- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4250-805/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00562-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., J. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.10.12Paveldėjimo santykiams taikytina teisė
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., J. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo B. P. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. P. V.. Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. balandžio 22 d. duomenimis B. P. V. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: 30/1180 dalių 11.8000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, svirną, malkinę, garažą, tvartą, kluoną, kitą kluoną, lauko virtuvę ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Sodybą tėvas pasistatė gyvendamas santuokoje su J. V.. Žemės sklypo dalis buvo asmeninė B. P. V. nuosavybė. Prieš mirdamas B. P. V. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymą –testatoriui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ¼ dalį ir jame esančio pastato-gyvenamojo namo ¼ dalį bei ¼ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) paliko V. L., o visą likusį savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės arba ateityje atsiras paliko pareiškėjui M. V.. Kadangi pareiškėjui buvo žinoma apie tėvo valią jam priklausančią didesnę turto dalį palikti pareiškėjui, todėl iš karto po jo mirties pradėjo likusį turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Pažymėjo, kad 11.8000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalį testamentu pareiškėjui paliko tėvas, 893/1180 dalis priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise nuo 2007 m. liepos 24 d., kadangi šią dalį žemės sklypo jam padovanojo B. P. V.. Taigi mirus tėvui, pareiškėjas iš karto pradėjo naudotis ne tik savo žemės sklypo dalimi, bet ir tėvui priklausančia dalimi. Šiame žemės sklype randasi ir pareiškėjo tėvams priklausanti sodyba, kurios dalis testamentu buvo palikta ir pareiškėjui. Mirus tėvui ir motinai J. V. likus gyventi vienai, jis persikėlė gyventi pas ją, nes jos sveikata buvo silpna ir šiuo metu yra reikalinga priežiūra. Persikėlus gyventi į tėvams priklausančią sodybą, pareiškėjui liko visi tėvo B. P. V. asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, iki šiol naudojasi tėvo žemės ūkio padargais ir pan. Rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, yra atlikęs ne vieną einamąjį remontą namo viduje, pakeitęs namo langus, taip pat pakeitęs namo apšildymo sistemą ir pan. Tėvo B. P. V. palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdydamas turtą kaip savo. Nustatytu laiku į notarą nesikreipė manydamas, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio B. P. V. palikimą, kadangi per tris mėnesius po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į palikimą pagal įstatymą nėra, todėl kreipiasi į teismą, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog palieka teismui vertinti pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą, neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Patvirtino, jog vienas sūnus faktiniu valdymu paveldėjo jos sutuoktinio palikimą.
Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad ji pati jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko, sutinka, jog brolis paveldi tėvo palikimą ir prašo jį tenkinti, daugiau nieko papildyti neturi, savarankiškų reikalavimų nereiškia.
Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei teismo pranešimais (CPK 133 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad B. P. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. V.. Santuokoje B. P. V. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo M. V. ir suinteresuoto asmens V. L.. B. P. V. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad mirusiojo B. P. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 30/1180 dalys 11.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytos (duomenys neskelbtini) Valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). B. P. V. (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padarė tokį patvarkymą – jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ¼ dalį ir jame esančio pastato-gyvenamojo namo ¼ dalį bei ¼ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paliko V. L., o visą likusį savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės arba ateityje atsiras, paliko pareiškėjui M. V.. Paveldėjimo byla į B. P. V. palikimą neužvesta. Pareiškėjui M. V. pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 893/1180 dalys 11.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo tėvo B. P. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas po savo tėvo B. P. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, patvirtina paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kurios įstatymo nustatyta laikomos leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013) bei pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis). Be to, analogiškas aplinkybes savo atsiliepimuose nurodė ir suinteresuoti asmenys V. L. ir J. V., kurios patvirtino, kad po B. P. V. visą palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas M. V., kuris persikėlė gyventi pas motiną, rūpinosi namais ir žeme, jam liko viso tėvo daiktai, žemės ūkio technika ir pan. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų nepareiškė, prašo tenkinti pareiškimą, kadangi pareiškėjas aktyviais veiksmais rūpinosi palikėjo turto kaip savu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl pastarojo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo pateiktų paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos argumentus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimais. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusio tėvo turtą kaip pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurio dalies atžvilgiu pareiškėjui buvo palikėjo surašytas testamentas. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, suinteresuotų asmenų J. V. ir V. L. atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, iš esmės kitiems suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pareiškimui, nesant daugiau pėdinių, konstatuotina, jog tuoj po B. P. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti sūnus M. V., kadangi jis palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Valstybė šioje byloje patyrė 7,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo B. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo M. V. valstybės naudai 7,32 Eur (septynis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.