- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-273-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20396-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- L. Z.
- Ieškovas
- E. Z.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo E. Z. patikslintas ieškinys atsakovei L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-160541) – iki kol civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su S. Z. tvarką (pateikė bendravimo tvarkos projektą).
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. Z. atsiliepimu nesutiko su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko S. Z. laikinąją gyvenamąją vietą su L. Z.; 2) priteisti nepilnamečiui vaikui S. Z. laikiną išlaikymą iš E. Z. 1 514 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas, uzufrukto teise valdo L. Z.. Periodiškai mokamas išmokas nepilnamečio vaiko S. Z. išlaikymui E. Z. perveda iki einamojo mėnesio 5 dienos, pervedant jas į L. Z. nurodytą sąskaitą esančią „Swedbank“, AB banke (duomenys neskelbtini) arba kitą L. Z. nurodytą banko sąskaitą; 3) nustatyti sekančią E. Z. laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. Z. tvarką (pateikė bendravimo tvarkos projektą).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo E. Z. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) mokamą po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymui skiriamas išmokas iki einamojo mėnesio 5 dienos pervedant į L. Z. nurodytą sąskaitą esančią „Swedbank“, AB banke (duomenys neskelbtini) arba kitą L. Z. nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė atsakovę L. Z. priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė ieškovo ir atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamete dukra S. Z. tvarką:
1) E. Z. nepertraukiamai bendrauja su S. Z. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę, pasiimant S. Z. pirmosios savaitės sekmadienį 17.00 val. iš S. Z. gyvenamosios vietos ir grąžinant S. Z. antrosios savaitės sekmadienį iki 17.00 val. į S. Z. gyvenamąją vietą;
2) Ieškovo bendravimo su vaiku antrą ir ketvirtą savaitę tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vasaros atostogų metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms, tėvų atostogoms su vaiku nustatytą tvarką.
3) Motina L. Z. bendrauja su vaiku S. Z. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaiką iki šios šventinės dienos 10 val.
4) Tėvas E. Z. bendrauja su vaiku S. Z. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. ir grąžindamas šventinės dienos 19.00 val. į gyvenamąją vietą.
5) Dėl bendravimo su vaiku jo gimtadienio dieną, Šalys susitaria bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikas šią dieną lyginiais metais praleidžia su motina, o ne lyginiais - su tėvu.
6) Lyginiais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną S. Z. praleidžia su L. Z., antrą Šv. Kalėdų dieną – su E. Z.;
7) Nelyginiais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną S. Z. praleidžia su E. Z., antrą Šv. Kalėdų dieną – su L. Z.;
8) Lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną S. Z. praleidžia su E. Z., antrą Šv. Velykų dieną – su L. Z.;
9) Nelyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną S. Z. praleidžia su L. Z., antrą Šv. Velykų dieną – su E. Z.;
10) Lyginiais metais Naujųjų metų šventę gruodžio 31 d. sutinka ir sekančių – Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) S. Z. praleidžia su L. Z.;
11) Nelyginiais metais Naujųjų metų šventę gruodžio 31 d. sutinka ir sekančių – Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) S. Z. praleidžia su E. Z.;
12) Tėvas E. Z. kiekvienais metais turi teisę su vaiku S. Z. praleisti pusę vasaros atostogų vieną kartą arba dalimis. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.
13) Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas elektroniniu paštu ar SMS žinute nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą elektroniniu paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.
14) E. Z. ir L. Z. bendravimo su S. Z. metu sudaro vienas kitam galimybę susiekti su S. Z. bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, socialinėmis programomis ir pan.).
Kitoje dalyje ieškovo E. Z. ir atsakovės L. Z. prašymus atmetė.
Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
5. Teismas nusprendė, kad pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę atsakovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai, 144 straipsnio 1 dalis). Nurodė, jog šiuo metu tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, taip pat atsakovė prašymo negrindžia aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti (tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis).
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
6. Teismas iš bylos faktinių aplinkybių preliminariai vertino, kad šalių nepilnamečio vaiko tikėtina faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakove ir vaikais, tikėtina, yra atsakovės išlaikomas. Atsakovės nuomone, ieškovas vaiko išlaikymui gali skirti 1 514 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, ieškovas sutiko, kad dukros poreikiams būtų priteistas 800 Eur kas mėnesį mokamas periodinis išlaikymas.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymas nėra grindžiamas jokiais specialiais vaiko poreikiais, o ieškovo siūlomas išlaikymas, teismo vertinimu, yra protingo dydžio ir pakankamas, kad būtų patenkinti šalių nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai ir laikinai apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
8. Teismas, atsižvelgdamas kad vaikas su ieškovu skyriumi pradėjo gyventi sąlyginai neseniai, t. y. mažiau bei prieš pusantro mėnesio, kad tarp šalių yra kilę nesutarimų dėl ieškovo bendravimo su vaiku laiko, bei siekdamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros interesus bei užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, bei abiem tėvams būtų suteikta galimybė dalyvauti jos auklėjime, nurodė, kad tikslinga nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką.
9. Teismas sprendė, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų jo bendravimo tvarkos nustatymas su kiekvienu iš tėvų pagal 50 x 50 laiko modelį. Pažymėjo, kad abiejų šalių pateikti laikinos tėvo su dukra bendravimo tvarkos projektai ypatingai detalūs, o ieškovo pateikta prašoma nustatyti laikina bendravimo su dukra tvarka yra tapati ieškinio reikalavimams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokia detali bendravimo tvarka iki byla bus išnagrinėta iš esmės nėra būtina, todėl šalių prašymus dėl laikinos nepilnametės dukros bendravimo su ieškovu tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį dalyje dėl nustatytos laikinosios bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinosios bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas neturi pakankamai sugebėjimų prižiūrėti ir rūpintis mažamete dukra. Kai atsakovė išvykdavo ir namuose su dukra pasilikdavo ieškovas, mergaitę prižiūrėdavo pasamdyta auklė. Vaiko poreikių patenkinimo įgūdžių ieškovas nėra suformavęs, kadangi dėl darbo pobūdžio – kelių įmonių akcininko ir direktoriaus pareigų, atsakovas nuolat keliauja ir nebūna namuose. Ieškovo darbo pobūdis objektyviai neleis namuose praleisti su nepilnamete dukra tiek laiko, kiek yra numatyta laikinojoje bendravimo su nepilnamete dukra tvarkoje. Tuo tarpu atsakovė yra įsidarbinusi nepilnu etatu ir turi galimybes praleisti laiką su dukra ir darbo dienomis.
10.2. Dukra nuo pat kūdikystės daugiausiai laiko praleidžia su atsakove ir su sese, (atsakovės dukra iš pirmos santuokos), todėl jai kils papildomas stresas ir atskyrimo jausmas, bus pažeista abiejų nepilnamečių mergaičių įprasta rutina. Ieškovas toliau samdys auklę ir dukra didžiąją bendravimo laiko, kuris yra paskirtas su ieškovu, praleis ne kartu su šeima, o su aukle. 50/50 laikinoji bendravimo tvarka lems, jog dukra atitrūks nuo motinos ir vyresnės sesers, praras pastovų santykį su šeima ir namų aplinka, o didesnis laiko praleidimas su aukle lems, jog vaiko emocinis ryšys su tėvais bus neužtikrinamas.
10.3. Taip pat kyla klausimų dėl teismo nutarties vykdymo, nes nėra aišku kaip apskaičiuoti mėnesio savaites ir ką traktuoti pirmąja mėnesio savaite, pvz., jeigu mėnesis prasideda penktadienį (2024 m. lapkričio 1 d.) ar šias tris savaitės dienas laikyti kaip pirmąja mėnesio savaite, ar vadovauti CPK 73 straipsnio 3 dalimi skaičiuojant terminus savaitėmis, ar savaites skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio pirmadienio dienos.
10.4. Atsakovė prašo nustatyti laikinąją bendravimo su dukra tvarką, kuri galiojo iki skundžiamos nutarties priėmimo, o tiksliau faktiškai susiformavusią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kurios laikėsi abi ginčo šalys.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. Z. tvarkos 1 punktą sekančiai: „E. Z. nepertraukiamai bendrauja su S. Z. kiekvienų metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimant S. Z. pirmosios savaitės sekmadienį 17.00 val. iš S. Z. gyvenamosios vietos ir grąžinant S. Z. antrosios savaitės sekmadienį iki 17.00 val. į S. Z. gyvenamąją vietą“, 2 punktą sekančiai: „Ieškovo bendravimo su vaiku kiekvienų metų nelyginėmis savaitėmis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vasaros atostogų metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms, tėvų atostogoms su vaiku nustatytą tvarką“; likusioje dalyje nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką palikti nepakeistą ir atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Tikroji šalių santuokos iširimo priežastis yra atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais bei atsainus požiūris į vaiko auginimą bei ugdymą, todėl ieškovas, siekdamas, kad vaikas bylos nagrinėjimo metu turėtų galimybę maksimaliai bendrauti su ieškovu, pateikė objektyvų prašymą nustatyti ieškovo prašyme nurodytą maksimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovės elgesys ir piktnaudžiavimas alkoholiu sudaro objektyvų pagrindą abejoti atsakovės galimybėmis suteikti vaikui saugią ir stabilią aplinką, kurioje vaikas turi galimybę saugiau augti ir vystytis.
11.2. Atsakovės argumentai, kad ieškovas neturi gebėjimų, vaikui būnant su ieškovu ilgą laiką, tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Ieškovas turi dvi suaugusias dukras, gimusias (duomenys neskelbtini), kurias augino nuo mažens iki jų pilnametystės, ir vien tai objektyviai pagrindžia, kad ieškovas turi tinkamus gebėjimus auginti dukras. Ieškovas santuokos metu faktiškai augino ir rūpinosi atsakovės dukra iš pirmos santuokos, su ja būdavo vienas atsakovės išvykų į užsienį metu, o taip pat rūpinosi šalių vaiku nuo jo gimimo. Be to, jeigu Tarnyba būtų vertinusi, kad ieškovas neturi galimybių ir gebėjimų ilgą laiką rūpintis vaiku, tokias aplinkybės būtų pažymėtos išvadoje.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovė klaidingai teigia, jog tarp vaiko ir atsakovės yra susiformavęs labai glaudus socialinis ir emocinis ryšys. Atsakovė 2023 m. ilgą laiką praleido Nicoje, tačiau šiuo laikotarpiu vaiku faktiškai rūpinosi kiti asmenys, o ne pati atsakovė. Atsakovei būnant Lietuvoje 2024 m. sausio-rugsėjo mėn. jos iniciatyva surasta ir pasamdyta auklė darbo dienomis nuo 9 val. iki 17 val. būdavo su vaiku, nors tuo metu atsakovė nedirbo ir galėjo pati pasirūpinti vaiku, jeigu būtų turėjusi norą mėginti pačiai auginti vaiką be auklės pagalbos.
11.4. Ieškovo komandiruotės 2023 m. ir 2024 m. nesudarė itin didelio laiko tarpo, dėl kurio ieškovui būnant užsienyje vaikas neprarado su ieškovu susiformavusio ryšio. Be to, ieškovas, būdamas bendrovių akcininku, turi galimybę derinti komandiruočių planavimo laiką, ypač tuo laiku, kai pagal laikiną bendravimo tvarką su vaiku bendrauja atsakovė.
11.5. Ieškovas, susipažinęs su atskiruoju skundu ir siekdamas ateityje išvengti bet kokių galimų kilti insinuacijų dėl to, kaip skaičiuoti kiekvienos savaitės laikotarpį, kurį su vaiku praleidžia šalys, prašo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atitinkamose punktuose patikslinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Atsakovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė eilę įrodymų, kuriuos prašo priimti – atsakovės susirašinėjimą sms žinutėmis su vaiko aukle, su ieškovu dėl ieškovo komandiruočių ir kelionių, vaiko auklės paslaugų kainos, dėl vaiko priežiūros, dėl faktiškai susiklosčiusios bendravimo tvarkos.
13. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė eilę įrodymų, kuriuos prašo priimti - ieškovo susirašinėjimą sms žinutėmis su atsakove, jos motina, taip pat su kaimyne, duomenis apie užsakytus ir nupirktus skrydžio bilietus.
14. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad pateiktais įrodymais grindžiamos atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį aplinkybės, bei į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos klausimas, šalių pateiktus naujus įrodymus priima, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
15. Apeliacinės instancijos teisme prieš pat teismo posėdį 2025 m. vasario 25 d. gautas ieškovo prašymas priimti naujus rašytinius įrodymus – psichologės R. M. 2025 m. vasario 25 d. rekomendacijas dėl šalių bendravimo su vaiku tvarkos, psichologės išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad minėti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, kadangi psichologės pažyma parengta tik 2025 m. vasario 25 d.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamo įrodymo priėmimas užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, nes atsakovė (apeliantė) iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje neturi galimybės pateikti savo atsikirtimus dėl šio dokumento ir jo priėmimo. Todėl ieškovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko S. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Šalys pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi šalių prašymus tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, nustatė šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su nustatyta laikina šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Atsakovės nuomone, nustatyta laikina bendravimo tvarka, kai vaikas 50 procentų laiko praleis su ieškovu, bus pažeidžiami geriausi vaiko interesai, neužtikrins vaiko emocinio ryšio su tėvais.
19. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Taigi, teismui sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prioritetas yra teikiamas būtent nepilnamečio vaiko interesams.
21. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama teismo nutarties dalimi, iš esmės siekia, kad butų nustatyta jos prašoma laikina bendravimo tvarka su dukra visa apimtimi, o ne pagal 50:50 laiko modelį, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas neturi įgūdžių ir laiko (dėl darbo) rūpintis mažamete dukterimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – sms žinučių turinys šios aplinkybės nepatvirtina, o ieškovo nurodytas priešingas aplinkybes patvirtina jo pateikti įrodymai. Taigi, atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad būtų pažeidžiami jos ar mažamečio vaiko interesai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad šiuo atveju turi būti tenkinami nepilnamečio vaiko interesai, tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes nustatyto laikino bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
22. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku vykdymą, jų ryšio su nepilnamečiu vaiku, elgesio ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo, o nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad apeliantė kitaip vertina nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus nei pirmosios instancijos teismas nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
23. Atskirajame skunde atsakovė taip pat kelia abejones dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo (ne)aiškumo, tačiau pagal bylos duomenis, nors skundžiama teismo nutartis turi būti vykdoma jau daugiau nei 3 mėnesiai, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalims kyla neaiškumų ją vykdant ar jos iš viso nevykdo.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. vaiko amžių, šalių santykius, bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia nei vaiko interesų, nei šalių teisių.
25. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.