Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir, duodamas parodymus, paaiškino, 2013-09-28 dirbant savo sklype po 13-14 val. prie jo priėjo vietinis gyventojas S., kuris pakvietė prieiti ir pasiklabėti su V. M., kuris tuo metu stovėjo prie automobilio. Jis nuėjo pasikalbėti su V., kuris pasiūlė jam muštis dėl to, kad jis pasodino į kalėjimą vietinį gyventoją vardu M.. Jis atsakė, kad turi darbo, nusisuko ir nuėjo į savo budelę. Po kažkiek laiko prie jo priėjo V. M. su panele G., ir vėl siūlė muštis. Jis vėl atsisakė. Vėliau jie jau trise atėjo. V. su G. atėjo į pačią budelę, o M., būdamas jau stipriai girtas, su peiliu rankoje, nuėjo prie mašinos, ir sudaužė jam mašiną. Jie pasibarė ir išėjo. Jau buvo vėlus metas, atėjo V. su G., jis jų neįsileido, nes buvo tamsu. K. V. pradėjo laužtis, tada paėmė statybinį pagalį. Kai V. M. sulaužė durų rankenėlę, atsidarė duris ir jis pradėjo tuo pagaliu jį mušti. Galimai jis sudavė V., tačiau to kategoriškai teigti negali, nes buvo susijaudinęs. Paskui jis girdėjo, kad viena mašina važiavo, prasidėjo riksmai, triukšmas. Viskas aprimo, išėjo iš budelės, savo lauku ėjo palei baraką ir M. butą. Ten degė šviesa, buvo triukšmas. Jis norėjo padėti apginti žmones, žinojo, kad ten mažas vaikas. Jį vos irgi nesumušė. Jis ramino tuos vyrus, bet jie kažko ieškojo. Kai išvedė iš budelės, priėjo prie namo, o ten jau gulėjo V. ir G.. Tai, kad jis buvo be sąmonės, netiesa. Jis nuvedė tuos žmones, ir tyliai iš ten išėjo, nuėjo į budelę, apsiramino ir nuvažiavo su sūnumi namo. Tie žmonės buvo anksčiau nuvažiavę. Kaip galėjo V. tokiu paros metu matyti, kad jis išėjo ir metė akmenį į jų mašiną. Ta mašina buvo važiuojanti, sudaužyta, nes jis ant mamos užrašė mašiną, o pats girtas be teisių važinėja. Jis pats asmeniškai matė, kad jie važinėjo su mašina girti, su V., kaip jie išvažiavo su nedaužta, o grįžo su daužta mašina. Šioje byloje, niekas nebuvo tirta, viską ant jo sumetė, kad jis kaltas. Kad žmonės neduoda gyventi, įsikurti, jis nori ramiai gyventi. Su ieškiniais nesutinka. Už advokato pagalba nesutinka mokėti, nes jis pagal sprendimą yra atleistas nuo valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 167-169, t. 2, b.l. 71-72, 166, t. 3, b.l. 70-71).

Nukentėjusysis M. T. parodė, kad 2013-09-28 sutiko V., G., A. D. ir T. P. prie parduotuvės, nusipirko alaus ir ėjo namo prie vagonėlio. Ten sėdėjo, o po to nuėjo į mamos mašiną paklausyti muzikos. Ji buvo atvaryta sutaisyti. Iš miško ėjo kaltinamojo draugas pravarde Š.. V. jį pakvietė, klausė kada jis vems krauju, prašė pakviesti kaltinamąjį. Atėjo kaltinamasis, V. klausė kada jis vems krauju. V. B. pasakė, kad tuoj, kai kažkas atvažiuos. Po 2 valandų pas kaltinamąjį atvyko raudonos spalvos mašina iš miesto pusės, išlipo 4-6 vaikinai. Kaltinamasis parodė į jų pirštais link mašinos ir jie su lazdom bėgo link jų, o jie bėgo į namus užsidaryti. V. nubėgo į savo namus, o jis į vagonėlį. Jie bandė laužti duris, išdaužė stiklą, įėjo į vidų, jam sudavė lazda į galvą, dėl ko nukrito ir pabudo tik greitojoje. Jam buvo praskelta galva, mėlynės, nubrozdijimai. Tų vaikinų nepažįsta, kaltinamojo nematė, bet girdėjo jo balsą. Vagonėlyje buvo sudaužyta durų stiklas, lempa ir gipsinė pertvara. V. su G. nubėgo į savo namus. Vagonėlyje buvo jo draugė Ž. su seserimi ir (duomenys neskelbtini) mėnesių sūnus, kuris gulėjo lovytėje. Draugės ir sūnaus jie nelietė, smurto nevartojo. Jam buvo padaryta turtinė žala, nes jam leista gyventi vagonėlyje ir už jį jis atsakingas. Dėl sužalojimų 2 savaites buvo nedarbingas. 25000 Lt prašo už moralinę žalą. Taip atsitiko, gal todėl, kad buvo su V.. Po įvykio kaltinamasis neatsiprašė, žalos neatlygino. Jam lazda į galvą trenkė ne kaltinamasis (t. 1, b.l. 87-90, t. 2, b.l. 162, 167-168).

N. V. T. parodė, kad 2013-09-28 ryte mašina stovėjo prie sūnaus namų. Ji buvo nuvaryta remontui, ją remontuoti turėjo sūnaus pažįstamas. Ji grįžo namo ir vakare jam paskambino sūnaus draugė Ž. G., kad sūnus be sąmonės. Dukra nuvyko dviračiu pažiūrėti kas įvyko, ten jau buvo policija, greitoji. Sūnus su drauge gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, atskirai. Buvo sudaužyta jos mašina. Kas sudaužė mašiną, dukra nematė. Mašinai sudaužė priekinį, vairuotojo stiklus, įlenkė durelės ir stogą, prakirto priekinę padangą. Sūnus gyvena mobiliajame vagonėlyje su drauge ir vaiku. Buvo vagonėlio išdaužtos stiklinės durys, sulaužyta spyna, šviestuvas, pradaužta gipsinė siena. Sūnus sakė, kad stovėjo su V. prie jos mašinos. Mašiną sudaužė kaltinamojo atvykę žmonės. Kas tokie, neminėjo, jie atvyko iš miesto. Sūnus sakė, kad V. buvo skolingas kaltinamajam, gal galvojo, kad tai jo mašina ir už tai ją sudaužė. Ieškinį pareiškė 8000 Lt, nes buvo sudaužyta mašina, ją reikės remontuoti. Apie tai patvirtinančių dokumentų neturi. Mašinos dar neremontavo, o sumą pati nustatė pagal detalių kainas. Jai taip buvo padaryta moralinė žala, nes turi į darbą vykti autobusu. Vykstant namie remonto darbams reikėjo samdyti kitą mašiną. Bendras ieškinys 8000 Lt, jį palaiko (t.1, b.l. 108-110, t. 2, b.l. 161, 167, t. 3, b.l. 16-17).

Nepilnametė nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2013-09-28 atvyko pas draugą V. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie ten sėdėjo, vaikinai nuėjo prie mašinos. Ji liko sėdėti prie vagonėlio. Išgirdo šauksmą, V. liepė jai bėgti. Įbėgo į namą, iš paskos bėgo 5-6 vyrai, kurie liepė atidaryti duris. M. nubėgo į vagonėlį. V. paprašė telefono ir paskambino į policiją, o vaikinai reikalavo atidaryti duris, nes sudegins namus. Matė, kaip kaltinamasis įbėgo į namus, griebė kastuvą iš koridoriaus ir trenkė V. į galvą. Kai jie įsiveržė, vienas jaunuolis vilkėjo mėlynais rūbais, už jo buvo kiti vaikinai ir kaltinamasis. Kaltinamasis vilkėjo languotus marškinius ilgom rankovėm. Kaltinamasis vis kartojo, kad V. muštų ir muštų, kalbėjo rusiškai. Vaikinas su mėlynais rūbais ją pastūmė ir ranka sudavė į lūpą. Ji rėkė, kad V. nemuštų, kai jam sudavė kastuvu. Tada jai sudavė beisbolo lazda į galvą, bet ne kaltinamasis. Daugiau nieko nepamena, atsibudo greitojoje, šonus jai skaudėjo 2-3 mėnesius, skaudėjo galvą. Savaitę nelankė mokyklos. Draugai V. M. ir M. buvo neblaivūs. Pas vieną iš atvykusių vaikinų matė peilį, o kiti buvo su beisbolo ir kitokiomis lazdomis. Kaltinamasis vis liepė mušti V., kad žinos kaip reikia grasinti. Ieškinį 15000 Lt pareiškė už fizinį skausmą, išgyvenimus. Jos niekas neatsiprašė (t. 1, b.l. 72-77, t. 2, b.l. 163, 168-169, t. 3, b.l. 15-16).

N. V. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo senelė K. G., pas kurią jis dažnai iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoja. Jis pažįsta V. B., kuris tame pačiame kaime turi gyvenamąjį vagonėlį ir žemės sklypą. Prieš 3 metus iš V. B. jis paskolino 60 Lt, šios skolos dokumentaliai niekaip nepatvirtino. Praėjus 3-4 mėn. norėdamas grąžinti skolą, V. B. pareiškė, kad jis yra skolingas 97 Lt, t.y. su 37 Lt delspinigių. Kadangi jie nesitarė dėl jokių delspinigių, todėl jis atsisakė grąžinti pinigus ir iki šiol negrąžino. Prieš pusmetį V. B. matyt būdamas piktas dėl negrąžinamos skolos pradėjo jam grasinti sakydamas, kad „vems krauju“, tačiau jokių konkrečių veiksmų nesiėmė. 2013-09-27 jis atvažiavo į kaimą pas senelę. Matė, kad V. B. yra savo darže. V. B. jį taip pat matė, tačiau nieko nesakė. 2013-09-28 apie 19-20 val. jis stovėjo su pažįstamais M. T., A. D. ir T. P. netoli senelės namo. Kaip tik šalia yra V. B. daržas su vagonėliu. Jis būdamas nežymiai išgėręs priėjęs arčiau V. B., kuris tuo metu buvo darže, paklausė kada „vems krauju“. V. B. atsakė, kad „tuoj, tik paskambins ir atvažiuos“. Jis tik paklausė, tačiau nieko nepadarė, negrasino, V. B. neįžeidinėjo. Šį pokalbį jo draugai turėjo girdėti, nes buvo netoli. Po šių žodžių V. B. nuėjo į savo vagonėlį. Jis grįžo prie draugų ir jie toliau bendravo. Praėjus valandai iš (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo raudonos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, lengvasis automobilis. Iš automobilio iššoko nepažįstami vyrai su lazdomis rankose ir pradėjo bėgti link jų, tačiau nieko nešaukė. Jis suprato, kad šie vyrai juos tuoj užpuls, todėl visi pradėjo bėgti į skirtingas puses. Jis nubėgo į namą, kur gyvena jo senelė. Koridoriuje kaip tik stovėjo Ž. G. draugė G. L., kuri kalbėjosi telefonu. Jis pasakė užeiti į butą, kur G. ir užėjo. Ž. su M. gyvena vagonėlyje, esančiame šalia namo. Jie užsirakino bute. Girdėjo, kad už durų kažkas yra, nes vyriškas nepažįstamas balsas liepė atidaryti duris, priešingu atveju sudegins namą. Tada jis manydamas, kad moters šie vyrai nemuš, paprašė G. atidaryti duris. G. atrakino duris už kurių buvo 4-5 nepažįstami vyrai, iš kurių vienas sudavė lyg tai beisbolo lazda per galvą. Jis būdamas netoli, nustūmė G. ir vyrai užpuolė jį. Pamatė, kad į butą įbėgo V. B. su kastuvu rankoje (tai jo senelės kastuvas, kuris stovėjo koridoriuje), dar apie 4 nepažįstami vyrai, iš kurių vienas šviesių plaukų rankoje turėjo beisbolo lazdą (medinę), likę trys su medinėmis lazdomis su vinimis rankose. Niekas jam nieko nepasakė, nereikalavo, nepriekaištavo, tik vyras su beisbolo lazda sudavė jam kelis kartus per galvą (kiek kartų pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai). Jis nuo šių smūgių nugriuvo ant grindų, rankomis užsidengė galvą, pajuto smūgius lazdomis per visas kūno vietas galvą, kojas, rankas, nugarą, krūtinę. Vienu momentu jis matė kaip nugriuvus G., kažkuris iš užpuolikų pasakė, kad reikia patikrinti kas tokia per mergina. Š. G. buvo rankinukas, kurį užpuolikas patikrino, bet nieko nerado, tada patikrino G. pulsą, sakydamas, kad mergina gyva. Prisimena kaip kažkuris iš užpuolikų (ar tai buvo V. B. balsas, nežino) sušuko nemušti per galvą. Gulint jam buvo suduota labai daug smūgių. Nustojus smūgiams jis atsikėlė pats, pamatė, kad G. guli šalia ant grindų, tada rankos kumščiu jis sudavė apie du kartus vienam iš užpuolikų (kuriam negali pasakyti) pataikė kažkur į veidą. Tada jis pasisukęs pastebėjo, kad už jo yra V. B., kurį atpažino pagal dėvetus marškinėlius (juodai raudonais kvadratėliais). V. B. jam sudavė į galvos pakaušį apie du kartus kastuvu metaline dalimi. Jis nuo šių smūgių vėl nugriuvo ant grindų, šį kartą jau nugara ir rankomis užsidengti negalėjo. Juto kaip jį vėl muša lazdomis per visas kūno vietas, kiek ir kur konkrečiai buvo suduota, negali paaiškinti, nes buvo susijaudinęs. Jis prašė nustoti, nes juto kraują burnoje. Vyrai nerimo. Girdėjo kaip V. B. pasakė, kad dabar žinos kaip išsiknisinėti išsireikšdamas necenzūriniu žodžiu. Prisimena kaip matyt paskutinių smūgių metu prarado sąmonę. Kai atsigavo pamatė šalia savo tetą I. G., kuri sakė keltis. Bute užpuolikų nebuvo. Ant grindų šalia gulėjo G.. Dokumentų telefonui neturi, todėl imei kodo nežino. Paskambinus po pusvalandžių į savo telefoną, operatorė pranešė, kad telefonas išjungtas. Jis nuėjo į vagonėlį, kur nubėgo M.. M. taip pat buvo sumuštas, sakė, kad M. taip pat sumušė nepažįstami jaunuoliai, tarp kurių buvo ir V. B., kuris pasakė M., kad šis dabar žinos kaip išsiknisinėti ir liepė jau eiti. Po to kaip suprato užpuolikai nuėjo į jo senelės butą, kur sumušė G. ir jį. M. vagonėlyje pasigedo savo automobilio (duomenys neskelbtini) raktelių. Raktelius vėliau rado kažkur žolėje netoli namų. Automobilio niekas iš vietos nepajudino, durelių nerakino. Jis matė, kad šiame automobilyje sudaužytas priekinis stiklas, šoninis. Taip pat matė, kad vagonėlyje sudaužytos stiklinės įėjimo duris, lempa bei gipsinėje sienoje padaryta skylė. M. sakė, kad automobilyje ir name stiklus išdaužė užpuolikai. A. D. ir T. P. sakė, kad niekas jų nepasivijo, todėl stovėjo pasislėpę už namų. Minėjo vėliau, kad matė kaip užpuolikai išbėgo iš jo senelės namų, nubėgo link savo automobilio ir išvažiavo. Kartu išvažiavo tik savo automobiliu ir V. B.. Jo tetos I. dukra A. G. būdama su Ž. vagonėlyje, užpuolimo pabaigoje įrašė panaudojant mobilaus telefoną kas vyko vagonėlyje, t.y. kaip šaukė V. B. ir buvo vienas iš užpuolikų (vyresnio amžiaus). Šį įrašą A. persiuntė savo tėvui, nes ši išvyko mokytis į kitą miestą. Taip pat G. sakė, kad dar sudavė lazda G. per inkstus ir vieną kartą kumščiu į lūpas. Po įvykio pradžios policija atvažiavo labai greitai, tačiau užpuolikai spėjo pasišalinti. Policiją kvietė daug kas, tame tarpe ir jis. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę, kur nustatė dešinės rankos mažojo piršto lūžį ir daugybinius sumušimus ir įdrėskimus, tačiau sugipsavus pirštą, paleido. Pareiškė civilinį ieškinį 15 000 Lt. Dėl įvykio negalėjo dirbti 3 mėnesius, patyrė moralinę žalą (t. 1, b.l. 37, 38-40, 41-42, 43, t. 2, b.l. 164, t. 2, 169-170, t. 3, b.l. 13-15).

L. V. C. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2- os kuopos 4- ojo būrio vyresnysis patrulis. 2013-09-28 pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką dirbo kartu su patrule V. J. (duomenys neskelbtini) rajone. Apie 21.24 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo, kad įtariant nusikaltimo padarymu yra būtina sulaikyti asmenį vairuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat budėtojas informavo kokioje vietoje vairuotojas yra registruotas. Prisimena, kad vairuotojas turėjo būti registruotas kažkur (duomenys neskelbtini) gatvės rajone. Jie gavo nurodymą patikrinti vairuotojo adresą. Vykstant jau (duomenys neskelbtini) gatvės rajone pastebėjo minėtą automobilį, kurį ir sustabdė. Automobilį vairavo nepažįstamas vyras. Patikrinus asmens ir automobilio dokumentus, viskas buvo tvarkoje. Vyras atrodė labai susijaudinęs, tačiau akivaizdžiai sužalotas nebuvo, jokios pagalbos neprašė. Vyras vilkėjo darbinius rūbus (nešvarius). Apžiūrėjus saloną ir bagažinę, daiktų panašių į žalojimų įrankius (lazdas, pagalius, ginklus ir pan.), nerado. Vyras paaiškino, kad vyksta iš vietos kur atliko tvarkymo ar remonto darbus name. Ten su kaimynais kilo konfliktas, tačiau apie muštines ar panašius dalykus, jokios kalbos nebuvo. Kas tai per kaimynai, dėl kokios priežasties kilo konfliktas, kur tiksliai vyko ir kaip, vyras kažką pasakojo, tačiau sunku buvo vyrą suprasti, nes labai jaudinosi ir drebėjo. Vyras nurodė, kad šio konflikto metu buvo išdaužtas automobilyje kairės pusės žibintas. Prisimena apžiūrėjęs šį žibintą ir jame tikrai buvo įskeltas ir išdaužtas stiklas. Daugiau jokių apgadinimų automobilyje neprisimena matęs. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Kadangi vairuotoją ir automobilį reikėjo pristatyti į Vilniaus rajono PK, todėl iškvietė pagalbą, kurios laukė, girdėjo ir matė kaip vairuotojui kelis kartus skambino telefonas, tačiau ragelio vairuotojas nekėlė jo reikalavimu. Jis matė, kad skambino asmuo pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad tai asmuo su kuriuo atlikinėjo remontą ir tikslių duomenų nežino. Kodėl asmuo taip įkyriai skambino, nesiaiškino. Vairuotojas pats niekam neskambino, prie jų niekas nebuvo privažiavęs. Atvykus pagalbiniam policijos ekipažui, vairuotojas su automobiliu buvo pristatytas į Vilniaus rajono PK (b.l. 154-156; I tomas, t. 3, b.l. 36, 39).

Liudytoja I. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena su vaikais daugiabučiame name. Šalimai namo yra gyvenamasis vagonėlis, kuriame gyvena kita dukra Ž. su draugu M. T. ir kūdikiu. Ji pažįsta V. B., kuris tame pačiame kaime turi gyvenamąjį vagonėlį ir žemės sklypą. Jokių reikalų, konfliktų su V. B. nebuvo. 2013-09-28 vakare temstant ji sutvarkė ūkį lauke. Matė, kad šalia bendro naudojimo kelio automobilyje yra V. (vyro sesers sūnus, atvažiuoja pas jos anytą K. G., kuri gyvena tame pačiame name, tik kitame bute) su kompanija, kas ten buvo tiksliai, ji neįsidėmėjo. Po to ji nuėjo namo, į savo butą, kur vaikai garsiai jungė televizorių, todėl kas vyko lauke ji nematė ir negirdėjo. Praėjus valandai jai prireikė kažką paimti iš sandėliuko, todėl ji turėjo išeiti iš savo buto. Išėjus į namo bendro naudojimo koridorių, šalia savo durų ant grindų pamatė gulintį V., kurio veido dešinėje pusėje ant žando ir kaktos buvo kraujas. Toliau prie K. durų ant grindų gulėjo be sąmonės G.. Ji pradėjo merginą gaivinti ir mergina atsigavo. V. pasakė, kad būnant dar prie automobilio, kalbėjosi su V. B., kuris paprašė grąžinti skolą su delspinigiais. V. atsisakė grąžinti delspinigius. Matyt dėl šios priežasties V. sumušė V. B., kuris pakvietė kažkokius nepažįstamus vyrus. Šie vyrai vijosi nuo automobilio, po to įsiveržė į namo koridorių, kurių duris atidarė G., kurią sumušė šie vyrai, po ko sumušė ir patį V.. V. sakė, kad V. B. V. mušė kastuvu. Ji nuėjo pas K., kuri buvo savo bute, po to į vagonėlį, kur gulėjo sumuštas M.. Vagonėlyje buvusios Ž. ir A. (dukra) sakė, kad M. įsiveržę į vagonėlį sumušė V. B. ir kažkokie nepažįstami vyrai. Jai išėjus iš savo buto nei V. B., nei kitų nepažįstamų vyrų, automobilių niekur nebuvo (b.l. 147-148, I tomas, t. 3, b.l. 35, 39-40 ).

Nepilnamečio liudytojo E. G. parodymai buvo pagarsinti ir ikiteisminio tyrimo metu ir jis teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su motina I. G. bendrabučio tipo name. Praeitais metais rudenį, dar nebuvo sniego, tiksliai datos jis neprisimena, jis dienos metu buvo lauke. Matė kaip į savo vagonėlį, stovintį netoli bendrabučio atvažiavo vyras pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Šis vyras gyvena (duomenys neskelbtini), atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) k. į daržą. Turi du automobilius: baltą (duomenys neskelbtini) tipo ir mažą „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobilius. K. B. atvažiavo, jis nuėjo namo. Ką (duomenys neskelbtini) darė, jis nematė, nes jo buto langai išeina į kitą pusę. Būdamas namie jis su sese klausėsi muzikos, negirdėjo ir nematė kas vyko lauke. Šalia gyvenamajame vagonėlyje gyvena sesuo Ž. su kūdikiu ir draugu M. T.. Jis matė savo pusbrolį V. M., kuris buvo atvažiavęs į jų name gyvenančią močiutę. Taip pat matė atvykusią iš M. V. draugę G.. Jie kažkur buvo nuėję pas pažįstamus. Kai jis ėjo namo vakare viskas buvo tvarkoje. Jau sutemus pas jį atbėgo draugas J. D., kuris pasakė, kad sumušė M. ir V.. Tik tada jis išėjo į lauką. Išeinant bendro naudojimo koridoriuje jis nerado stovinčio aštraus kastuvo su juodos spalvos rankena. Šis kastuvas priklauso močiutei (ir V. močiutei). Koridoriuje nieko iš žmonių nebuvo. M. gulėjo sumuštas savo vagonėlyje, kurio duris stiklinės buvo išdaužtos. Ž. su kūdikiu buvo kitame kambariuke. Jis matė, kad M. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ yra išdaužtas priekinis stiklas ir šoninis. Po to atvažiavo policija, vėliau greitoji pagalba ir išvežė tik M., V. tik apžiūrėjo. Kai jis išėjo į lauką jokių svetimų žmonių ar automobilių kieme, ar toliau nuo namo nebuvo. Lyg tai J. močiutės kastuvą rado tą pačią dieną ir apie tai pasakė. Sakė, kad kastuvą rado netoli B. daržo ant kalniuko išvažiuojant iš jų kiemo į pagrindinį, asfaltuotą kelią. D. J. jam nieko nepasakojo. Kas ir kodėl sumušė M., V. ir G., jis nežino, nieko nematė. K. J. pasakė, kad jis viską matė ir buvo kartu, nežino (b.l. 152-153; I tomas, t. 3, b.l. 40-41 ).

L. Ž. G. parodė, kad vasaros metu ir iki šiol su draugu M. T. gyvena gyvenamajame vagonėlyje (duomenys neskelbtini). Ji pažįsta V. B., kuris tame pačiame kaime turi gyvenamąjį vagonėlį ir žemės sklypą. Jokių reikalų, konfliktų nei ji nei jos draugas su V. B. neturėjo. 2013-09-28 apie 22 val., buvo vagonėlyje su seserimi A. G., migdė kūdikį. Lauke jų laukė draugė G. L.. Staiga atbėgos M. ir užsidarė duris, laikė rankeną. Staiga ji išgirdo ir pamatė kaip buvo išdaužtas įėjimo durų visas stiklas. Kas išdaužė stiklą, nematė. M. bandė laikyti duris, tačiau nepavyko. M. bandė gintis, tačiau pamatė kaip įbėgęs į vagonėlį jaunuolis sudavė M. mediniu pagaliu per galvą. Nuo smūgio M. matyt apsvaigo, nes pradėjo kristi atgal, atsirėmė į sieną. Užbėgo V. B., ir sakė užtenka, jis jau gavo savo. Dar barėsi su praplikusiu vyru, bet ką sakė, nežino. Kas įvyko lauke nematė, jos sesuo iškvietė greitąją, policiją. G. L.- jos pažįstama, buvo užėjusi į svečius. V. M.- jos pusbrolis, įvykio dieną jis ten gyveno. K. G.- jos močiutė, ji gulėjo lovoje, tik girdėjo riksmus, šauksmus. Užbėgo iš karto vienas, sudavė, M. dar nuėjo į galą, ir tada visi atbėgo ir pradėjo visi daužyti su pagaliu ar lazdomis. Tik tas vyresnis stovėjo, į pabaigą jau buvo liko du, tas vyresnis tada priėjo ir dar sudavė kelis kartus. Užpuolikai turėjo pagalius, jie dažuose buvo, gal statybiniai kokie. Tiksliai neprisimena, bet buvo penki, trys jaunuoliai, vienas kaltinamasis ir dar vienas vyresnio amžiaus. Nei vienas nesakė ne žodžio. Kai pradėjo mušti, prieš atėjimą, vyresnio amžiaus vyriškis pasakė, tik per galvą nemušk (t. 1, b.l. 118-119, t. 3, b.l. 34, 41-42).

Liudytojas D. M. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad V. B. jo kaimynas, kuris turi sklypą, ant kurio stove statybinis vagonėlis. V. B. prašė jį šiltinti šį vagonėlį. Į (duomenys neskelbtini) jie atvažiavo 2013-09-27, nakčiai V. B. išvažiavo namo, grįžo 2013-09-28 ryte su sūnumi R.. Nuo ryto jie su V. dirbo prie namų. Matė kaip netoliese, jau po pietų vietiniai jaunuoliai gėrė prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris stovėjo šalia kelio. Jam buvo pažįstamas tik vienas jaunuolis, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)”, pastarajam ant kelių sėdėjo nepažįstama mergina. Dienos metu minėtas „(duomenys neskelbtini)” kelis kartus buvo priėjęs prie V. ir siūlė kažką išsiaiškinti. Tai buvo tik žodinis pasikalbėjimas, jokio fizinio konflikto tarp vyrų nebuvo, niekas nesimušė. Daugiau niekas atėjęs nebuvo ir konflikto nekėlė. Vieną kartą „(duomenys neskelbtini)“ buvo užėjęs į budelę ieškodamas V.. Jo akivaizdoje (duomenys neskelbtini) jokio turto negadino, negrasino to padaryti, nesimušė. Jau pradėjus temti grįžo vietinis S.. Sutemus jis buvo vagonėlyje su V., R. ir S.. Tuo metu iš namo, kuris yra 100 m atstumu, girdėjo žmonių klyksmus. Kas ten vyko jis neėjo ir nežiūrėjo. Jo nuomone niekas į lauką neėjo. Apie 22 val. V. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ su R. išvažiavo namo. Jis negirdėjo, kad V. ar R. sakytų, kad kažkas būtų atsitikę su V. automobiliu. Po įvykio (triukšmo) atvyko policija, kuri vietoje buvo ilgai. Jis sužinojo, kad V. sulaikytas. V. vagonėlio įėjimo durų metalinė rankena iš lauko pusės yra nulaužta, kas tai padarė, nežino, nematė (b.l. 131; I tomas, t. 3, b.l. 33, 42-43).

L. S. J. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini) statybiniame vagonėlyje, kurio dalis priklauso V. B.. Vagonėlis stovi V. žemės sklype, sklypas yra neaptvertas. 2013-09-28 po 8 val. iš Vilniaus automobiliu juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo V. B. su sūnumi R.. Tą dieną jie turėjo šiltinti vagonėlį, jiems padėjo vyras vardu D., kuris nakvojo kartu vagonėlyje. Apie 10 val. jis išėjo grybauti, kiti liko dirbti. Grįžo apie 17.30 val., matė, kad šalia bendro naudojimo kelio automobilyje (galimai „(duomenys neskelbtini)“ modelio) sėdi vietiniai jaunuoliai: V. M., M. (pavardės nežino, yra iš (duomenys neskelbtini), bet gyvena (duomenys neskelbtini)) ir nepažįstama panelė. V. jį pamatęs paprašė pakviesti V.. Jis tai perdavė V. ir šis nuėjo prie V.. V. nebuvo apie 10 min., jis tuo metu buvo vagonėlyje, tačiau negirdėjo, kad lauke vyktų koks nors konfliktas ar muštinės. G. V. nepasakojo apie ką kalbėjosi su V.. Po to jis nuėjo pas sesę (duomenys neskelbtini). Grįžo į vagonėlį apie 19.30 val.. Matė, kad prie M. automobilio stovi daugiau žmonių, tačiau kas ten buvo, neįsidėmėjo. Jis užėjo į vagonėlį, kur jau buvo V., D. ir R.. Jis išgirdo, kaip lauke prie vagonėlio kažkas atėjo, tai suprato pagal garsus, deja, nesuprato ar tai buvo vieno ar kelių asmenų garsai, kas tai per garsai, taip pat pasakyti negali, nes nesuprato. Girdėjo tik garsus, tačiau jokių konkrečių grasinimų, įžeidimų, reikalavimų, prašymų negirdėjo. Staiga kažkas pradėjo traukti už rankenos. Kažkas taip pat garsiai beldėsi į duris. Tuo metu girdėjo, kaip V. ragino V. vadindamas jį „(duomenys neskelbtini)“ išeiti ir išsiaiškinti. Po to V. ištraukė pagalį ir atidarė duris. Ant laiptelių į vagonėlį jis pamatė V., kuris ruošėsi užeiti į vidų, tačiau tuo momentu V. mediniu pagaliu (ar tuo pačiu, kuriuo buvo užrėmęs duris, nežino), užsimojo ir sudavė smūgį. Ar pataikė V., nematė, tik išgirdo kaip V. pasakė, kad pataikė į kaktą. V. už nugaros kažkas buvo, bet kas, nematė, jis tuo metu sėdėjo toliau nuo įėjimo. Į vagonėlį daugiau niekas nebandė įeiti ir V. išėjo iš vagonėlio. Ar V. tuo metu turėjo ką nors rankose, ar turėjo su savimi telefoną, neįsidėmėjo. K. V. išėjo, nežino, nieko nepasakė. V. nebuvo 20-30 min. Tuo metu girdėjo žmonių šauksmus, tiksliau moteriškus šauksmus ir prašymus „nustokit muštis“. Taip pat girdėjo važiuojančių automobilių garsus. Jis į lauką tuo metu neėjo ir nežiūrėjo kas vyksta, nes pats bijojo būti sužalotas. D. su R. taip pat niekur neėjo. Šiuos šauksmus lydėjo tylesni trenksmai. Visi šie garsai sklido nuo daugiabučio namo. Taip truko neilgai, palaipsniui rimo. Kai viskas nurimo, grįžo ir V. ir pasakė „jie savo gavo“. Ar V. ką nors turėjo rankose, neįsidėmėjo. V. sumuštas neatrodė, rūbai buvo tvarkoje. Po 3-4 min. V. su R. išvažiavo. Jis taip į lauką ir neėjo. V. nesiskundė ir nesakė, kad būtų apgadintas jo automobilis (b.l. 143-144, I tomas, t. 3, b.l. 32, 43).

L. R. Š. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini), tėvui V. B. priklauso žemės sklypas, kuriame stovi statybinis vagonėlis. Teritorija nėra aptverta. Ten jis nuvažioja labai retai, todėl aplinkinius gyventojus pažįsta iš matymo, tėvas nuvažiuoja dažniau. 2013-09-28 apie 8 val. su tėvu pastarojo vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jau buvo du pagalbininkai S. ir D.. Nuo ryto visi dirbo teritorijoje tvarkydami vagonėlį iš vidaus ir išorės, jis kasė žemę. Apie 13 val. S. išėjo į mišką. Apie 16 val. netoli jų sklypo ant kelio jis pamatė du vietinius vyrus, kurių duomenų nežino. Ar tėvas su šiais vyrais turėjo kokių nors reikalų, nežino. Vyrai gėrė prie automobilio (neprisimena kokio). Jam dirbant šie vyrai kelis kartus buvo atėję prie jų vagonėlio, kažką sakė tėvui, tačiau tėvas dirbo ir nekreipė į vyrus dėmesio. Tėvas su šiais vyrais nevieno karto nekalbėjo, nekonfliktavo, nesimušė ir nesistumdė, nors šie vyrai kelis kartus ateidinėjo ir išeidinėjo. Jis matė kaip šie vyrai vaikščiojo aplink vagonėlį. Vienu momentu jis matė kaip kažkuris iš vyrų rankoje laikė sidabrinių ašmenų ir rankenos peilį. Vyras prie jo nebuvo priėjęs su šiuo peiliu, galimai buvo priėjęs prie tėvo ar D., ar ką nors sakė, nežino. Vienu momentu jis girdėjo kaip kažkuris vyras žodžiu pagrasino padegti vagonėlį, tačiau konkrečiai nieko nesiruošė daryti ir nepadarė. Kiek jam teko matyti vyrai į vagonėlį užėję nebuvo, ar bandė tai padaryti taip pat nematė. Vienu momentu būnant budelėje, kur duris buvo tik uždarytos, bet neužrakintos, girdėjo iš lauko sklindantį garsą panašų į daužymą ranka per automobilį. Tokių garsų buvo keli. Taip pat būnant budelėje jis girdėjo garsą panašų į trenksmą ranka per vagonėlį. Kas tiksliai trankė per automobilį ir vagonėlį, nematė, nes tuo metu buvo budelėje. Apie 19 val. aprimus, su tėvu automobiliu išvažiavo. Išvažiuojant neprisimena matęs šių jaunuolių. Vagonėlis, daiktai aplink ar automobilis buvo neapgadinti, viskas buvo tvarkoje. Dienos metu jis nematė, kad tėvas būtų ėjęs pas kaimynus gyvenančius šalimai esančiame gyvenamajame name ar gyvename vagonėlyje. Nei dienos metu nei vakare negirdėjo jokių įtartinų garsų sklindančių iš tos pusės nuo namo ir gyvenančio vagonėlio. Taip pat negirdėjo, kad tėvas dienos metu būtų kam nors skambinęs, pasakojęs apie šiuos du jaunuolius, ar būtų kvietęs ką nors atvažiuoti ir padėti ar atlikti kokius nors kitus veiksmus. Dienos metu ir vakare niekas pas juos atėjęs ar atvažiavęs nebuvo. Jau (duomenys neskelbtini) gatvėje jį tėvas išleido, vėliau sužinojo, kad tėvą sulaikė policija (b.l. 139-140, I tomas, t. 3, b.l. 37, 44 ).

Mažametis liudytojas J. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad rugsėjo mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jis stovėjo su broliu A. ir pažįstamais M., V. M., T. P. ir G. netoli V. senelės daugiabučio namo. Stovėjo šalia M. automobilio. Kaip tik šalia yra V. B. daržas su vagonėliu. Vienu momentu prie jų priėjo V. B. ir pradėjo kalbėtis su V. M. dėl kažkokių paskolintų pinigų. Jis girdėjo, kaip po to pokalbio V. skambino kažkam ir prašė atvažiuoti. Jie stovėjo toliau ir kai jau visi ruošėsi skirstytis namo, pamatė, kaip asfaltuotu keliu iš (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuoja automobilis, juodos spalvos, „(duomenys neskelbtini)“ modelio. Automobilis tik pasukęs į jų kaimo kelią sustojo, išlipo visi asmenys, kaip jam pasirodė 6-7 vyrai, kurie rankose turėjo lazdas. Kai vyrai atvažiavo, V. juos pamatė, sušvilpė, po ko visi kartu bėgo link jų. Vyrai šaukė rusiškai stovėti, tačiau jie supratę, kad vyrai gali juos sumušti lazdomis, pradėjo bėgti į skirtingas puses. Bėgdamas jis matė kaip vyrai pribėgo prie M. automobilio ir lazdomis išdaužė automobilio priekinio lango stiklą, po to pribėgęs V. B. pakėlęs akmenį išdaužė šoninių durų stiklą. Po to akmenį iš karto ištraukė iš salono, o po to pradėjo bėgti link daugiabučio namo. Jis buvo netoli ir stebėjo, jo niekas nelietė ir nieko nesakė. Jis matė kaip keli vyrai sudaužė šalimai daugiabučio namo gyvenamojo M. vagonėlio stiklą ir įsiveržė į vidų, po to keli vyrai pribėgo prie daugiabučio namo ir liepė atidaryti duris, priešingu atveju pagrasino sudeginti namą. Duris vyrams atidarė namie pasislėpusi G., tačiau vyrai sudavė G. lazda per galvą ir nugarą, po to mušė lazdomis, taip pat rankomis ir kojomis namie buvusį V.. Jis matė kaip po to kai nepažįstami įsiveržė į M. vagonėlį, ten pat užėjo ir V. B., tačiau ką ten darė, jis nematė. Po to V. B. nuėjo į daugiabutį namą, kur nepažįstami mušė G. ir V.. Jis matė kaip V. B. paėmęs šio namo koridoriuje stovėjusį kastuvą, apie du kartus kastuvu sudavė V. per galvą. Po to visi pradėjo bėgti nuo šio namo, jis matė kaip visi nepažįstami sumetė lazdas netoli V. B. vagonėlio. Taip pat bėgo ir V. B., kuris netoli savo vagonėlio darže ant žemės numetė kastuvą. Jis matė kaip visi nepažįstami trumpai pasikalbėjo su V. B., šis perdavė vyrams kažkokią juodą dėžutę ir nepažįstami išvažiavo. Apie ką vyrai kalbėjosi, jis negirdėjo. Nepažįstami išvažiavo į priešingą (duomenys neskelbtini) pusę. Po to išvažiavo pats V. B. savo automobiliu, kurio stiklai ir kitos detalės buvo nesugadintos. Po to vaikščiodamas netoli V. B. vagonėlio neaptvertame darže ant žemės jis rado minėtą kastuvą (kurio V. B. mušė V.), taip pat šalia gulėjo raktai nuo M. automobilio ir dviejų mobiliojo ryšio telefonų dangteliai ir ekranai. Vienas dangtelis buvo raudonos spalvos, kitas pilkos spalvos. Kas ten numetė telefonų detales ir automobilio raktelius, nematė. Apie tai, kad rado kastuvą jis papasakojo, todėl M. draugės Ž. tėvas paprašė atnešti kastuvą ir raktelius. Raktelius jis atidavė Ž. o kastuvą tėvui. Kastuvą jis pastatė prie gyvenamojo daugiabučio namo. Vyrų, kurie užpuolė ir sumušė V., M., jis nepažįsta. Su juo kartu visą laiką nuo to momento, kai nepažįstami įsiveržė į M. vagonėlį, buvo E. G.. Jis matė kaip po kelių dienų atvažiavęs V. B. griebliojo savo batų pėdsakus darže, taip pat degino nepažįstamų vyrų sumestas lazdas (b.l. 149-151; I tomas, t. 3, b.l. 62-63).

Liudytoja A. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena su mama daugiabučiame name. Šalimai namo yra gyvenamasis vagonėlis, kuriame gyvena sesuo Ž. su draugu M. T. ir kūdikiu. Ji iš matymo pažįsta V. B., kuris tame pačiame kaime turi gyvenamąjį vagonėlį ir žemės sklypą. Jokių reikalų, konfliktų su V. B. nebuvo. 2013-09-28 vakare ji buvo pas Ž. vagonėlyje, norėjo užmigdyti vaiką. Tuo metu M. buvo išėjęs į lauką, kur bendravo su V. M., A. D., T. P. ir G. L. (V. draugė). Vagonėlyje įėjus yra viena didesnė patalpa virtuvės ir svetainės, iš kur yra įėjimas į mažą kambarį, kur ji nunešė vaiką. Staiga atbėgo M. ir uždarė duris, laikė rankeną. Staiga ji išgirdo ir pamatė kaip buvo išdaužtas įėjimo durų visas stiklas. Kas išdaužė stiklą, nematė. M. bandė laikyti duris, tačiau nepavyko. Po to kažkas pro išdaužtą durų stiklą matyt sudavė M., nes pamatė kaip šis pradėjo kristi ant grindų. Kas ir kaip sudavė šį smūgį, nematė. Tada pamatė kaip į vagonėlį įbėgo 4-5 nepažįstami jaunuoliai ir vienas vyresnio amžiaus (apie (duomenys neskelbtini) metų) vyras. Jaunuoliai buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis įsidėmėjo, kad vienas vilkėjo mėlyną striukę, kitų požymių neįsidėmėjo, nes susijaudino. Visi vyrai tik vartodami necenzūrinius žodžius, tačiau nieko konkretaus nereikalaudami, nesakydami, negrasindami, pradėjo lazdomis mušti M. (M. tuo metu gulėjo ant grindų šonu) per visas kūno vietas. Lazdos buvo medinės, apie 1 m ilgio, kvadratinių kraštų ir šonų. Ž. prašė nurimti ir nemušti M., sakė, kad name yra mažas vaikas. Jaunuoliai jos ir Ž. nejudino, muštinių metu sudaužė lempą. Netrukus į vagonėlį greitai įėjo V. B., ar ką nors rankose turėjo, nežino. V. B. kažką rusiškai pasakė ir jaunuoliai nurimo, išbėgo iš vagonėlio. V. nepakluso tik vyresnis užpuolikas, kuris toliau norėjo mušti M., tačiau V. to daryti neleido ir jie išėjo. Ji telefonu nufilmavo konflikto pabaigą, kai V. B. ir vyresnio amžiaus vyras išeidinėjo iš vagonėlio. Kur vyrai išėjo, nežiūrėjo, iš vagonėlio išėjusios nebuvo. Ž. nubėgo pas vaiką, kuris klykė išsigandęs, o ji bandė gaivinti ir padėti M., kuris buvo praradęs sąmonę. Ji paskambino pagalbos telefonu, tokiu būdu iškvietė medikus ir policiją. Ar lauke kas nors vyko, nežino. Jos užpuolikai nelietė, todėl jokios žalos ji nepatyrė, tačiau labai išsigando. Praėjus kažkiek laiko ji išėjo į lauką sutikti medikus. Lauke svetimų žmonių, automobilių nebuvo. Lauke ji sutiko V. ir G., kurie pasakė, kad juos irgi sumušė. Sakė, kad G. atidarė duris namo manydama, kad kaip panelės, nemuš, tačiau užpuolikai sumušė G. ir V.. Atvykę medikai į ligoninę išvežė M. ir V.. Šiuo metu ji negalėtų atpažįsti nepažįstamus vyrus, kurie įsiveržė į Ž. vagonėlį ir sumušė M. (b.l. 145-146, I tomas, t. 3, b.l. 61, 64-65).

Liudytojas A. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-09-28 apie 19 val. jis stovėjo su pažįstamais M. T., V. M. ir T. P. netoli V. senelės daugiabučio namo. Stovėjo šalia M. automobilio, bendravo ir išgėrinėjo. Kaip tik šalia yra V. B. daržas su vagonėliu. Jis V. B. pažįsta kaip vietinį gyventoją, tačiau jokių reikalų, konfliktų tarp jų nebuvo. V. būdamas išgėręs priėjęs arčiau V. B., kuris tuo metu buvo darže, paklausė kada „vems krauju“. K. V. to paklausė V. B., nežino. V. B. atsakė, kad „tuoj, tik paskambins ir atvažiuos“. Jis tai girdėjo, nes buvo netoliese. Jis nežino ar tarp V. ir V. B. buvo kokie nors konfliktai, reikalai ir kodėl V. taip paklausė. Po šių žodžių V. B. toliau dirbo prie savo vagonėlio, ar kam nors skambino, nežino. V. grįžęs papasakojo apie pokalbį su V. B., tačiau jie toliau stovėjo ir bendravo. Praėjus valandai iš (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo nepažįstamas lengvasis automobilis. Jis neįsidėmėjo spalvos, modelio ir numerio, nes jau buvo tamsu. Automobilis sustojo prie V. B. elektrinės skydinės. Iš automobilio iššoko mažiausiai penki nepažįstami vyrai su lazdomis rankose ir pradėjo bėgti link jų, rusiškai kažkas iš jų sušuko „štai jie“. Ar kas nors iš automobilio nuėjo prie V. B. vagonėlio ar paties V. B., nežino. Jis suprato, kad šie vyrai juos tuoj užpuls, todėl visi pradėjo bėgti į skirtingas puses. Jis su T. nubėgo pas jo namo, o V. su M. link savojo. Kas vyko lauke , jis nematė tik girdėjo Ž. šauksmą „nemuškit, namie mažas vaikas“. Daugiau lyg tai jokio garso nebuvo. T. iš karto paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie užpuolikus. Namie buvo apie 20 min., kai viskas nurimo, jie su T. nuėjo pas M. į vagonėlį. M. vagonėlis yra šalia V. senelės namo. Pamatė, kad įėjimo stiklinės durys yra išdaužtos. Vagonėlio viduje ant grindų nesąmoningas gulėjo M., o vagonėlyje buvo M. draugė Ž., kūdikis ir Ž. sesuo A.. Namo pas V. jie neėjo. V. pats atėjo į vagonėlį, pamatė, kad galva, veidas ir rankos yra sužalotos, t.y. apdraskytos, sakė, kad būnant name įsiveržė užpuolikai ir V. su G. sumušė. Taip pat sakė, kad kartu su užpuolikais buvęs V. B. mušė V. kastuvu. Jis suprato, kad M. sumušė įsiveržę į vagonėlį ir sudaužę durys, tie patys užpuolikai, kurie atvažiavo ir vijosi juos, sumušė V. ir G.. Ž. ir A. sakė, kad vagonėlyje buvo V. B., tačiau ar ką nors mušė, nesakė. Kažkas iš merginų iškvietė medikus, kurie negalėjo pravažiuoti, todėl su T. jie patraukė M. automobilį į šoną. Atvykę medikai išvežė M. ir V.. Kadangi jo niekas nemušė ir negrasino to daryti, todėl jis nenukentėjo ir niekam pretenzijų neturi. Nei vieno iš atvažiavusių užpuolikų jis atpažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo. Prisimena tik, kad vienas buvo jo ūgio, juodos spalvos striukėje (b.l. 113-114; I tomas, t. 3, b.l. 60, 65).

L. T. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-09-28 apie 19 val. stovėjo su pažįstamais M. T., V. M. ir A. D. netoli V. senelės daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Stovėjo šalia M. automobilio, bendravo ir išgėrinėjo. Kaip tik šalia yra V. B. daržas su vagonėliu. Jis V. B. pažįsta kaip vietinį gyventoją, tačiau jokių reikalų, konfliktų tarp jų nebuvo. V. būdamas išgėręs priėjęs arčiau V. B., kuris tuo metu buvo prie vagonėlio paklausė kada „vems krauju“. K. V. to paklausė V. B., jis nežino. V. B. atsakė, kad „tuoj, tik paskambins ir atvažiuos“. Jis tai girdėjo, nes buvo netoliese. Jis nežino ar tarp V. ir V. B. buvo kokie nors konfliktai, reikalai ir kodėl V. taip paklausė. Po šių žodžių V. B. toliau dirbo prie savo vagonėlio, ar kam nors skambino, nežino. V. grįžęs stovėjo ir bendravo. Praėjus 1-2 , kai jau sutemo, jis pagalvojo, kad reikia eiti namo, nes matyt asmenys, kuriuos galimai kvietė V. B., atvažiuos kai bus tamsu. Sutemus jis pamatė, kad į jų pusę pasuko nepažįstamas lengvasis automobilis. Jis neįsidėmėjo spalvos, modelio ir numerio, nes buvo tamsu. Automobilis sustojo netoli V. B. vagonėlio. Iš automobilio (sustojusio apie 20 m atstumu nuo jo) iššoko mažiausiai penki nepažįstami vyrai ir kažką šaukdami (ką tiksliai neįsidėmėjo, nes susijaudino) pradėjo bėgti link jų. Ar kas nors iš automobilio nuėjo prie V. B. vagonėlio ar V. b., nežino. Jis suprato, kad šie vyrai juos tuoj užpuls, todėl visi pradėjo bėgti į skirtingas puses. Jis su A. nubėgo pas A. namo. Juos vijosi du vyrai, kurie rankose turėjo kažkokius pagalius, Šių vyrų neįsidėmėjo, tik pastebėjo, kad vienas buvo neaukštas apie 170 cm ūgio. Kas vyko lauke, jis nematė, tik girdėjo merginų šauksmą „gelbėkit, muša“. Taip pat girdėjo dūžtančio stiklą garsą- automobilio daužymo garsą. Jis paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie užpuolikus. P. A. namo buvo kol viskas nurimo ir matė kaip išvažiavo V. B. automobilio nuo vagonėlio pusės. Kai viskas nurimo, jis su A. nuėjo pas M. į vagonėlį. M. vagonėlis yra šalia V. senelės namo. Pamatė, kad įėjimo stiklinės durys yra išdaužtos. Vagonėlio viduje ant grindų gulėjo M., nejudėjo, taip pat vagonėlyje buvo M. draugė Ž., kūdikis ir Ž. sesuo A.. Namo pas V. jie neėjo, kažkas sakė, kad namie V. nėra, pagalvojo, kad galimai užpuolikai V. išvežė. V. su G. (savo drauge) atėjo į vagonėlį. Tada jis pamatė, kad valeros galva, veidas ir rankos yra sužalotos, t.y. apdraskytos, sakė, kad būnant name įsiveržė užpuolikai ir V. su G. sumušė. Taip pat sakė, kad kartu su užpuolikais buvęs V. B. mušė V. kastuvu. Lyg tai G. sakė, kad dar užsirakinus būnant name, bandė skambinti į policiją. Tai matyt užpuolikai išgirdo, nes po to pavogė abiejų telefonus. Jis suprato, kad M. sumušė įsiveržę į vagonėlį ir sudaužę durys, tie patys užpuolikai, kurie atvažiavo ir vijosi juos, sumušė V. ir G.. Ž. ir A. sakė, kad vagonėlyje buvo V. B., kuris kažkodėl vėliau negu užpuolikai atėjęs, draudė mušti M.. Kažkas iš merginų iškvietė medikus, kurie negalėjo pravažiuoti, todėl su T. patraukė M. automobilį į šoną. Atvykę medikai išvežė M. ir V.. Kadangi jo niekas nemušė ir negrasino to daryti, todėl jis nenukentėjo ir niekam pretenzijų neturi. Nei vieno iš atvažiavusių užpuolikų jis atpažinti negalėtų, nes pastarųjų neįsidėmėjo (b.l. 115-117; I tomas, t. 3, b.l. 59, 66-67).

Iš 2013-09-28 Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio L. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-09-28 apie 20.30 val. patruliuojant iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštinės. Atvykus minėtu adresu, rado V. M. ir M. T., kurie paaiškino, kad prieš keliolika minučių atvažiavo juodos spalvos automobilis su nepažįstamų vyrų kompanija. Atvykę nepažįstami vyrai pradėjo persekioti pranešėją, o šiam užsidarius vagonėlyje, į vidų įsibrovė kompanija nepažįstamų, sumušė pranešėją. Kompanijoje tarp nepažįstamų buvo V. B., kuris pasak pranešėjo galimai organizavo muštines dėl ankščiau įvykusio konflikto. Abu vaikiani buvo išvežti į ligoninę. Taip pat įvykio metu nukentėjo G. L., kurią medikai apžiūrėjo nuvežė namo. Muštines sukėlusi kompanija iki policijos atvykimo, pasišalino (b.l. 14-15; I tomas).

Iš 2013-09-28 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio V. C. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-09-28 apie 21.24 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad įtariant nusikalstos veikos padarymu (duomenys neskelbtini), pastebėjus sulaikyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuris registruotas (duomenys neskelbtini). Budėtojo nurodymu važiuojant link minėto adreso (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas minėtas automobilis. Naudojant šviesas ir garso signalus automobilis buvo sustabdytas, apie ką buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK budėtojas. Patikrinus vairuotojo dokumentus nustatyta, kad tai V. B., kuris apie incidentą (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tvarkė savo namus ir įvyko konfliktas su kaimynystėje gyvenančiu jaunuoliu apie (duomenys neskelbtini) metų pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris jo automobilyje išdaužė kairės pusės priekinio žibinto posūkio stikliuką. Apie muštines nieko nesakė, teigė, kad jų nebuvo. V. B. buvo stipriai susijaudinęs, drebėjo rankos, painiojosi pasakytuose žodžiuose. Pasakė, kad kartu name buvo ir ten liko S., D.. V. B. su automobiliu buvo pristatyti į Vilniaus rajono PK. Bendraujant su V. B. jam į mobilų tefloną keletą kartų skambino „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 16-17; I tomas).

2013-10-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad minėtu adresu yra pailgas namas su įėjimas iš abiejų namo pusių. Prie įėjimo apvažiavus namo stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinio lango stiklas skilęs keliose vietose. Vairuotojo pusės galinių durelių langas be stiklo. Šalia įėjimo į namą stovi kastuvas juodos spalvos rankenos. Ant įėjimo durų į namą akivaizdžių laužymosi žymių nėra. Pro jas užėjus patenkame į koridorių, kur visose sienose yra medinės durys, ant kurių akivaizdžių laužymosi žymių nėra. Grindis iš medinių plokščių, kurios apžiūros metu nešvarios. Namui iš dešinės yra gyvenamasis vagonėlis, kurių įėjimo duris be stiklo, užkaltos plokšte. Šalimai ant žemės guli tvirtinimo guma ir stiklo šukės. Spyną be laužymosi žymių. Užėjus į vidų, patalpoje- virtuvėje netvarka, ant grindų yra stiklo šukės. Ant lubų nėra lemputės. Vienoje sienoje 1 m aukštyje yra skylė. Apžiūros metu paimtas kastuvas juoda rankena, kuris stovėjo prie gyvenamojo namo įėjimo (b.l. 20-34; I tomas ).

2014-01-22 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kastuvas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Apžiūros metu nustatyta, kad kastuvo rankena juodos spalvos. (b.l. 34-36; I tomas).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis apžiūros ir medicinos dokumentais V. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai abipus pakaušio ir viršugalvio srityse, kairio užausio srityje, poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas ir plati difuzinė poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio kūno lūžis, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairiame žaste, poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai su plačia difuzine poodine kraujosruva kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-28). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžio V. M. sveikata ir dešinės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 18-os trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgiant į V. M. nustatytų sužalojimų pobūdį, kiekį, skirtingą išsidėstymą kūno paviršiuose, visų jų atsiradimą griuvimu paaiškinti negalima. Sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojimo įrankį, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti bet kurioje prieinamoje padėtyje, kūno padėtis galėjo ir kisti. V. M. nustatyti kūno sužalojimai, turėjo kelti fizinį skausmą (b.l. 46-47; I tomas ).

2014-03-12 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis G. L. nustatyta kraujosruva pakaušio dešinėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2013-09-28. Nekomplikuota kraujosruva pakaušio dešinėje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva pakaušio dešinėje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant rankomis, kojomis, tiek griuvimo metu, tiek užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Kraujosruva pakaušio dešinėje nustatyta G. L. galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu (b.l. 82-83; I tomas).

2013-10-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis apžiūros ir medicinos dokumentais M. T. padaryti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje momeninėje srityje, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos abipus nugaroje, juosmens dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku ribotą, neribotą šiurkštų bei buką pailgą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-28). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, morfologinius požymius, jie padaryti kietu buku ribotą (pvz., koja), neribotą šiurkštų paviršių (pvz., žemės danga) bei buku pailgą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu (pvz., lazda). Odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje galėjo gautis tiek suduodant smūgį lazda, tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką pailgą ribotą paviršių. Odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje galėjo gautis griūnant bei atsitrenkiant minėta kūno sritimi į kietą buką šiurkštų paviršių. Poodinė kraujosruva juosmens dešinėje galėjo gautis suduodant smūgį koja ar lazda, likusieji kūno sužalojimai būdingi suduodant smūgius lazda. Sužalojimai padaryti 8-iais trauminiais poveikiais. (b.l. 98-99; I tomas ).

2014-04-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. T. pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją) kaip dokumentą turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 111-112; I tomas ).

(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) pažymima, kad nuo 2013-04-27 automobilis yra registruotas V. T. vardu (b.l. 112; I tomas ).

2013-09-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Ž. G. kaip daiktą turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti pateikė 2013-09-28 vaizdo ir garso įrašą, kurį padarė A. G. savo telefonu vagonėlyje. Vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (b.l. 120-122; I tomas).

2014-01-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius dokumentą esantį plokštelėje, atsiranda 17 sek. trukmės vaizdo ir garso įrašas. Garso įrašo atlikta suvestinė, kuri pridedama prie protokolo. Įraše girdimas verkiančios moters kalbančios rusų kalba, prašymas negąsdinti mažo vaiko. Tuo pat metu girdimi kelių vyrų balsai, kurių pokalbio esmė sunkiai girdima, todėl neaiški. Vaizdo įrašas yra atliekamas nedidelėje patalpoje, kurioje filmuojama yra iš apšviestos vietos. Filmavusiam iš dešinės yra stalas, už jo virtuviniai stalčiai, už jų durys. Prie durų, filmavusiam priešais kelių metrų atstumu stovi du asmenys. Filmavusiam arčiau stovi asmuo (pagal siluetą turbūt vyriškos giminės), nugara, trumpai kirptas, tamsių plaukų. Aš asmuo vilki languotus marškinėlius su tamsios ir šviesios spalvos kvadratinių langelių ornamentais. Kelnės tamsios spalvos. Šis asmuo dengia toliau stovintį asmenį, kuris yra į filmavusį veidu, tačiau jo bruožai neaiškūs. Asmuo su languotais marškinėliai viso vaizdo įrašo metu stovi nugara, tik vieną kartą dalinai veido šonu buvo nusisukęs į filmuojantį asmenį. Vaizdo įrašas kelis kartus stabdytas ir padarytos nuotraukos. Vaizdo įrašas peržiūrėtas visas. Jo turinys nebuvo keičiamas, trintas ar trumpintas (b.l. 123-130; I tomas ).

2013-10-01 įvykio vietos apžiūros protokole pažymima, kad apžiūrėjus teritoriją aplink vagonėlį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad teritorija neaptverta aplink yra statybinių medžiagų atliekų, ant žemės guli medinių lentų gabalai dažyti įvairiais dažais. Vagonėlių langai uždengti medinėmis plokštėmis. Vagonėlio durų metalinė rankena nulaužta. Vagonėlio viduje išskyrus baldų yra medinių lentų skirtingų dydžių dalys, medinės plokštės (b.l. 132-137; I tomas ).

2013-10-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota kaip iš V. B. buvo paimti dėvimi marškinėliai kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 174; I tomas ).

2014-01-20 daiktų apžiūros protokolu, kuriame marškinėliai buvo apžiūrėti daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Apžiūros metu nustatyta, kad marškinėliai languoti: iš tamsiai ir šviesiai žalios, juodos, raudonos, geltonos, žydros spalvų juostų skirtingo pločio (b.l. 174-177; I tomas).

2014-04-10 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole pažymima kaip liudytojas nukentėjusysis M. T. atpažino iš V. B. paimtus marškinėlius, kuriuos dėvėjo įvykio metu V. B. (b.l. 180-181, 184; I tomas ).

2014-04-11 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole pažymima kaip nepilnametė nukentėjusioji G. L. atpažino iš V. B. paimtus marškinėlius, kuriuos dėvėjo įvykio metu V. B. (b.l. 182-183; I tomas). 2014-04-07 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK KPS I- ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis V. M. apklausos metu parodė, kad V. B. 2013-09-28 vakare kažkam skambino. Po valandos atvažiavo raudonos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio iššoko nepažįstami vyrai su lazdomis rankose, sumušė nukentėjusiuosius: V. M., M. T. bei G. L.. Žmonių, kurie atvažiavo minėtu automobiliu, nustatyti nepavyko(b.l. 51; II tomas).

Prieš asmenis įtariamus padarę nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. ir kurie bendrindavo su kaltinamuoju Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus nutarimu 2014-04-14 ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą (t. 1, b.l. 12-13).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta liudytojų D. P., G. B. parodymais teisme ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 18-19, 84-86, 111, 162-163, t.2, b.l. 1-37, 38-51, t. 3, b.l. 31, 43-44, ).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą. Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).

Ištyrus bylą nustatyta, kad visas konfliktas, kuris kilo, yra tęsinys ankstesnio konflikto. Apklausiamas V. B. pripažino, kad prie buvo priėjęs V. M., kuris siūlė eiti muštis dėl skolos, kurios negrąžino. Kaip teigia pats V. B., jis sutiko muštis, bet pasakė, kad vakare. Tai paneigia jo parodymus, kad jis nieko nekvietė, tam, kad jam padėtų. Dauguma liudytojų, išskyrus kaltinamojo sūnus ir S. J., patvirtino, kad V. B. dalyvavo muštynėse ir visi tvirtino, kad užpuolimo organizatorius buvo V. B., jis buvo aktyvus konflikto vykdytojas, mušdavo pats ir nurodydavo kaip mušti kitiems kurie dalyvavo užpuolime. G. L. , T. parodė, kad jie buvo ir patys matė, kad V. B. stovėjo prie nugriuvusio V. M., mušė metaliniu kastuvo dalimi tiek per galvą, tiek per kitas kūno vietas. Liudytojai patvirtino visus veiksmus, kokie buvo padaryti paties V. B. jo kaip užpuolimo organizatoriaus, o būtent V. B. davė komandą atvažiavusiems jaunuoliams įsiveržti į patalpą, pulti ten esančius žmones, t. y. vykdė visus V. B. nurodymus, kas patvirtina, kad kaltinamasis buvo ir aktyvus vykdytojas ir organizatorius. Įvertinęs pareikšto kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis pasitelkdamas kitus asmenis tais pačiais veiksmais ir toje pačioje vietoje viešąją tvarką pažeidė ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą V. M., todėl kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.

Specialisto išvados patvirtina, kad V. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. L., M. T. nežymus sveikatos sutrukdymas. V. M. sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-28). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžio V. M. sveikata ir dešinės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, visų jų atsiradimą griuvimu paaiškinti negalima. G. L. ir M. T. padaryti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku riboto (pvz. koja), neribotą šiurkštų paviršių bei buku daiktu (pvz. lazda). Specialisto išvados patvirtina, kad visi nukentėjusieji galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-28), buvo sumušti, jiems padaryti sužalojimai.

Nors kaltinamasis neneigė konflikto su nukentėjusiomis, tačiau nurodė, kad jų nesumušė, iš kur pas jas atsirado sužalojimai jis nežino ir negali paaiškinti. Tačiau teismas laiko tai kaltinamojo gynybine pozicija, kuri neatitinka virš aptartus įrodymus. Be to kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs.

Tiesioginis BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Ji gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams, t.y. žmogaus sveikatai, laisvei, orumui, nuosavybei. Kaltinamojo įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu ir turto sugadinimu bei sunaikinimu. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti ar šokiruoti. Šiuo atveju būtent taip ir buvo. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai esamai situacijai ir ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nepaisė dorovės normų, siekė priešpastatyti save bei demonstravo niekinantį požiūrį. Smūgių sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Nurodyti kaltinamojo veiksmai rodė aiškią nepagarbą aplinkiniams, sukėlė kartu buvusios nukentėjusiosios nustebimą, išgąstį, emocijas, pažemino nukentėjusiuosius ir taip buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

Kaltinamojo nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą baudžiamąjį procesą nepripažintas atsakomybe sunkinančia aplinkybe, nes bendravykdytojams nepriimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.