- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- I-607-342/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- K. Z. A.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienė, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. Z. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. A. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą ir dokumentus atkurti nuosavybės teises į jo močiutės (tėvo motinos) K. A. turėtą 1,95 ha žemės sklypą Žutautų kaime, Kretingos rajono savivaldybėje.
Nurodo, kad jo tėvas K. A. buvo pakrikštytas (duomenys neskelbtini) kaip K. L. A. ir K. A. sūnus. Tėvo motina K. A. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Tėvas mirė 1983-05-25, o mama mirė (duomenys neskelbtini). nuosavybės teisės į jo tėvo motinos K. A. žemės sklypą iki šio laiko niekas neatkūrė, asmenų pretenduojančių į šią žemę nėra. Nurodo, kad terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleido dėl svarbių priežasčių, nes tik 2008 m. pavasarį iš savo giminaičių sužinojo apie močiutės valdytą žemę. Mano, kad ši priežastis yra svarbi, nes nežinant apie turimą teisę jos įgyvendinti neįmanoma. Tuo metu kai prasidėjo teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas, tėvai jau buvo mirę ir apie tėvų turėtą nekilnojamąjį turtą niekas nepasakojo. Surinkti duomenis ir laiku sužinoti apie močiutės turėtą žemę trukdė aplinkybės, nes nuo 1997 metų dirbo ir faktiškai gyveno ne Lietuvoje, o užsienio valstybėse: nuo 1997-09-03 iki 1999-02-26 dirbo gydytoju jūroje, užsienio kompanijų laivuose, nuo 2000-06-04 iki 2004-06-04 gyveno ir dirbo JAV, nuo 2004-06-12 iki 2007-12-07 dirbo Didžiojo Britanijoje (duomenys neskelbtini) kompanijoje. Tuo metu bendravimas su giminėmis ir artimaisiais buvo labai apribotas, susitikti ar aptarti kokius nors klausimus neturėjo galimybės.
Pareiškėjas prašo prašymą tenkinti prašyme nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo prašymo netenkinti, nes pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais, t.y. iki 2001-12-31, ir iki 2003-12-31 prašymų ar kitų reikiamų dokumentų nepateikė bei į teismą nesikreipė, o į teismą kreipiasi prajus daugiau kaip 6 metams po įstatymo numatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo. Pareiškėjas pretenduodamas į močiutės valdytą žemės sklypą nėra pateikęs teismui buvusios žemės savininkės K. A. gimimo liudijimo ir mirties liudijimo dokumentų. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus Žalgirio seniūnijoje nėra jokių archyvinių duomenų apie K. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Žutautų kaime, Žalgirio seniūnijoje, Kretingos rajone. Pareiškėjo pateiktas Klaipėdos apskrities archyvo 2008-04-01 raštas, kuriame nurodoma, kad 1950 metais Kretingos apskritės valsčiaus valstiečių ūkių sąraše K. A. turėjo (duomenys neskelbtini) žemės, neįrodo žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (59-61).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.
Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – dešimt metų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkimo konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kai jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises. Toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiams buvo nustatytas pakankamai ilgas laikotarpis paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikytina, kad terminas prašymams paduoti gali būti atnaujintas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad nėra jokių archyvinių duomenų apie K. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 07 14 pažymą apie tai, kad K. A. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, negalima laikyti įrodymu, kad tai turėta nuosavybė K. A. iki nacionalizacijos, nes pažyma, išduota 1950 metų Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus valstiečių ūkio sąrašo pagrindu ir yra pripažinta negaliojančia (b.l.46-48, 52).
Pareiškėjo teismui nurodyta aplinkybė, kad apie močiutės K. A. turėtą žemę 1,95 ha, sužinojo tik 2008 metų pavasarį atsitiktinai iš giminaičių, nelaikytina termino praleidimo svarbia priežastimi, nes nenurodė nei tikslios sužinojimo datos bei asmenų iš kurių sužinojo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kai įstatymu nustatyta tvarka bei terminais institucijose, vykdančiose žemės reformą, tvarkydamasis dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą žemę iki nacionalizacijos, duomenų apie močiutės žemę neradęs, todėl laikytina, kad pareiškėjas žinojo nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir galėjo savo teises realizuoti įstatymu nustatyta tvarka.
Darytina išvada, kad pareiškėjas nesidomėjo turėta nuosavybe bei žemės sklypo dydžiu, neišreiškė valios ją susigrąžinti. Pareiškėjo nurodytas priežastis, kad nuo 1997 metų dirbo ir faktiškai gyveno ne Lietuvoje, o užsienio valstybėse: nuo 1997-09-03 iki 1999-02-26 dirbo gydytoju jūroje, užsienio kompanijų laivuose, nuo 2000-06-04 iki 2004-06-04 gyveno ir dirbo JAV, nuo 2004-06-12 iki 2007-12-07 dirbo Didžiojo Britanijoje (duomenys neskelbtini) kompanijoje, laikyti svarbiomis nėra pagrindo, nes nurodytais laikotarpiais grįždavo ir į Lietuvą (b.l. 13-38). Teismas laiko, kad pareiškėjas savo teisių nerealizavo be svarbių priežasčių, kadangi įstatymu buvo nustatytas ilgas laiko tarpas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti Įstatymo numatytas teises nustatytu terminu. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu terminas praleistas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens, praleidusio terminą valios, jei terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių, kurių asmuo, praleidęs terminą, nežinojo ir negalėjo žinoti bei įtakoti. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, be to, tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. A. , turėtą žemę, todėl pareiškėjas galėjo savo teises įgyvendinti įstatymu nustatytu terminu ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į močiutės, tėvo motinos K. A. turėtą žemę. Tad svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Pareiškėjo nurodyta priežastis yra tik subjektyvaus pobūdžio, pačio pasirinkto elgesio nulemta aplinkybė. Teismas laiko, kad pareiškėjas įstatymu nustatytu terminu nesikreipė ne dėl to, kad nežinojo apie K. A. turėtą nuosavybę, ir kad dirbo ne Lietuvoje, o todėl, kad nėra duomenų, įrodančių, kad tėvo motina K. A. iki nacionalizacijos 1940 06 15 nuosavybės teise turėjo (duomenys neskelbtini).
Įvertinusi visus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleisti terminai turėtų būti atnaujinami, todėl pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo K. Z. A.prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.