- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- AN2-124-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02461-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. P. D.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 14 d. nutarties P. P. D. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. P. D. (toliau – P. P. D.) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. B. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 26-ANR_N-1531-2020 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 1 priedo 332 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi P. P. D. skundas dėl Institucijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui P. P. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį bei Institucijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir jam paskirtą nuobaudą.
3.1. Skunde nurodoma, kad ženklas „sustoti draudžiama“ nurodo vairuotojams draudimą sustoti. Akivaizdu, jog ženklas „sustoti draudžiama“ yra skirtas važiuojantiems (t. y. nesustojusiems vairuotojams), todėl turi būti pastebimas automobiliui judant keliu. Skunde teigiama, kad šio ženklo neįmanoma identifikuoti važiuojant atkarpomis A, B, C, pažymėtomis prie apeliacinio skundo pridėtame žemėlapyje. Apelianto teigimu, šis ženklas net negali galioti automobilio sustojimo vietoje, nes atkarpų B, C ir D susikirtimas yra važiuojamųjų dalių sankirta, todėl šis ženklas galioja tik iki šios sankirtos. Šiuo atveju „Sustoti draudžiama“ ženklas įrengtas D dalyje, o automobilis sustojo už jos. Dėl to, jog automobilio sustojimo vietą ir ženklo įrengimo vietą skiria važiuojamųjų dalių sankirta, apelianto teigimu, automobilio sustojimo vietoje šis „Sustoti draudžiama“ ženklas negali galioti.
3.2. Skunde teigiama, kad atkarpos A pabaigoje stovi ženklas „Įvažiuoti draudžiama“, todėl eismas tiesiai neleistinas ir yra nukreipiamas į atkarpą B, kurios pradžioje stovi ženklas „Vienpusis eismas“. Kaip apibrėžia kelių eismo taisyklės, vienpusis eismas yra kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi. Važiuojant vienpusiu keliu (B atkarpa), ties (duomenys neskelbtini), privažiuojama važiuojamųjų dalių sankirta, kurioje susikerta B, C ir D važiuojamosios dalys. Skunde pažymima, kad minimas ženklas „Sustoti draudžiama” įrengtas D atkarpoje ir atgręžtas tik į D atkarpos pusę, todėl nei iš B atkarpos, nei iš C atkarpos ar jų sankirtos vietos jo neįmanoma identifikuoti.
3.3. Apelianto teigimu, priimant Institucijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą, jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti situacijos aplinkybių, nes net ir po daugybės teiktų prašymų, jam nebuvo oficialiai pateikti įrodymai ar paaiškinimai, kurį konkrečiai „Sustoti draudžiama” ženklą neva pažeidė. Tik pateikus skundą Kauno apylinkės teismui, policijos komisariatas pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas apeliantui priklausantis automobilis ir minimas „Sustoti draudžiama“ ženklas. P. P. D. nurodo. kad tik susipažinęs su teisminio proceso medžiaga Kauno apylinkės teisme, pirmą kartą galėjo tinkamai paaiškinti, kuris tiksliai ir dėl kokių priežasčių konkretus ženklas negalėjo būti pažeistas.
3.4. Skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, jog minimas ženklas „Sustoti draudžiama” negalioja toje vietoje, kurioje buvo sustojęs automobilis. t. y., teismas neatsižvelgė ir nevertino pateiktų faktų, jog „Sustoti draudžiama” ženklas įrengtas D dalyje. Dėl šios priežasties, ženklas „Sustoti draudžiama”, pasak apelianto“ galioja tik D dalyje iki važiuojamųjų dalių sankirtos ir minimu atveju jis nebuvo pažeistas dėl to, jog automobilis buvo pastatytas už D dalies, kurioje šis ženklas net negalėtų galioti. P. P. D. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog „Sustoti draudžiama“ ženklas yra įrengtas taip, jog būtų matomas tik iš akligatvio pusės, nes jis yra atsuktas tik į D atkarpos pusę. Minimu atveju į akligatvio (D atkarpą) nebuvo įmanoma įvažiuoti ir į ją nebuvo įvažiuota, nes automobilis judėjo atkarpomis A, B, C ir buvo sustojęs už D atkarpos, todėl važiuojant automobiliu šio ženklo neįmanoma identifikuoti.
3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas sprendimą, apylinkės teismas vadovavosi išskirtinai tik Kauno policijos komisariato pateikta nuotrauka. Pasak apelianto yra akivaizdu, kad ši nuotrauka nėra informatyvi, nes neatskleidžia visos situacijos toje vietoje. Pati nuotrauka daryta iš akligatvio – D atkarpos pozicijos, neapimant viso vaizdo ir selektyviai užfiksuojant tik automobilius ir patį ženklą, t. y. neužfiksuojant akivaizdžiai toje vietoje esančios važiuojamųjų dalių sankirtos, taip sudarant įspūdį, jog šis ženklas neva galioja visoje už ženklo esančioje C važiuojamojoje dalyje. Iš akligatvio pusės pareigūnų daryta nuotrauka tik patvirtina faktą, kad vykstant atkarpomis A, B, C, normaliam ir atidžiam vairuotojui važiuojant automobiliu, šio ženklo identifikuoti neįmanoma. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįsigilino į itin svarbią aplinkybę, kad būtent automobilis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas viduryje važiuojamųjų dalių (B, C ir D) sankirtos, o automobilis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs dar toliau už jos, t. y. automobilio (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimo vietą ir ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribą skiria ne mažiau nei keli metrai. Taigi, ženklas „Sustoti draudžiama“ įrengtas važiuojamojoje dalyje D ir gali būti matomas tik iš D važiuojamosios dalies, t. y. tik iš akligatvio pusės ir galioja tik iki sankirtos. Apelianto teigimu, Kauno apylinkės teismas iš esmės patvirtino jo pateiktus įrodymus, tačiau klaidingai juos interpretavo.
3.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutarime iškėlė abejones apelianto parengtos schemos detalumu, tačiau P. P. D. pažymi, kad pateikta schema parengta ant oficialaus žemėlapio, kuriame sužymėtos važiuojamųjų dalių atkarpos su įkeltais kelių ženklais, siekiant suteikti teismui aiškumo šioje situacijoje. Pasak apelianto, žemėlapis yra visiška vietovės, įkeltos iš detaliausius žemėlapius Lietuvoje talpinančios svetainės Maps.lt, kopija.
3.7. Pirmosios instancijos teismas nutartyje teigė, jog P. P. D. automobilio priparkavimo keleivio puse į šaligatvį tikslas neva buvo siekis išvengti atsakomybės, tačiau, pasak apelianto, toks teismo teiginys yra absoliučiai nelogiškas, nes automobilio priparkavimo prie šaligatvio pusė niekaip nesusijusi su jo teikiamais įrodymais. Apelianto teigimu, kad ir kokia puse būtų priparkuotas automobilis, tai nedaro jokios įtakos įrodymams, jog minimas ženklas nebuvo nei privažiuotas nei pravažiuotas, o jo įrengimo vietą nuo automobilio sustojimo vietos skiria šio ženklo galiojimo riba.
3.8. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, ištraukdamas žodžius iš konteksto nurodė, jog apeliantui minima vieta yra žinoma. Skunde P. P. D. pažymi, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog jam ši vieta bendrąja prasme yra žinoma, tačiau dėl dažnai keičiamų kelio ženklų šitoje vietoje, kelio ženklų išdėstymas šioje vietoje 2019 m. rugsėjo 10 d. jam nebuvo žinomas. Tuo galima įsitikinti perklausant Kauno apylinkės teismo garso įrašą.
3.9. Skunde nurodoma, kad nepaisant to, jog „Sustoti draudžiama“ ženklas yra kitoje važiuojamųjų kelio dalių sankirtos pusėje (D atkarpoje), o ženklas nebuvo nei privažiuotas, nei pravažiuotas ir todėl jo nebuvo neįmanoma identifikuoti, tačiau, net nevertinant fakto, jog ženklą ir automobilio sustojimo vietą skiria šio ženklo galiojimo riba, Kauno apylinkės teismas nutartyje iš esmės teigia, jog būdamas normalus ir atidus vairuotojas, sustojęs kelio atkarpoje, kurioje nebuvo nei privažiavęs, nei pravažiavęs kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, privalo sustoti, išlipti iš automobilio ir pėsčiomis eiti ieškoti „Sustoti draudžiama“ ženklo ir tik tokiu įmanomu būdu jį pastebėjęs, būdamas jau pėsčias ir jau pažeidęs patį ženklą, privalo nedelsiant grįžti į automobilį ir pasišalinti iš pažeidimo vietos, taip slėpdamas pažeidimo įkalčius. Suspėjęs paslėpti pažeidimo įkalčius vairuotojas, pasak Kauno apylinkės teismo, išlieka normaliai atidžiu.
4. Atsiliepimų į P. P. D. apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko pagrįstai atmetė P. P. D. skundą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
7. Apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus ir įrodymus ir išskirtinai vadovavosi tik Kauno policijos komisariato pateikta nuotrauka. P. P. D. teigimu, ženklas „Sustoti draudžiama“ nebuvo nei privažiuotas, nei pravažiuotas ir todėl jo nebuvo neįmanoma identifikuoti. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs apylinkės teismo nutartį ir byloje esančius duomenis sutikti su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo.
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Pagal ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas), jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
9. Priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teisės aktų numatytą reguliavimą, t. y. tai, kad KET 5 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. KET 1 priedo III skyriaus 4 punktas patvirtina, kad draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina. Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ imperatyviai nustato, kad transporto priemonėms draudžiama sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelės. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi nagrinėjamam atvejui aktualiu teisiniu reglamentavimu.
10. KET 101 punktas numato, kad draudžiamieji ženklai, išskyrus KET nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galioja nuo įrengimo vietos iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra įrengiama pirmumo ženklų. Atsižvelgiant į aptartą KET reglamentavimą, įvertinus byloje esančią fotonuotrauką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ženklo draudžiančio stovėjimą galiojimo teritorija apėmė ir vietą, kurioje P. P. D. buvo pastatęs savo automobilį, kadangi jis buvo pastatytas už ženklo. Nors apeliantas nurodo, kad minimas ženklas „Sustoti draudžiama“ įrengtas D atkarpoje (pagal jo pateiktą schemą) ir atgręžtas tik į D atkarpos pusę, todėl nei iš B atkarpos, nei iš C atkarpos ar jų sankirtos vietos neįmanoma šio ženklo identifikuoti, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantis fotonuotrauka, o toks subjektyvus apelianto vertinimas, kad ženklo neįmanoma identifikuoti, nepanaikina draudžiamojo ženklo privalomumo ir jo galiojimo zonos.
11. Savo skunde P. P. D. nurodo, kad „Sustoti draudžiama“ ženklas yra kitoje važiuojamųjų kelio dalių sankirtos pusėje (D atkarpoje), o ženklas nebuvo nei privažiuotas, nei pravažiuotas ir todėl jo nebuvo neįmanoma identifikuoti. Teismo vertinimu, tokie apelianto nurodyti argumentai ir išdėstytos aplinkybės nešalina jo veiksmų baudžiamumo. Pažymėtina, kad eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 punktas). Nors P. P. D. ir nurodo, kad nematė kelio ženklo vietoje, kurioje jis paliko savo automobilį, tačiau byloje nustatytos aplinkybės tokių apelianto argumentų nepatvirtina. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto automobilis stovi keli metrai iki ženklo, draudžiančio stovėjimą, tačiau apelianto teigimu, jis minėto kelio ženklo nei buvo privažiavęs, nei pravažiavęs ir parkuodamas automobilį nematė ženklo. Sutiktina, kad ženklo reikšmės dėl krypties, iš kurios buvo atvažiuota, nėra galimybės matyti, tačiau tai, jog atitinkamoje vietoje stovi ženklas, galima pastebėti ir iš žymiai didesnio atstumo, nei stovėjo apelianto automobilis, todėl vykdydamas atsakingo vairuotojo pareigas, P. P. D. privalėjo patikrinti tik kelių metrų atstumu nuo priparkuoto automobilio stovinčio ženklo reikšmę ir įsitikinti, kad automobilį palieka vietoje, kurioje leidžiama stovėti transporto priemonėmis. Be to, savo skunde apeliantas nurodo, kad jei jis būtų išlipęs ir pėsčiomis ėjęs ieškoti „Sustoti draudžiama“ ženklo ir tik tokiu būdu jį pastebėjęs, tokiu būdu jau būtų pažeidęs patį ženklą ir grįžęs į automobilį ir išvažiuodamas iš vietos, kurioje buvo jį priparkavęs, būtų pasišalinęs iš pažeidimo vietos. Teismo vertinimu, tokiais savo teiginiais apeliantas pats pripažįsta, kad jo automobilis stovėjo neleistinoje vietoje ir sutinka su ta aplinkybe, kad pastačius automobilį netoli kelio ženklo, siekiant KET pažeidimo, privaloma įsitikinti, koks tai kelio ženklas, tačiau pats tokių veiksmų nesiėmė.
12. Nors P. P. D. ir teigia, kad byloje Institucijos pateikta fotonuotrauka nėra informatyvi ir neatskleidžia visos situacijos toje vietoje, tačiau teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Administracinio nusižengimo byloje Nr. 19105528186 esančios fotonuotraukos yra pakankamai informatyvios, jose aiškiai matyti kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ bei apelianto automobilis. Iš minėtoje byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 2) matyti, kad apelianto automobilis pastatytas netoli kelio ženklo „Sustoti draudžiama“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. P. D. turi pakankamai didelį vairavimo stažą, todėl kelių eismo ženklų formos jam turi būti žinomos. Net ir matant kitą ženklo pusę, akivaizdu, kad tai yra kelio ženklas, o pagal savo formą – tai draudžiamasis kelio ženklas. Iš apelianto prie apeliacinio skundo pateiktos nuotraukos (4 priedas) (b. l. 82) matyti, kad netoli tos vietos, kur apeliantas pasistatė automobilį, pastatytas dar vienas draudžiantis sustoti kelio ženklas kitoje atkarpoje, kuris yra matomas. Minėtas ženklas savo forma yra identiškas ženklui, kurio nugarinė dalis matoma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantas galėjo objektyviai klysti dėl netinkamo kelio ženklų pastatymo vietų. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad vieta, kurioje apeliantas pasistatė automobilį, yra gerai jam žinoma, tačiau apeliantas su tokiais teismo teiginiais nesutinka, teigdamas, kad ši vieta bendrąja prasme jam yra žinoma, tačiau dėl dažnai keičiamų kelio ženklų šitoje vietoje, kelio ženklų išdėstymas šioje vietoje 2019 m. rugsėjo 10 d. jam nebuvo žinomas. Teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nešalina asmens pareigos įsitikinti, ar automobilį jis pasistatė leistinoje vietoje, o iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad apeliantas turėjo visas galimybes pastebėti stovėjimą nurodytoje vietoje draudžiantį ženklą.
13. Skunde P. P. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iškeltomis abejonėmis dėl jo parengtos schemos detalumo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad byloje esančių Institucijos pateiktų fotonuotraukų visiškai pakanka tinkamam situacijos įvertinimui. ANK 569 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl ta aplinkybė, kad apelianto pateiktos schemos pirmosios instancijos teismui kėlė abejonių, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje esančios fotonuotraukos visiškai atskleidžia administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, todėl minėta schema neturi įtakos tinkamam šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui.
14. Skunde nurodoma, kad automobilio sustojimo vietoje „Sustoti draudžiama“ ženklas negali galioti. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, subjektyvi P. P. D. kritika kelio ženklui, vietai, kurioje kelio ženklas įrengtas, jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjas turi teisę nesilaikyti šio ženklo nurodyto draudimo ženklo galiojimo zonoje, t. y. kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse.
15. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. P. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.