.
Pareiškėjas teigia, kad Departamento direktorius, nesiūlydamas jam lygiaverčių ar aukštesnių pareigų naujoje Departamento struktūroje, pažeidė Žvalgybos įstatymo 50 straipsnį, Konstitucijos 29 ir 33 straipsniuose įtvirtintus nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, VTĮ nuostatas dėl lygiaverčių pareigų siūlymo, taip pat Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbuotojų atleidimą.
Pažymėtina, kad žvalgybos tarnyba yra statutinė tarnyba ir žvalgybos tarnybos santykių sureguliavimui netaikytinos VTĮ ir Darbo kodekso nuostatos. Priešingai nei nustatyta VTĮ 6 straipsnio 1 dalyje (Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas), Žvalgybos įstatyme įtvirtinta galimybė Darbo kodekso normas taikyti tik aiškiai apibrėžtiems žvalgybos tarnybos santykiams: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogų (65 str. 6 ir 7 dalys) ir garantijų vaikus auginantiems žvalgybos pareigūnams (70 str. 4 d.) suteikimui, t. y. kitais atvejais Darbo kodekso normos žvalgybos tarnybos santykiams nėra taikytinos. Žvalgybos įstatyme nesant nustatytų žvalgybos pareigūnų pirmenybės teisės į lygiavertes pareigas kriterijų ar procedūrų, konstatuotina, kad toks pasirinkimas (kriterijų ir procedūrų nustatymas) yra žvalgybos institucijos vadovo diskrecija, kurią Departamento direktorius realizavo Įsakymu dėl kriterijų nustatymo.
Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad vykdant Departamento struktūrinius pertvarkymus buvo apjungti 20 (Žvalgybos politikos) ir 31 (Teisės ir administravimo) valdybos ir buvusios 31 (Teisės ir administravimo) valdybos Pirmasis (Teisėkūros) ir Teisės taikymo skyrius. Naujoje Departamento struktūroje neliko 31 (Teisės ir administravimo) valdybos ir Pirmojo (Teisėkūros) skyriaus, taigi ir šio skyriaus pareigybių.
Departamento direktoriaus 2021-02-23 įsakymu Nr. 2-33RN „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos struktūros, pareigybių sąrašo, skyrių funkcijų ir pareiginių nuostatų patvirtinimo“, Departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininkui nustatytas reikalavimas anglų kalbą mokėti B2 lygiu, o viršininko pavaduotojui nustatytas reikalavimas anglų kalbą mokėti B1 lygiu.
Kaip konstatuota, Departamento atlikti struktūriniai pokyčiai buvo vykdyti remiantis išimtinai teisės aktais, esant reikalingumui atlikti struktūrinius pertvarkymus - siekiant Departamento veiklos efektyvumo bei tikslų įgyvendinimo, prieš tai atlikus informavimo, konsultavimo ir derinimo procedūras. Taigi naujai patvirtinti Departamento darbuotojų pareigybių nuostatai, su juose nustatytais reikalavimais ir funkcijomis, priimti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir procedūrų. Departamento struktūriniai pokyčiai ir funkcijų perskirstymas vyko realiai ir apėmė visą Departamento struktūrą.
Pareiškėjas nesutinka su skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nustatytu anglų kalbos mokėjimo lygiu, teigia, kad jam pakanka anglų kalbos žinių.
Vertinant kalbų lygius pagal Quick Oxford Placement lygių detalizaciją matyti, jog pareiškėjas pagal jam išduotą pažymėjimą atitiktų pradedančiojo vartotojo (A) lygio antrą pakopą (A2.2). Taigi pareiškėjas neatitiko reikalaujamo, t. y. ne žemesnio kaip B1, lygio anglų kalbos mokėjimo Departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko pareigybei (pareiginių nuostatų 7 p.) užimti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis anglų kalba bendravo laisvai, ją vartojo įgyvendindamas tarptautinius projektus, neturi esminės reikšmės ginčui, nes minėtai pareigybei užimti buvo reikalingas specialusis reikalavimas dėl užsienio kalbos mokėjimo lygio patvirtinimo, kurio pareiškėjas neatitiko.
Byloje nustačius, kad pareiškėjas neatitiko Departamento 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 7 punkto reikalavimo dėl užsienio kalbos mokėjimo lygio, nėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo atitikties kitiems pareigybės aprašyme nurodytiems reikalavimams.
Vadovaujantis Įsakymo dėl kriterijų nustatymo 3 punktu, vadovaujamas pareigas užimantiems žvalgybos pareigūnams, kurie neatitinka šio įsakymo 1 ir 2 punktuose nustatytų kriterijų (pareiškėjas neatitiko 1.1 p. nurodytų kriterijų), siūlomos kitos jų kvalifikaciją atitinkančios pareigos: arba lygiavertės pareigos kitame padalinyje (3.1 p.), arba, jei tokių nėra - žemesnės pareigos tame pačiame padalinyje (3.2 p.). Kaip nurodė atsakovas dėl ženkliai sumažėjusio vadovaujamų pareigybių skaičiaus nebuvo laisvų lygiaverčių - skyriaus viršininko - pareigų kituose padaliniuose (visos skyrių viršininkų pareigos buvo pasiūlytos tų padalinių žvalgybos pareigūnams). Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis Įsakymo dėl kriterijų nustatymo 3.2 papunkčiu atsakovas pasiūlė pareiškėjui žemesnes pareigas tame pačiame padalinyje naujoje Departamento struktūroje, kuriam priskirtos iki struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo vykdytos (šiuo atveju - teisinės) funkcijos, t. y. Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos. Iš skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginių nuostatų matyti, kad juose keliamas reikalavimas mokėti anglų kalbą B1, kurį pareiškėjas atitiko, tačiau siūlomų pareigų atsisakė.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad atsakovas laiko prasme nesudarė sąlygų įgyti reikiamą anglų kalbos mokėjimo lygį. Byloje pateikta 2021-07-20 informacija apie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūno R. R. mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą Nr. (30)-14-2864 patvirtina, kad Departamentas nuo pat 1999 m. siuntė pareiškėją į anglų kalbos kursus, taigi pareiškėjui buvo suteikta galimybė tobulinti anglų kalbos žinias.
Teismo įsitikinimu, atsakovas, pranešdamas 2021 m. sausio mėnesį, t. y. kur kas anksčiau nei buvo parengti ir patvirtinti šių pareigybių nuostatai ir kriterijai, skyrių viršininkams ir paprašęs apie būsimose pareigybių nuostatuose įtvirtintus anglų kalbos žinių reikalavimus informuoti skyrių pareigūnus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priešingai suteikė pareigūnams galimybę įsivertinti savo gebėjimus ir galimybę likti užimamose pareigose.
Byloje pateikti atsakovo raštai ir pareiškėjo teikimai, aprašyti faktinėse aplinkybėse, patvirtina, kad pareiškėjui buvo siūloma užimti 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus Skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, tačiau pareiškėjas šį pasiūlymą vertino, kaip pažeidžiantį jo orumą, pareiškėjas taip pat neteikė argumentų ir įrodymų apie tai, kad norėtų užimti kurią nors kitą jam pateiktą Departamento pareigybių, kurios siūlymo metu buvo laisvos ir atitiko jo kvalifikaciją, sąraše nurodytą poziciją (25 pareigybės). Taigi pareiškėjui buvo teikti siūlymai užimti tuo metu buvusias laisvas žvalgybos pareigūno pareigybes. Tačiau pareiškėjas nepasirinko jam siūlomų pareigybių, teikė Departamento vadovui teikimus, kuriuose reiškė nesutikimą su Departamento reorganizacija, nustatytu anglų kalbos žinių lygiu, samprotavo apie jo orumo pažeminimą ir pan.
Teismas įvertinęs teisės aktų nuostatas, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atleidžiant pareiškėją buvo laikytasi procedūrų, užtikrintos Žvalgybos įstatymo ir Įsakymo dėl kriterijų nustatymo nuostatų, pareiškėjas buvo informuotas apie pareigybės nuostatų pakeitimus, buvo siūlytos Departamente jo kvalifikaciją atitinkančios laisvos esančios pareigybės.
Teismas, vertindamas šalių įrodymus, taip pat pareiškėjo teiginį, kad jam turėjo būti pasiūlytos anksčiau eitos pareigos, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui, po Departamento struktūros pakeitimų (Skyriaus viršininko pareigybei nustačius anglų klbos mokėjimą B2 lygiu), ir jam neatitinkant minėto reikalavimo, vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis (Žvalgybos įstatyme nesant nustatytų žvalgybos pareigūnų pirmenybės teisės į lygiavertes pareigas kriterijų ar procedūrų), jam pagrįstai buvo pasiūlytos viena pakopa žemesnės pareigos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė likti anksčiau užimamose pareigose, taigi pareiškėjo argumentai, kad jam turėjo būti pasiūlytos, jo nuomone, lygiavertės pareigos, atmestini.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai siekia reorganizacijos metu pareigybės nuostatuose nustatytą reikalavimą, pateikti kaip siekį į jo pareigas priimti kitą pareigūną.
Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atliekant realius organizacijos struktūrinius pakeitimus, apjungus kelis skyrius ir pareiškėjo buvusiai pareigybei nustačius kitokius reikalavimus, pareiškėjui tinkamai pranešus apie pakeitimus, taip pat pasiūlius pareiškėjui kitas pareigas, atitinkančias jo kvalifikaciją, ir pareiškėjui nepasirinkus nei vienos pareigybės, pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos.
Departamentas suteikė pareiškėjui galimybę tęsti tarnybą, tačiau visų siūlymų pareiškėjas atsisakė. Atsisakydamas vertinti pateiktas laisvas pareigybes, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, pareiškėjas nepasinaudojo teise būti perkeltam į kitas pareigas, kurios jam buvo pasiūlytos, ir garantija nebūti atleistam jam netaikytina, nes jis pats jos sąmoningai atsisakė.
Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisakys. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Departamento direktoriaus 2021-06-29 įsakymą Nr. P-269 „Dėl R. R. atleidimo iš tarnybos“. Teismui pripažinus ginčo įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Departamento dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.