- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- 2-412-514/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- R. T., V. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį M. K. interesais atsakovams R. T., V. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-11-14 atsakovų sūnus N. T., gim. 2004-05-14, žaisdamas su ieškovės sūnumi M. K., jį pastūmė nuo laiptų, ir šis krisdamas susilaužė ranką. Dėl patirto sužalojimo M. K. VŠĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje 2010-11-15 buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, po operacijos vaiko ranka buvo gipsuota 5 savaites. Dėl sužalojimo vaikas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sugipsuotos rankos, ilgą laiką nelankė darželio, negalėjo bendrauti su kitais vaikais, sutriko miegas, tapo nervingas. Sukrėtimą patiria iki šiol, jaučiasi nesaugus, nedrįsta vienas žaisti su bendraamžiais, jį sužalojęs vaikas gyvena kaimynystėje, tai kelia psichologinių problemų. Nurodė, kad dėl sūnaus M. patirtų sužalojimų kaltas atsakovų sūnus N. T., gim. 2004-05-14, kuris yra nepilnametis, taigi, už jo auklėjimą ir priežiūrą yra atsakingi tėvai, todėl pastarieji turi atlyginti savo sūnaus padarytą neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad įvykio dieną jos sūnus M. iš lauko grįžo sužalota ranka. Iš sūnaus sužinojo, kad ranką susižalojo griūdamas, kai pastūmė atsakovų sūnus N.. Norėdama išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tą patį vakarą lankėsi atsakovės bute, tačiau atsakovės nesusitiko. Dėl stipriai patinusios rankos vakare vaiką vežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas lūžimas, išrašytas siuntimas į vaikų ligoninę Klaipėdos m. Sekančią dieną vaikų ligoninėje sūnus M. buvo operuotas, ranka gipsuota, 2010-11-16 iš ligoninės išrašytas. Ranka gipse buvo apie 5 savaites, vaikas nelankė darželio. Dėl rankos lūžio patyrė skausmą, baimę dėl operacijos, todėl vaikui padaryta žala. Sūnus M. yra atviras, lėtesnio būdo nei atsakovų sūnus N., todėl pasitiki savo sūnumi ir mano, kad sūnų M. sužalojo atsakovo sūnus N..
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog tuo metu jos sūnus N. buvo paliktas su aukle, kuri rūpinosi juo ir prižiūrėjo. Ieškovės sūnus M. buvo paliktas be priežiūros, jis atėjo pas N. į namus iš kiemo, todėl atsakovės veiksmai negali būti konstatuoti kaip netinkama nepilnamečio priežiūra ar pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. N. prižiūrinčios auklės teigimu, įvykio dieną berniukai į N. namus grįžo 15.30 val., daugiau auklė N. į lauką nebeišleido, nors M. jo laukė ir pats buvo lauke iki 18 val., kol ieškovė savo sūnų pakvietė namo. Nurodė, kad ieškovės kaltinimai atsakovės atžvilgiu nepagrįsti jokiais įrodymais, atsakovės sūnus N. negalėjo padaryti ieškovės sūnui M. žalos, nes M. po to dar daugiau kaip 2 valandas žaidė kieme, todėl galima teigti, kad pats yra kaltas dėl traumos, o nukentėjusiojo kaltę liudininkų pagalba atsakovė įrodys teisme. Ieškovė, teigdama apie sūnaus patirtus psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, nepateikė teismui įrodymų apie vaiko lankymąsi pas psichologą, apie raminančių vaistų vartojimą, ieškovės sūnus kaip įprastai žaidžia kieme, lanko darželį. Mano, kad atsakovės sūnus N. nėra kaltas dėl nutikusio įvykio, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę, paaiškino, kad daug kartų klausė savo sūnaus N. apie tos dienos įvykius, tačiau sūnus nepripažįsta sužalojęs M.. Sūnaus teigimu M. susižalojo, besisvarstydamas ant metalinio skersinio kieme.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2011-07-04 teismo posėdyje ieškinio nepripažino, paaiškinęs, jog iš sūnaus žino, kad ieškovės sūnus M. susižalojo nukritęs kieme nuo skersinio, todėl atsakovai negali būti atsakingi už padarytą neturtinę ar turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė atsakovų pareigą atlyginti žalą sieja su CK 6.275 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga atlyginti nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą.
Byloje kyla ginčas dėl įvykio, kurio metu padaryta žala, aplinkybių.
Ieškovės teigimu jo sūnus M. buvo sužalotas 2010-11-14 dėl atsakovų sūnaus N. kaltės, pastarajam pastūmus ieškovės sūnų M., kuris griūdamas susižalojo ranką.
Kad M. K. 2010-11-15 patyrė traumą, kurios metu lūžo kairės rankos dilbio kaulas, įrodo byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, epikrizės.
Sužalojimo aplinkybės pagal ieškovės paaiškinimą užfiksuotos medicininiuose P. P. r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje 2010-11-14 20 val., gydytojui apžiūrint M. K.. Šiame medicininiame dokumente nurodyta, jog M. K. prieš dvi valandas pastūmė kitas berniukas, dėl ko griūdamas M. užsigavo kairįjį riešą.
Šiame dokumente berniuko, pastūmusio M., vardas, nenurodytas.
Analogiškas įvykio aplinkybes ieškovė nurodė 2010-11-14 P. P. r. PK, patikslindama, kad sūnų M. sužalojo atsakovų sūnus N..
Nors šiuose dokumentuose užfiksuotas tik ieškovės pasakojimas, ieškovės sūnus M. tiesiogiai nebuvo apklausinėjamas, tačiau įvykio aplinkybes, atitinkančias fiksuotas pirminiuose dokumentuose, M. K. nurodė, duodamas paaiškinimus Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui.
Vaiko teisių apsaugos specialistui apklausiant atsakovų sūnų N., pastarasis nepripažino, sužalojęs M. K., nurodė, tik žinąs, jog M. ranka buvo sužalota, kaip susižalojo M. nematęs.
Abu vaikai įvykio metu buvo tik šešerių metų amžiaus, todėl jų paaiškinimai vertintini kartu su kt. byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į jų amžių, sugebėjimą suvokti įvykius ir atpasakoti buvusias aplinkybes.
Iš ieškovės pareiškimo PK, įrašų medicininiuose dokumentuose, paaiškinimų VTAT specialistui matyti, kad įvykio aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas, M. K. aiškina nuosekliai vienodai. Nenustatyta, kad jis linkęs fantazuoti, išsigalvoti, meluoti, kad iki tol buvę berniukų santykiai būtų buvę konfliktiški. Po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui berniukai ir toliau bendrauja, žaidžia, todėl nėra jokių priežasčių, dėl kurių M. K. praėjus daugiau nei pusę metų po įvykio, galėtų išsigalvoti aplinkybes, kaltinančias atsakovų sūnų N..
Atsakovė nepripažindama sūnaus N. kaltės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės sūnus galėjo susižaloti pats, kadangi jų sūnus N. nuo 15.30 val. buvo kambaryje. Teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės sūnus galėjo susižaloti, krisdamas nuo metalinio skersinio, nors paties įvykio nematė. Analogiškai nurodė ir atsakovės sūnus N. VTAT specialistui. Specilaistas po pakalbio su N. T. pažymėjo, kad vaikas sunkiai orientavosi laike, nesuvokė kai kurių žodžių prasmės, dėl nepakankamos brandos sunkiai sekėsi atpasakoti praeities įvykius, todėl šio vaiko gebėjimas suvokti įvykius verčia abejoti jo paaiškinimų teisingumu.
Liudyt. R. D., liudyt. S. J. parodė, kad atsakovų sūnus N. nuo 15.30 val. buvo kambaryje, todėl ieškovės sūnaus sužaloti negalėjo. Tačiau liudytoja. R. D. patvirtino, kad abu berniukai iki tol žaidė, buvo lauke, todėl minėtų liudytojų parodymai nepaneigia, kad ieškovės sūnus galėjo būti sužalotas atsakovų vaiko.
Šalių paaiškinimais, liudyt. R. D. parodymais nustatyta, kad abu berniukai įvykio dieną bendravo, žaidė, nenustatyta, kad ieškovo sūnus M. galėjo būti sužalotas kt. vaikų, medicininiuose dokumentuose fiksuota trauma ir jos padariniai ieškovės nurodytu laiku, pranešta apie įvykį PK ir atsakovei tuoj po sužalojimo, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovę pateikus neteisingus duomenis PK ar medicinos įstaigoms.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sūnus M. K. buvo sužalotas atsakovų sūnaus N. T..
Dėl padaryto sužalojimo ieškovė prašo priteisti neturtinės 7000 Lt žalos atlyginimą. LR CK 2.650 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaroma žala asmens sveikatai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR CK 6.283 str. 1 d., nustatančioje, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal LR CK 6.275 str. 1 d. už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės. Todėl už mažamečio N. T. padarytą žalą privalo atsakyti jo tėvai. Nors vaiko tėvai išsituokę ir atsakovas kartu su vaiku negyvena, tėvas taip pat turi rūpintis vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir atsakyti už jo veiksmus (LR CK 3.165 str.).
CK 6.250 str. 1 d, nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes.
Ieškovė nurodo, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, sūnus M. patyrė dėl sveikatos sutrikdymo, fizinių skausmų ir dvasinių išgyvenimų, nes patyrė skausmą, baimę dėl operacijos, buvo sugipsuota ranka, dėl ko nelankė darželio, nebendravo su bendraamžiais. Dėl šių priežasčių, ieškovės nuomone, iš atsakovų turėtų būti priteistas 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam gyvenimui.
Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovės sūnus M. K. dėl kairės rankos dilbio kaulų lūžio buvo stacionarizuotas Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologijos skyriuje 2010-11-15 – 2010-11-16, kur buvo atlikta kairio dilbio kaulų repozicija, mobilizacija gipso langete. Natūralu, kad dėl sužalojimo vaikas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl sugipsuotos rankos, tam tikrą laiką nelankė darželio. Šios pasekmės ir išgyvenimai, susiję su jomis, bet kuriam asmeniui yra neigiami ir dėl to vertinti kaip darantys neturtinę žalą.
Reikšmingas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra padariusio asmens kaltė.
Žala padaryta dėl mažamečio, negalinčio teisingai suvokti ir įvertinti neigiamas elgesio pasekmes, neatsargumo.
Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės sūnus taip pat nebuvo tinkami prižiūrimas, žaidė su kitu nepilnamečiu be tėvų priežiūros, dėl ko konstatuotina, kad ir ieškovė netinkami atliko pareigas, numatytas CK 3.155 str.
Įvertinus visus aptartus kriterijus, susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, tai, neturtinės žalos dydis nustatytinas 700 Lt. Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).
Dalinai patenkinus ieškinį, iš atsakovų išieškotinos išlaidos ieškovei už dokumentų paruošimą (LR CPK 98 str.), žyminis mokestis valstybei (LR CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. T. ir V. T. solidariai 700 Lt R. R. M. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1200 Lt..
Priteisti iš R. T. ir V. T. po 34 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.