Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko didesnis kameros plotas, nei 3,6 kv. m.

Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. buvo laikomas kamerose Nr. 46, 94, 98, 10, 105, 93, kuriose 2020 m. sausio - gruodžio mėn. buvo atlikti remonto darbai (pagal poreikį - pilnas arba dalinis lubų, sienų, pertvarų remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas ir kt.

Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nenustatytini Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Be to, Pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą bei kitokį gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 8000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas suimtųjų laikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios kameros ploto

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-27 įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2021-09-27, Nr. 2021-20141, galiojo nuo 2021-10-01 iki 2023-01-05) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2023-01-04, Nr. 2023-00133, redakcija galiojanti nuo 2023-01-05) 1.2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-10-28 iki 2023-08-07 Šiaulių kalėjime buvo laikomas kamerose Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m.), Nr. 46 (plotas 18,33 kv. m.), Nr. 94 (plotas 18,76 kv. m.), Nr. 98 (plotas 19,87 kv. m.), Nr. 10 (plotas 16,26 kv. m.), Nr. 105 (plotas 24,22 kv. m.), Nr. 93 (plotas 18,23 kv. m.), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m.). Iš byloje esančios 2023-09-12 pažymos Nr. SV-24-25234 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

Dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2759 matyti, kad patikrinimo metu 2022-05-26 gyvenamojoje kameroje Nr. 44 Higienos normos pažeidimų su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis nenustatyta. Šioje kameroje nustatyti Higienos normos pažeidimai nesusiję su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, todėl nevertintini.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80Mr)PA-109 matyti, kad patikrinimo metu 2022-01-11 gyvenamojoje kameroje Nr. 94 Higienos normos pažeidimų su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis nenustatyta. Šioje kameroje nustatyti Higienos normos pažeidimai nesusiję su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, todėl nevertintini.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80Mr)PA-1391 matyti, kad patikrinimo metu 2023-03-24 gyvenamojoje kameroje Nr. 94 Higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš pažymos „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn.“ matyti, kad 2020 m. buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 46. Iš pažymos „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. gruodžio mėn.“ matyti, kad 2021 m. buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 94, 93 ir 98. Iš pažymos „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2022 m. sausio mėn. – 2022 m. gruodžio mėn.“ matyti, kad 2022 m. buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 94, 105. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių kalėjimo administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 8000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.