- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- A2.2.-427-843/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V., 2015-04-22 būdama bausta administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vengė grąžinti savavališkai užimtą žemę, o būtent:
2015-02-18 atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ZN-80 nustatyta, kad R. S. 9-oji g. yra riboto transporto eismo pagalbinė D 2-6) kategorijos gatvė, skirta lengvųjų automobilių ir pėsčiųjų eismui susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose. Minėtoji gatvė yra tarp žemės sklypų, esančių R. S. 9-oji g. 3, R. S. 9-oji g. 2, R. S. 9 oji g. 4, R. S. 9-oji g. 6, R. S. 9-oji g. 8, R. S. 6-oji g.22, ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti VĮ „ Registrų centras“ , vadovaujantis preliminariais matavimais, išskyrus žemės sklypą, esatį R. S. 9-oji g. 8, kuris įregistruotas vadovaujantis kadastriniais matavimais. Patikrinimo metu buvo pamatuota vietovėje susiformavusi gatvė, nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojai yra užėmę valstybinę žemę (gatvės dalį), kurios plotas 265 m².
Pakartotinai atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir surašius 2015-05-20 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-216 nustatyta, kad pažeidimai, nustatyti 2015-02-18 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-80, nepašalinti.
G. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vengdama pašalinti pažeidimus, nustatytus 2015-02-18 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ZN-80, toliau savavališkai naudodamasi valstybine žeme, užėmė R. S. 9-osios gatvės dalį, esančią šalia jai nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. G. V., vengdama atlaisvinti valstybinę žemę ir dalį R. S. 9-osios gatvės, kuri aptverta tvora, pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1, fotoaparatu „ OLYMPUS“ TOUGH TG-820. Taip G. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo G. V. teismo posėdyje savo kaltės dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino bei paaiškino, kad ji jokios valstybinės žemės savavališkai neužėmė, jokių tvorų nestatė. Priešingai, atlikus žemės sklypo matavimus, jai trūko 2 arų, todėl ne ji užėmė valstybinę žemę, o iš jos buvo atimta žemė. Toje vietoje, kur ji neva savavališkai užėmė žemę, auga obelis, kuriai jau 80 metų ir jokio keliuko ten niekada nebuvo. 2015-02-18 jos sklypo niekas nematavo. Tvoros ji neketina patraukti, kadangi jos nestatė. 2015-04-22 nutarimo ji apeliacine tvarka neskundė, ketina šiuo klausimu skųstis prezidentei, nes be jos šios problemos niekas daugiau neišspręs. G. V. pateikus apžiūrai byloje esančias nuotraukas (b.l. 12,13), pastaroji nurodė, kad nuotraukose yra užfiksuota ne jai priklausanti tvora.
Apklausta papildomai 2015-12-16 vykusiame teismo posėdyje G. V. paaiškino, kad šeimininkė, iš kurios jie nusipirko šią žemę, turėjo 82 arus žemės. G. V. vyras 1965 metais nusipirko 40,58 arus žemės, o jų kaimynai 1970 metais nusipirko 41,42 arus žemės. Nuotraukose pavaizduotą tvorą pastatė jos miręs vyras maždaug prieš 50 metų ir ji ten stovi iki šiol. Prasidėjus žemės privatizavimo procesui savivaldybė skyrė jai 20 arų žemės sklypą. Žemėtvarka neleido jai privatizuoti šio sklypo, kadangi pateikė duomenis, kad ji turi trimis arais daugiau žemės, negu suteikta. Griauti šios tvoros ir daryti ten kelią negalima, nes rajonas yra pavojingas. Jeigu jos tvora bus griaunama, ji prašo priteisti už ją ir už vaismedžius 10000 € dydžio kompensaciją.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistas Z. V. nurodė, kad jam teko susidurti su G. V., kai jai buvo surašinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl valstybinės žemės užėmimo. Tikslaus adreso liudytojas neatsimena, tačiau pažeidimas buvo užfiksuotas ties keliu. Kiek jis pamena, Nacionalinė žemės tarnyba buvo išsiuntusi užklausimą savivaldybei bei buvo gautas atsakymas, kad tas kelias berods patenka į keletą kategorijų. Atvykus į vietą buvo nustatyta, kad tvora yra pastatyta ant kelio bei nurodytas užimtos valstybinės žemės plotas. Įvykio vietoje buvo bendrauta su G. V. bei toje vietoje iš viso buvo pamatuoti gal 6-7 žemės sklypai. Kadangi VĮ „Registrų centras“ yra registruoti tik G. V. statiniai, žemės sklypas yra neregistruotas, atsižvelgiant į kelio padėtį buvo nustatyta, kad tvora, pastatyta ant valstybinės žemės, priklauso būtent G. V., kuri ir naudojasi tuo sklypu. Jeigu administracinėn atsakomybėn trauktina G. V. pateiktų Nacionalinei žemės tarnybai kadastrinių matavimų bylas, planus, tuomet žemėtvarka priimtų sprendimą, kuriame nurodytų dėl kokių priežasčių G. V. galimai trūksta žemės, ar dėl kelio, ar dėl kitų priežasčių. Žemės ploto gali trukti dėl koordinacinio formavimo arba kaimynai gali būti užėmę dalį žemės, arba blogai nustatytas juridinis plotas, arba blogi pirminiai privatizacijos dokumentai, arba sodų bendrija užėmė dalį G. V. sklypo.
Liudytoja Č. J. teismo posėdyje nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia jos žemės sklypo yra G. V. sklypas. Šalia pastarojo sklypo buvo takelis, bet tas takelis buvo ne jos žemės sklype, per daržą jokio takelio nebuvo. Nuo 1984 metų ji negyvena šioje sodų bendrijoje, tik vasarą atvažiuoja pas G. V. obuolių. Pateikus liudytojos apžiūrai byloje esančias nuotraukas (b.l. 5, 13) ji negalėjo paaiškinti, ar jose pavaizduota tvora priklauso G. V., tačiau teigė, kad aptvertas sklypas priklauso G. V..
Liudytojas Z. B. teismo posėdyje nurodė, kad jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Nr. 108. Šį sklypą jis nusipirko 2000 metais. Pagal planą pėsčiųjų takas turi būti laisvas, tačiau jame po senovei stovi tvora, kuri priklauso namų valdai. Liudytojui nežinoma, kam priklauso tvora, tačiau namų valda, esančia adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojasi G. V.. Vaismedžiai auga G. V. pusėje, jie yra neprižiūrėti, tvora taip pat yra neprižiūrima. Takas yra nurodytas ir 1973 metų generaliniame sklype, tačiau G. V. savavališkai užėmė šį taką.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja K. S. nurodė, kad ji yra G. V. kaimynė, toje vietovėje gyvena nuo 1985 metų. Liudytojai pateikus byloje esančias nuotraukas (b.l. 5, 12, 13) ji nurodė, kad jose pavaizduota tvora, jos manymu, priklauso G. V., kadangi tvora aptvertu žemės sklypu naudojasi G. V.. Jos darže niekada nebuvo takelio. Kelio ten taip pat negalėjo būti, nes toje vietoje pastoviai yra tvora, nuo 1985 metų ten niekas nepasikeitė.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. Š. paaiškino, kad kai jie nusipirko žemės sklypą, tai tvora, pavaizduota byloje esančiose nuotraukose (b.l. 5, 12, 13), kaip stovėjo ten, taip ir stovi iki šiol. Žeme, esančia už tvoros, naudojasi G. V., sodina ten daržoves.
ATPK 45 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Šio pažeidimo kvalifikavimui turi būti nustatyta pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė - savavališkas valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575–1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
G. V. savo kaltės padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą nepripažino, teigdama, kad ji jokios valstybinės žemės, kuri neva turėtų priklausyti keliui, neužėmė, nes tvora toje vietoje stovi jau apie 50 metų ir jokio kelio ten niekada nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. V. kaltę.
2015-02-18 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-80 buvo nustatyta, kad R. S. 9-oji g. yra riboto transporto eismo pagalbinė D (2-6) kategorijos gatvė, skirta lengvųjų automobilių ir pėsčiųjų eismui susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose. R. S. 9-oji gatvė yra tarp žemės sklypų, esančių R. S. 9-oji g. 3, R. S. 9-oji g. 2, R. S. 9 oji g. 4, R. S. 9-oji g. 6, R. S. 9-oji g. 8, R. S. 6-oji g.22, ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti VĮ „ Registrų centras“, vadovaujantis preliminariais matavimais, išskyrus žemės sklypą, esantį R. S. 9-oji g. 8, kuris įregistruotas Vadovaujantis kadastriniais matavimais. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Patikrinimo metu buvo pamatuota vietovėje susiformavusi gatvė, nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojai yra užėmę valstybinę žemę (gatvės dalį), kurios plotas 265 m² (b.l. 12-14). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, G. V. vardu nuosavybės teisė yra įregistruota tik į pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisė į žemės sklypą neįregistruota (b.l. 15-16). Remiantis 2015-02-18 žemės naudojimo patikrinimo aktu G. V. 2015-03-26 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį už savavališką 265² m ploto valstybinės žemės (gatvės dalies) užėmimą, aptveriant šią žemę tvora. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 nutarimu G. V. už minėto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta bauda (b.l. 9-10). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis šis nutarimas apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2015-05-14. 2015-05-20 pakartotinai patikrinus valstybinę žemę, esančią šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo nustatyta, kad 2015-02-18 patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai pašalinti nebuvo, tvora nebestovi toje pačioje vietoje, užimdama 265 m² valstybinės žemės (b.l. 5-6). Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas pranešimas patvirtina, kad Z. B. dar 2001 metais kreipėsi į šį departamentą, prašydamas atstatyti privažiavimą prie sodo sklypo Nr. 108, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“. Išnagrinėjęs šį prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo, kad išnagrinėjęs namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribas ir plotą, SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą (jame 1973 metais suderintas valdų R. k. 31-35 aptvėrimas) ir išvykus į vietą nustatyta, kad minėtame sodo genplane suprojektuotą privažiavimą prie sodo sklypų Nr. 108, 110 užima namų valda (užtverta tvora). Peržiūrėjus atliktus sklypui (duomenys neskelbtini) tiksliuosius matavimus nustatyta, kad šios namų valdos užimamas plotas yra didesnis negu nurodyta 1978-10-25 techninės apskaitos kortelėje ir sklypo inventorizacijos plane. Suteikus G. V. privatizavimui sklypą, likusioje žemės juostoje (apie 4 m pločio), kuri priklauso SB „(duomenys neskelbtini)“, yra galimybė atstatyti privažiavimą prie sklypų Nr. 108, 110 (b.l. 91). Šio rašto kopija, be kita ko, buvo išsiųsta ir G. V.. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, 2014-10-16 atsakydama į Z. B. raštą dėl privažiavimo prie žemės sklypo Nr. 108 SB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad privažiavimo prie pareiškėjo žemės sklypo Nr. 108 R. S. 9-ąja gatve klausimą bus galima išspręsti tik tuomet, kai bus atlikti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Šios namų valdos naudotojai per praėjusį pusmetį nesiėmė jokių veiksmų dėl šio žemės sklypo privatizavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo. Šiame rašte taip pat konstatuota, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1997-09-04 sprendimu Nr. 1455V „Dėl privačių namų valdų (R. k. 31 ir 35, Š. g. 29, U. g. kvartalo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo Naujininkų seniūnijoje“. Z. B. prašyme minimas privažiavimas, kuris yra aptvertas tvora, nėra priskirtas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijai ir šis žemės plotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, negalės būti perduotas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), naudotojų nuosavybėn, kadangi žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms. Todėl, Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomone, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), naudotojai, aptvėrę tvora valstybinę žemę, kurioje turi būti įrengta R. S. 9-oji gatvė, pažeidžia ne tik Z. B., bet ir kitų asmenų interesus (b.l. 92-93). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, 2014-11-26 informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad gatvių klasifikaciją pagal kategorijas ir pagrindinius jų techninius parametrus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintas statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. R. S. 9-oji gatvė yra riboto transporto eismo pagalbinė D (2-6) kategorijos gatvė, skirta lengvųjų automobilių ir pėsčiųjų eismui susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiško sodo teritorijose, senamiesčiuose. Plotis tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti 5,0-12,0 m važiuojamoji dalis: vienos eismo juostos - 3,5 m arba dviejų eismo juostų po 2,75 m pločio pasirinktinai. Vadovaujantis minėto reglamento 3 lentele, akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės (minimalus aikštės dydis, esant stačiakampio formos, - 12,5x12,5, apskritimui R=6,0 m). Todėl R. S. 9-osios gatvės pabaigoje rekomenduotina įrengti automobilių apsisukimo aikštelę (b.l. 87). Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistas Z. V. patvirtino, kad atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę buvo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje naudotojai yra užėmę R. S. 9-osios gatvės dalį, kurios plotas 265 m², aptverdami ją tvora. Kadangi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso G. V., todėl tvora taip pat turėtų priklausyti G. V., kuri naudojasi aptvertu sklypu. Teismas neturi pagrindo netikėti vyriausiojo specialisto nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ar abejoti jo kompetencija, nustatant darbinių funkcijų atlikimo metu faktiškai naudojamo sklypo ribas ir savavališkai užimtos žemės plotą, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog šis specialistas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi. Nors byloje apklausti liudytojais G. V. kaimynai Č. J., Z. B., K. S. ir V. Š. nurodė, kad jie nežino, kam priklauso byloje esančiose nuotraukose užfiksuota tvora, tačiau šie liudytojai patvirtino, kad už tvoros esančiu sklypu naudojasi G. V., todėl tvora taip pat galimai priklauso jai. Pati G. V. 2015-12-16 vykusiame teismo posėdyje neneigė, jog byloje esančiose nuotraukose užfiksuotą tvorą pastatė jos miręs vyras ir patraukti šios tvoros ji neketina.
Šie byloje esantys duomenys neabejotinai paneigia administracinėn atsakomybėn trauktinos G. V. teiginį, kad ji jokios valstybinės žemės dalies, savavališkai aptverdama jį tvora, neužėmė, nes apie tai, kad dėl jos tvoros nėra privažiavimo prie žemės sklypų Nr. 108 ir Nr. 110 jai buvo žinoma dar 2001 metais. Nors G. V. teismo posėdyje teigė, kad ji jokios tvoros šalinti neketina, nes jai trūksta dviejų arų žemės sklypo, tačiau pati jokių veiksmų siekdama pašalinti susidariusią problemą neatlieka, t.y. neteikia Nacionalinei žemės tarnybai kadastrinių matavimų bylų, planų, kad ši tarnyba priimti konkretų sprendimą, kuriame nurodytų priežastis, dėl kurių G. V. galimai trūksta žemės. Tai, kad G. V., nesutikdama su nustatytomis ribomis, neatlieka savo sklypo kadastrinių matavimų, nes jos faktiškai naudojamas žemės sklypas neatitinka nustatytų ribų, negali būti pagrindu iš naujo permatuoti ir nustatyti naujas sklypo ribas, kadangi savavališkai tvora aptverta žemės sklypo dalis Vilniaus miesto valdybos 1997-09-04 sprendimu Nr. 1455V nėra priskirta namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijai ir šis žemės plotas negalės būti perduotas šios namų valdos naudotojų nuosavybėn, nes jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, yra skirtas bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad G. V. žinojo apie jai priklausančio sklypo ribas, nes pirminio patikrinimo metu buvo aiškiai informuota apie nustatytą pažeidimą, už kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 nutarimu jai buvo paskirta piniginė bauda. Priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka ji neskundė, paskirtą baudą sumokėjo, tačiau nesiėmė veiksmų teisės pažeidimui pašalinti ir savavališkai pastatytos tvoros nuo valstybei priklausančios žemės dalies nepašalino, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą reikalavimą, įpareigojantį žemės savininką savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad G. V., 2015-04-22 būdama bausta administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą, sąmoningai nepašalino pirminio patikrinimo metu nustatyto pažeidimo bei toliau savavališkai naudojasi užimtu 265 m² valstybinio žemės sklypo plotu, aiškiai suprasdama kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 45 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėja baustina.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. V. – informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis už kitų rūšių pažeidimų padarymą ji administracine tvarka bausta nebuvo, nedirba, yra pensininkė, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 209 €. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindas G. V. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jai mažesnę baudą, nei ATPK 45 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
G. V. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 350 € baudą.
Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.